- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-17
- Bylos Nr.
- 1-502-305/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30999-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- J. S., R. Ž.
- Kaltinamasis
- R. A.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Agnei Žaliauskienei, nukentėjusiajam J. S. ir R. Ž., viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje, kurioje
R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietybė, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teismo teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. A. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2021-09-06 d. apie 00. 00 val. adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. Š., pridėję šiukšlių prie nukentėjusiojo R. Ž. ūkinio pastato durų, šias padegė, dėl ko nuo kaitros sutrūko išimtas ir stovėjęs automobilio VW PASSAT priekinis stiklas 50 eurų vertės , tokiu būdu veikdami bendrai visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimo nukentėjusiojo R. Ž. turto už 50 eurų.
Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis R. A. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2021-09-06 d. apie 00. 30 val. adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. Š., pridėję šiukšlių prie nukentėjusiojo J. S. ūkinio pastato durų, šias padegė, dėl ko sudegė 300 eurų vertės ūkinio pastato durys bei 30 eurų vertės šakė, tokiu būdu veikdami bendrai visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimo nukentėjusiojo J. S. turto už 330 eurų.
Tokiais savo veiksmais R. A. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021-09-05 d., dienos laiku, tiksliai laiko nežino, jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su R. S., prie (duomenys neskelbtini), esančios kontoros. Begeriant jis sukonfliktavo su R. S. ir susimušė. Kažkur praėjus pusvalandžiui ar valandai laiko, prie jo priėjo tame pačiame kaime gyvenantis M. Č., su kuriuo pabaigė likutį baltos degtinės. Po ko, jis sugalvojo, kad reikia nueiti pas J. S. iki namų ir padegti kažką. Norėjo padegti todėl, kad dar po įvykusio konflikto su R. S. prie jo buvo atėjęs jo tėvas, kuris jam sakė, kad pasakys R. S. vyresniems broliams ir jį sumuš. Todėl, jis ir sugalvojo jo kažką padegti. Todėl kartu su M. Č. budamas prie bendruomenės namų, kur jis viską ir sugalvojo, kad reikia padegti ir apie tai papasakojo kartu buvusiam M. Č.. Šis jam į tai atsakė, kad einam. Jie tada abu ėjo link J. S. namų, dar jis klausė draugo, kuo jie čia galėtų padegti. Tai šis jam, pasakė, kad jis suras, ir eidami pro šiukšlių konteinerius, kur tiksliai ir iš kurio tiksliai nepasakys, jis rado šiukšlių krepšį su turiniu, kurį padavė jam. Po ko, jie abu kartu nuėjo prie J. S. namų. Kur priėję prie jam priklausančio ūkinio pastato, draugas padavė žiebtuvėlį ir jis šiuo žiebtuvėliu uždegė tą šiukšlių krepšį ir padėjo prie J. ūkinio pastato lauko durų ir abu pasišalino. Koks tai tiksliai laikas buvo nežino, bet tai galėjo būti apie 00. 00 val., nakties.
Tada abu jau ėjo link R. Ž. namų, nes jis sugalvojo, kad irgi reikia jo kažką padegti. Nes kai prieš tai, kai jis vartojo alkoholinius gėrimus kartu su M. S. juos ramino R. Ž., kad jie netriukšmautų. Kad ir jo reikia kažką padegti, jis sugalvojo tada, jau kaip buvau padegęs ūkinio pastato duris. Apie savo ketinimą pasakė ir draugui. O šis jam nieko nesakė, tiesiog prisijungė eiti kartu. Jis šiukšlių maišą jau pats rado praeidamas šiukšlių konteinerį, kurį nešėsi su savimi iki R. Ž. namų ir priėjęs prie jo kieme esančio ūkinio pastato šį šiukšlių maišą su rankose turėtu žiebtuvėliu uždegė ir įmetė į tarp lentų, į esantį tarpą į šio pastato vidų. Po to abu pasišalino, tada draugas nuėjo į savo namus, o jis grįžo į savo.
Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, ir pasielgė taip todėl, kad buvo vartojęs alkoholio.
2022-03-30d. papildomai apklausiamas įtariamuoju R. A. parodė, kad jam pareikšto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai, tai yra pilnai pripažįsta, kad padegė J. S. ir R. Ž. turtą. Prašo vadovautis jo ankstesniais duotais parodymais, jų nekeičia ir tvirtina. Parodymus davė praėjus trumpai laiko po nusikaltimo, todėl jie yra tikslūs. Šiuo metu jau yra praėję daug laiko, be to jis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, todėl smulkių įvykio aplinkybių šiuo metu jau tikrai neatsimena. Jis dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes buvo pergėręs alkoholio. Iki teismo ketina su nukentėjusiais susitarti dėl žalos atlyginimo.
Kaltinamajai visiškai prisipažinus kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam ir nukentėjusiems, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatuoja: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Apklausimas nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2021-09-07 apie 15.30 val., jis sugrįžo iš darbo namo ir prie parduotuvės pamatė stovintį M. Š.. M. Z., dirbantis Vilkaviškio policijoje buvo paprašęs jo paklausinėti kaime gal kas nors ką nors žino apie padegimą buvusį jų kaime, bei užsiminė, kad nukentėjusysis įtaria kas padegė duris ir pasakė, kad su juo vaikščiojo M., todėl prašė pakalbinti jį ar jis gal ką žino apie padegimą. Jis pats yra (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnaitis, bei bendruomenės pirmininkas, todėl sutiko padėti M. Z. ir pamatęs M. prie parduotuvės jį pasišaukė prie automobilio ir pasakė, kad žino, kad jis įvykio vakarą buvo su R. A., kurį įtaria durų padegimu. M. jam iš karto tai patvirtino, jis jam pradėjo sakyti, kad pirmiausiai tai R. norėjo padegti ir jo tvartą. Jis dėl to labai nustebo, nes nieko apie tai nežinojo ir kartu su M. atvažiavo prie jo namų, kur nuėję už ūkinio pastato pamatė, kad prie garažo priestato durų primesta šiukšlių, kurios degą, bet užgesę, bei ten buvusio išardyto automobilio durelių stiklas matomai nuo kaitros sutrūkęs. Daugiau niekas nesudegę, bet buvo pilna šiukšlių, galimai ištrauktų iš kažkokio konteinerio, bet nepanašu, kad šiukšlės iš jo konteinerio, nes tokių daiktų, nuo kurių buvo pakuočių, nenaudoja. M. jam pasakė, kad jis tas šiukšles buvo pasislėpęs kaimynystėje, ir jas pamatęs R. jas paėmė ir jas įkišęs degė degtukais. M. teigimu, jis tik šalia stovėjo. Tik uždegęs, jis pasakė, kad iš karto nuėjo ir nežiūrėjo ar užsidegė. M. jam papasakojo, kad netrukus po to R. M. vedėsi pas S. J., teigdamas, kad ir tą reikia padegti. M. teigė, kad ugnis tik pasirodė ir uždegus šiukšles jie nuėjo. K. M. teigė S. taip pat nusinešė šiukšlių maišą ir jį taip pat užkišo ir padegė. Sekmadienio vakarą jis buvo nuvažiavęs Dvaro gatvėje priešais parduotuvę kalbėjo su kaimo gyventoju apie žolės pjovimą. Maždaug apie 50 metrų atstumu nuo jų stovėjo M. su R. R. kalbėjo telefonu ir garsiai rėkė, kad jis padegs jo tvartą, pokalbio metu keikėsi, triukšmavo. Pabaigęs pokalbį ėjo link jo. Kartu buvę gatvėje žmonės pasakė, kad išeina, suprato, kad nenori su juo turėti reikalų, o jis R. paklausė ko jis rėkauja ir žmones gąsdina tokiu savo elgesiu, liepė jam