Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2016 m. spalio 9 d., 11.34 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., R. K. vairavo transporto priemonę automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 76 km/h greičiu (+/- 3 km/h paklaida), t.y. leistiną greitį viršijo 23 km/h. Šiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 129 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. kaltę dėl leistino greičio viršijimo pripažino, gailisi. Jis paaiškino, kad 9 metus gyveno ir dirbo Anglijoje. Prieš keturis su puse metų Lietuvoje jam buvo atimta teisė vairuoti 1 mėnesiui. Nežinojo, kad reikėjo susigrąžinti teises. 2016 m. spalio 9 d. jis buvo trumpam atvykęs iš Anglijos, važiavo ir buvo sustabdytas. Tada sužinojo, kad atimta teisė ir turėjo teises susigrąžinti. Policijos pareigūnams pateikė Anglijoje jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kadangi ten jis dirbo vairuotoju. Jam nebuvo būtinybės turėti lietuviškas teises, nes ilgą laiką gyveno ir dirbo Anglijoje. Jis yra profesionalus vairuotojas. Į Lietuvą jis atvykdavo trumpam.

R. K. kaltė grindžiama rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), R. K. paaiškinimu (b. l. 3), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (b. l. 4), informacijos apie pretendentą paieškos rezultatais (b. l. 6), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7-11).

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 6 d. ir 124-1 str. 7 d. Jam paskirta 290 Eur. bauda ir specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 1 mėn. nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. birželio 16 d.

R. K. pateikto darbo pasiūlymo nustatyta, kad 2013-03-26 jis gavo pasiūlymą dirbti ir 2013-04-08 pasirašė darbo susitarimą (b.l. 20-22). Informacijoje dėl laikotarpių, į kuriuos reikia atsižvelgti, skiriant nedarbo išmokas (ES Reglamentai 883/04 ir 987/09) nurodyta, kad R. K. įskaitytinas darbo laikas dirbtas kitoje ES šalyje 2013-06-05 iki 2016-06-04 (b.l. 24).

R. K. vardu Anglijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo kopija nustatyta, kad jis išduotas visų rūšių kategorijų, tai yra vairuotojui- profesionalui, laikotarpiui nuo 2015-06-20 iki 2018-11-27. Pagal suteiktų kategorijų vairuoti skirtingas transporto priemones datas, nustatyta, kad jos buvo suteiktos laikotarpiu nuo 1999-06-26 iki 2013-01-19.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad R. K. negyveno Lietuvos Respublikoje 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais, todėl įvykio metu jis nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas. Į Lietuvą jis grįždavo trumpam. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis dirbo ir gyveno Anglijoje. Anglijoje jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse. Jo padarytas administracinis teisės pažeidimas dėl greičio viršijimo, buvo fiksuojamas greičio matavimo prietaisu. Policijos pareigūnas surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, patikrinęs R. K. duomenis nacionaliniuose registruose, nerado duomenų, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikoje ir konstatavo pažeidimo padarymą. Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 1 mėnesiui. Tačiau pagal R. K. pateiktus dokumentus, nustatyta, kad iki šio pažeidimo registravimo momento gyveno ir dirbo Anglijoje, šiuo laikotarpiu jis nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas. Todėl Anglijoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. K. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnyje 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo R. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose minėto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. K. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisės pažeidimą padaręs asmuo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje ir skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje R. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16062502550.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.