Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-11-20 · Byla Nr. A2.1.-1841-184/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
A2.1.-1841-184/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00430-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Venckus
Pažeidėjas
M. J.
Advokatai
Valentinas Baltrūnas
Kategorijos
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-1841-184/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00430-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 2.14.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 20 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Kęstučiui Venckui,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. J.,jo atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams Stanislovui Barauskui ir Domui Rinkūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, teisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido N. P. dirbti įmonėje vairuotoju, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie N. P. darbo sutarties nutraukimą bei draudiminio laikotarpio pabaigą, o būtent N. P. UAB (duomenys neskelbtini) naudai dirbo 2014 m. gruodžio 1 d. nepasirašius su juo darbo sutarties, neįteikus jam darbo sutarties antrojo egzemploriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie N. P. darbą 2014 m. gruodžio 1 d. Tokiais savo veiksmais M. J. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus ir padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATP) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. J. teismo posėdyje su jam inkriminuotu ATPK pažeidimu nesutiko ir parodė, kad su N. P. tiesiog įvyko konfliktas dėl kuro trūkumo, todėl mano, kad jis jam keršija. Parodė, kad pas N. P. kuro trūkumas buvo 600 litrų. 2014-12-01 darbe jis matė N. P., tačiau į reisą važiavo ne jis, o J. M. 2014-11-28 jis (M. J.) buvo perspėjęs N. P., kad jeigu jis nepasiaiškins dėl kuro trūkumo bus atleistas. Tačiau N. P. jam atsakė, kad ,,nepagautas ne vagis“. Šiuo metu jis su N. P. susitaikė, todėl prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Teisme liudytoju apklaustas N. P. parodė, kad 2014-10-17 jis įsidarbino M. J. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kurioje jis dirbo iki 2014-12-02. Parodė, kad 2014-12-01 jis M. J. įmonėje dar dirbo, nes tą dieną jis važiavo į Kauną, jis turi tai patvirtinančius tachografų registracijos lapus, spidometro užrašus. 2014-12-01 darbą jis pradėjo 8 valandą ryto. Parodė, kad 2014-12-01 į Kauną važiuoji jį išsiuntė vadybininkas N. F. Nuvažiavęs į Kauną jis išsikrovė krovinį, o Kaune pasikrovė polietileninę juostą, kurią vežė į ,,Dominari“, esančią Šilagalyje. Parodė, kad į Panevėžį jis grįžo apie 16 valandą. Tada jam paskambino vadybininkas ir pasakė, kad jam reikia atvažiuoti į garažą. Vėliau jį pasikvietė direktorius ir pasakė, kad jis yra atleidžiamas. Parodė, kad pokalbis apie jo atleidimą vyko 2014-12-01, apie 17-18 valandą. Parodė, kad direktorius jam nieko nedavė pasirašyti. Kitą dieną, t. y. 2014-12-02 jis nuėjo į Sodrą, kurioje paaiškėjo, kad iš M. J. įmonės jis buvo atleistas 2014-11-28. 2014-12-02 M. J. jis atidavė visus raktus, SIM kortelę. Tačiau M. J. jam pasakė, kad jis su juo neatsiskaitys, nes pas jį buvo kuro trūkumai. Tada jis (N. P.) kreipėsi į Darbo inspekciją, kuriai jis pateikė 2014-12-01 kelionės tachografą. 2014-12-01 kelionės lapo jis nebeturėjo, nes jį paėmė M. J. Parodė, kad jis moka pildyti darbo ir poilsio korteles, o apie kuro trūkumus jis nieko nežinojo, nežino kaip jis buvo nustatinėjamas, apie kuro normas jis nebuvo supažindintas. Parodė, kad kai jis kreipėsi į Darbo inspekciją, 2014-12-09 M. J. su juo pilnai atsiskaitė. Parodė, kad 2014-11-28 jis negražino M. J. kelionės lapo, nes jis nežinojo, kad yra atleistas. Jis grąžino tik važtaraščius. Kelionės lapas buvo automobilyje. Parodė, kad 2014-11-28 su M. J. galėjo būti pokalbis apie jo atleidimą, tačiau apie patį atleidimą jis sužinojo tik 2014-12-02. Parodė, kad nepamena ar 2014-11-28 buvo Kaune. M. J. įmonėje jis dirbo su automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisme liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad jis dirba vadybininku įmonėje (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius yra M. J. Parodė, kad įmonėje N. P. dirbo vairuotoju. 2014-12-01 jis paprašė į darbo atėjusio P. P. parašyti paaiškinimą dėl kuro trūkumo, tačiau jis jam atsakė, kad ,,nepagautas ne vagis“, todėl jam (J. M.) reikėjo vairuoti P. P. automobilį. Parodė, kad jis įmonėje yra atsakingas už krovinius, o kuro trūkumas skaičiuoja direktorius. Parodė, kad įmonėje dažnai būna, kad dokumentai ateina vairuotojo vardu, nors vairuotojas įmonėje nebedirba. 2014-12-01 jis užsipildė tachografą ir automobiliu ,,Volvo“ išvažiavo į Kauną, tačiau nepamena koki vežė krovinį. Parodė, kad krovininius jam tenka vežti tada, kai to padaryti negali vairuotojai. Jo surašytas tachografas yra teisingas. Parodė, kad tachografo grįžimą rodo viršutinė rodyklė, o apatinė rodyklė rodo išvykimą. Jis taip pat pildė kelionės lapą 2014-12-01 ir 2014-12-02. Parodė, kad jei automobiliu važiuoja vienas vairuotojas, dviejų tachografų negali būti.