važiuoti namo ir nerėkauti. Jis supykęs ant jo pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, buvo akivaizdžiai neblaivus, keikė jį ir klausė kas jis čia toks, ir ko jam aiškina. Jis dar jam pasakė, kad jį kažkas kaltina sumušus R. Jam atsisėdus ant suolelio jis sėdo pas save į automobilį ir nuvažiavo. Visą tą laiką kartu buvo ir M., kuris vienu metu buvo išsigandęs ir kol R. kalbėjo telefonu buvo atėjęs iki jo, o kai jis atsisėdo ant suolelio M. vėl nuėjo pas jį. Apie tai, kad buvo padegtos S. durys sužinojo iš M. Z., niekas nepasakojo kaime apie tai. Šiomis dienomis jis nebuvo nuėjęs už ūkinio pasato, todėl pats taip pat nepastebėjo, kad buvo pasikėsinta į jo turtą. Įvykio metu sutrūko išardyto VW Passat B5 plius automobilio durelių stiklas, kurį vertina 50 eurų. M. jam šiandien pasakė, kad po įvykio R. jam pasakė, kad jei jo ir S. ūkiniai nesudegs tai po kelių dienų jis atsiveš benzino ir tada tikrai viskas sudegs, todėl, bijo dėl savo turto saugumo, nes nežino, kokių ketinimų turi minėtas asmuo. M. turi kažkokią psichikos negalią, dėl kurios jis elgiasi keistai, t.y. jis nuolat vaikšto per kaimą ir iš konteinerių išiminėja šiukšles, vėliau jas išsirenka ir visur visko primėto, todėl teko su juo kalbėtis dėl tokio elgesiu, esu jam aiškinęs, kad šiukšlių nemėtytų kur papuola o jas tvarkingai išmestų į konteinerius, todėl manau, kad jis galėjo prieš įvykį jau būti susiradęs šiukšlių, o galbūt iš karto tą vakarą jų prisirinko. P. M. jie šiukšles degė tik su R. degtukais, jokios skysčio nenaudojo. M. klausė, kodėl jam norėjo padegti ūkinį pastatą, tai jis jam pasakė, kad R. supyko, kad jis kišasi, jį drausmina ir veja iš kaimo, todėl ir nutarė padegti jo ūkinį pastatą. O dėl S., tai kaip vėliau sužinojo, kad R. galimai sumušė S. sūnų ir jo motina priekaištavo R., dėl ko jis matyt supyko ir grasino juos padegti, ir matomai tą pokalbį girdėjo ir jis.
Papildomai apklausiamas nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad įtariamasis jam padarytos turtinės žalos 50 erų neatlygino, pas jį atėjęs į namus nebuvo ir dėl padaryto nusikaltimo neatsiprašė, todėl jis pageidauju byloje reikšti civilinį ieškinį. Įvykio metu buvo sugadintos automobilio VW PASSAT priekinės durelės. Įvykio metu jos aprūko ir nuo karščio suskilo ir iškrito stiklas. Šiuo metu šių automobilių durelių neturi, jas jau yra pardavęs.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas liudytoju nukentėjusysis J. S. parodė, kad 2021-09-06 d. apie 07.00 val. jam atėjus į ūkinį pastatą esantį netoli jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra sudegusios ūkinio pastato durys, iš kurių buvo likę tik pelenai, kurie dar rūko. Dėl to įtarė iš karto R. A., nes prieš tai jo sūnus buvo sukonfliktavęs su R. A.. Taip pat sudegė ir prie durų buvusi šakė, kurią vertina 30 eurų.
2021-10-06 papildomai apklausimas liudytoju nukentėjusysis J. S. parodė, kad po įvykio R. A. buvo atvažiavęs pas jį į namus ir jam atlygino pinigais už sudegintą šakę 30 eurų. Jie susitarė, kad jis pagamins duris, kurios sudegė, ir jas įdės jam į ūkinį pastatą. Jie nesutarė konkrečios datos, kada jis pagamintų duris. Iki šios dienos durys dar nėra pagamintos. Jeigu jis neatlygins jam padarytos žalos dėl sudegusių durų, jis pageidaus reikšti civilinį ieškinį.