Teisme liudytoju apklaustas N. F. parodė, kad jis dirba transporto vadybininku UAB (duomenys neskelbtini). Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui N. P. mėnesio gale buvo nustatytas kuro trūkumo aktas. 2014-12-01 į darbą N. P. buvo atvykęs, tačiau jis nesutiko su kuro trūkumu, todėl buvo atleistas. 2014-12-01 su N. P. automobiliu išvažiavo J. M. Parodė, kad užpildytą tachografą į automobilį galima įdėti ir antrą kartą. Parodė, kad jis 2014-12-01 N. P. nesiuntė važiuoti į Kauną. 2014-12-01 buvo pildomas aktas, nes N. P. atsisakė įmonei pateikti dokumentus.

Protokolą surašiusios institucijos atstovai teisme prašė nubausti M. J., nes byloje surinkta pakankamai duomenų, jog jis padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. J. atstovas advokatas Valentinas Baltrūnas prašo M. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes byloje nėra įrodymų, kurie leistų konstatuoti nelegalaus darbo faktą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas toks darbas, kuris dirbamas nesudarius darbo sutarties esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius įrodymus (2014-12-30 Nelegalaus darbo tyrimo aktas, N. P. rašytinis paaiškinimas, išrašas iš VSDFV apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, tachografų duomenys, kelionės lapas, krovinio važtaraščiai, PVM sąskaitas faktūros ir kita), M. J., N. P. parodymus, liudytojų J. M., N. F. parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra neabejotinų duomenų patvirtinančių, kad M. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėties.

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. P. 2014-12-04 atvyko į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinį skyrių ir paaiškino, kad jis pagal sudarytą darbo sutartį nuo 2014-10-20 pradėjo dirbti vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). 2014-12-01 jis dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Panevėžys – Kaunas – Panevėžys. 2014-12-02 atvykęs į darbą darbdavys jam pranešė, kad nori nutraukti su juo darbo sutartį dėl nustatytų darbo tvarkos taisyklių pažeidimų ir pasiūlė jam iš darbo išeiti savo noru. 2014-12-04 jam nuvykus į darbo biržą paaiškėjo, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) atleistas nuo 2014-11-28. Šio pranešimo pagrindu, patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis ir nustačius, kad N. P. 2014-12-01 nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), 2014-12-30 buvo surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0888-0226, 2015-02-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0888-0038, byla buvo perduota nagrinėti teismui.

Teismo posėdžio metu N. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pirminiame savo paaiškinime Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinam skyriui ir patvirtino, jog jis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose dirbo 2014-12-01, nors kaip vėliau paaiškėjo iš darbo jis buvo atleistas 2014-11-28. Nors N. P. kaip įrodymą, kad jis 2014-12-01 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju pateikė minimos dienos tachografo duomenis (14 b.l.), o iš byloje esančių dokumentų kopijų – krovinio važtaraščio ir PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2014-12-01 UAB (duomenys neskelbtini) automobiliu ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,Domirai“ krovinį iš Kaune esančios UAB ,,Lendra“ pristatė P. (62, 63 b.l.), tačiau teismas pažymi, kad šių įrodymų neužtenka norint įrodyti nelegalaus darbo faktą. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad N. P. 2014-12-01 krovinio nevežė, nes jį vežė J. M. Tą aplinkybę patvirtino pats byloje apklaustas J. M. ir liudytoju apklaustas N. F. Be to, byloje yra duomenys apie J. M. pildytus tachografo duomenis (50 b.l.), kuriame užfiksuoti duomenys visiškai atitinka automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio mėnesio keliones lape pildomus duomenis (32 b.l.). Byloje siekiant nustatyti ar N. P. 2014-12-01 pristatė krovinį į UAB ,,Dominari“ buvo kreiptasi į šią bendrovę norint sužinoti kas tada dirbo ir ar šie asmenys galėtų atpažinti N. P. Tačiau iš gautos informacijos matyti, kad vienas iš darbuotojų dirbusių 2014-12-01 bendrovėje jau nebedirba, o kitas darbuotojas nieko neprisimena (138 b.l.). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas J. M. bendrovėje dažnai būna, kad krovinio dokumentai ateina su jau įmonėje nebedirbančio vairuotojo pavarde. Teismas pažymi, kad ant 2014-12-01 krovinio dokumentų yra N. P. pavardė ir parašas todėl, kad pagal 2014 m. lapkričio mėnesio N. P. kelionės lapą matyti, kad jis 2014-11-28 buvo Kaune (116), o krovinys į UAB ,,Dominari“ buvo pristatytas būtent iš Kauno. Kaip teismo posėdžio metu parodė M. J. ir byloje apklausti liudytojai 2014-12-01 N. P. buvo atėjęs į darbą, tačiau į kelionę jis neišvažiavo, nes jam buvo liepta pasiaiškinti dėl kuro trūkumo, tačiau jis tai atsisakė padaryti. Kad byloje tarp M. J. ir N. P. kilo konfliktas patvirtina tai, kad M. J. kreipėsi į Darbo inspekciją dėl materialinės žalos atlyginimo (26-28 b.l.), o N. P. dėl neišmokėtų viršvalandžių (56-57 b.l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad N. P. 2014-12-01 nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Be to, atsižvelgiama į tai, jog M. J. ir N. P. tarpusavio santykiai nėra geri, tarp jų buvo kilę nesutarimų. Visa tai rodo, jog N. P. ir M. J. siejo asmeninio pobūdžio nesutarimai. Tačiau pažymėtina, kad iš 2015-06-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad N. P. ir M. J. sudarė taikos sutartį (105-106 b.l.).

Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių M. J. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog M. J. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Kęstutis Venckus