2021-11-10 papildomai apklausiamas nukentėjusysis J. S. parodė, kad jam R. A. neatlygino padarytos turtinės žalos dėl sudegusių ūkinio pastato durų, todėl jis pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Jis ūkinio pastato medines duris vertina 300 eurų. Kadangi reikalinga gaminti visiškai naujas duris, mediena yra labai pabrangusi, todėl šiuo metu vertina duris 300 eurų. Dėl šios žalos ir pageidauju reikšti civilinį ieškinį. R. A. pas jį atvykęs nebuvo, dėl nusikaltimo neatsiprašė, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Buvo žadėjęs iš karto po įvykio, kad pagamins duris, tačiau taip ir nepasirodė, susitikimo vengia.
Dėl veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog kaltinamasis tyčia, suprasdamas ir suvokdamas ką daro ir žinodamas, kad pastate gali būti ir žmonių, padegdamas gali sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės. Ši nusikalstama veika yra baigta.
Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamo, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, veikdamas tiesiogine tyčia.
Todėl jo veika aukščiau nurodytuose epizoduose teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia apilkybe laikytina tai, kad nusikalto budamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( LR BK 54 str. 2 d., 55 str., 61 str. ). Taip pat atsižvelgta į jo gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą.
Kaltinamasis R. A. nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikaltimą. Prokuroras nurodo ir teismas su tuo sutinka, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str., BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72(2) str.). Tokia bausmė skirtina nes jis žalą žada atlyginti, atsiprašė nukentėjusių. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę toliau auginti vaikus ir toliau dirbant atlyginti žalą.
Teismui paskyrus šiam kaltinamajam dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybę neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Be to, teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Kardomoji priemonė: 2021-09-08 paskirta Rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Paskyrė vyresnysis tyrėjas E. Š..
Dėl kitų klausimų
R. A. psichiatrinis gydymas netaikytas, įskaitai pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Priklausomybės ligų gydymas netaikytas, įskaitai pas narkologą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Administraciniai teisės pažeidimai: nebaustas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Buitinių atliekų pakuotės ir popieriaus skiautės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas: netaikytas. Proceso išlaidų nebuvo.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiojo J. S. patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės 300 eurų žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Nukentėjusiojo R. Ž. patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės 50 eurų žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
Kadangi kaltinamsis su patikslintais ieškiniais sutiko, šis klausimas plačiau nenagrinėtinas. Sutikdamas su žalos atlyginimu kaltinamasis paprašė ieškinio atlyginimą išdėstyti metams laiko. Nukentėje tokiam prašymui neprieštaravo.
Todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jis privalėtų ieškinius atlyginti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297 - 310 str. str. teismas
nusprendė:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d. ir nuteisti jį:
Pagal LR BK 187 str 2 d. (R. Ž. epizodas) 6 (šešiems) mėn. laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.
Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką 4 mėnesius nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).
Pagal LR BK 187 str 2 d. (J. S. epizodas) 9 (devyniems) mėn. laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.
Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką 6 mėnesius nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).
Taikyti LR BK 63 str. 1,4 d.d. ir bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdų ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, kur per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką 8 mėnesius nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje, per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, o A. A. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į probacijos tarnybos skyrių, esantį Vilniaus g. 4, Vilkaviškis ( tel. 865067709).
Priteisti iš R. A. nukentėjusio J. S. naudai 300 (tris) šimtus eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią atlyginti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 115 str.).
Priteisti iš R. A. nukentėjusio R. Ž. naudai 50 (penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurią atlyginti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BPK 115 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: buitinių atliekų pakuotės ir popieriaus skiautės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.