- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-278-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- R. T.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14960-924/2013 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui T. K., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti sūnaus I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-05-16 iki ieškinio teismui padavimo dienos. Ieškovės atstovė ir atsakovas 2013-10-28 parengiamojo teismo posėdžio metu susitarė taikiai išspręsti ginčą bei pateikė pasirašytą Taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės R. T. ir atsakovo T. K. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo, šiomis šalių sutartomis sąlygomis: „1) Šalys susitaria, kad sūnaus I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina R. T.; 2) Šalys susitaria, kad T. K. teiks I. K. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties patvirtinti taiko sutartį įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio sūnaus I. K. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama įstatyminė nepilnamečio vaiko I. K. atstovė motina R. T.; 3) Išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą 5600 Lt T. K. įsipareigoja sumokėti per 30 mėnesių, pradedant mokėti nuo 2013 m. gruodžio 1 d. ir mokant po 187 Lt; 4) Kitų ieškinio reikalavimų R. T. atsisako; 5) Šalys viena iš kitos savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja; 5) Teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr. 2-14960-924/2013 siuntimu bei įteikimu, šalys įsipareigoja apmokėti lygiomis dalimis.“; teismas civilinę bylą Nr. 2-14960-924/2013 nutraukė; panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; grąžino ieškovei R. T. 95,00 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo T. K. valstybei 13,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovė ir atsakovas teismui pateikė tinkamo turinio taikos sutartį, patvirtino, kad bylos nutraukimo pasekmės, teismui patvirtinus taikos sutartį, šalims žinomos ir suprantamos, pateikta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, šalių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas T. K. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 5-6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-10-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, netenkinant ieškovės R. T. pareiškime pateiktos išieškotinos nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo sumos, kaip nepagrįstos. Apeliantas vaikui teikė išlaikymą, koks numatytas sutartimi ir dar didesnį. Visus įrodymus apie tai jis pateikė teismui, paaiškino 2013 m. birželio 19 d. prieštaravime į R. T. 2013 m. gegužės 27 d. pareiškimą civilinėje byloje Nr. L2-11390-0924/2013. Liko neįrodyta tik 2600 Lt suma, dėl kurios, apelianto manymu, ieškovė, jei pati būtų dalyvavusi teisme, nebūtų drįsusi meluoti ir būtų pripažinusi gavusi visas išmokas sūnaus išlaikymui nuo pat jo gimimo. Teismas tvirtindamas tokią sutartį pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, kadangi tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl vaiko išlaikymo. Kokiu pagrindu taikos sutartyje yra įrašyta 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma, paaiškinimo nėra. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Ieškovė R. T., atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės, atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t. b. l. 10-12) prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė neneigė, jog šalys buvo geranoriškai susitarusios dėl išlaikymo sūnui, tačiau atsakovas nevykdė šio susitarimo sąžiningai ir tinkamai, ką patvirtina ir paties atsakovo pateikti banko sąskaitų išrašai. Teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovė geranoriškai sumažino išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą iki 5 600 Lt ir išdėstė jį per itin ilgą laikotarpį - 30 mėnesių. Abipusiu nuolaidų būdu buvo susitarta, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 14 mėnesių, skaičiuojant ne po ieškovės prašomus 500 Lt, ar taikos sutartimi sutartus 450 Lt. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog išlaikymo atsakovas neteikė ilgesnį laikotarpį. Be to, taikos sutartį atsakovas sudarė nieko neverčiamas, jam nebuvo užkirstas kelias derėtis dėl taikos sutarties sąlygų. Būtent atsakovo prašymu išlaikymo įsiskolinimas buvo išdėstytas per itin ilgą terminą, tam, kad jis neturėtų finansinių sunkumų apmokėti išlaikymo įsiskolinimą. Sudarydamos taikos sutartį šalys pareiškė, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 str. 5 p.). Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Kiekvienu atveju, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13, 42, 140 str., 293 str. 5 p., 294 str.). Pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys tam tikru būdu sureguliuoja tarp jų kilusį ginčą, abipusėmis nuolaidomis išsprendžia nesutarimus, o taikos sutarties sąlygos nebūtinai turi atitikti prieš tai šalių pateiktų procesinių dokumentų ir juose išreiktų reikalavimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu (1 t. b. l. 54-60) prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, ir 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-05-16 iki ieškinio teismui padavimo dienos. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (1 t. b. l. 120-123) nesutiko su prašomu priteisti 9000 Lt išlaikymo įsiskolinimu nesutiko, taip pat vaiko išlaikymui prašė priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo vaikui teikiamo išlaikymo dydžio bei išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovės atstovė advokato padėjėja E. P. ir atsakovas T. K. 2013-10-28 parengiamojo teismo posėdžio metu sudarė taikos sutartį, kurią pateikė teismui patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus I. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo šalių sutartomis sąlygomis.
Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su patvirtintos taikos sutarties 3 punktu, kuriame numatyta, kad išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą 5600 Lt T. K. įsipareigoja sumokėti per 30 mėnesių, pradedant mokėti nuo 2013 m. gruodžio 1 d. ir mokant po 187 Lt. Apeliantas nurodo, kad be pagrindo taikos sutartyje yra pateikta 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma, apeliantas su išlaikymo įsiskolinimu nesutiko, o teismas, patvirtindamas taikos sutartį, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismui pateikta taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovės atstovės ir atsakovo. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kad buvo priešingos šalies suklaidintas ar priverstas pasirašyti taikos sutartį akivaizdžiai sau nenaudingomis sąlygomis. Todėl konstatuotina, kad šalys laisva valia ir bendru sutarimu prisiėmė tam tikras teises ir pareigas, kylančias iš šios sutarties. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas taikos sutartį, privalėjo pats įvertinti taikos sutarties sąlygas bei aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo susidarymo bei dėl jo sumos, derėtis dėl taikos sutarties sąlygų, jei su jomis nesutiko, ar atsisakyti pasirašyti tokią taikos sutartį. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas tvirtindamas tokią sutartį pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Iš 2013-10-28 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas sutiko nuo teismo nutarties įsiteisėjimo mokėti vaikui išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį, taip pat sutiko sumokėti 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, mokėjimus išdėstant 30 mėnesių laikotarpiui. Be to, atsakovas patvirtino, kad jam žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės (1 t. b. l. 136-137). Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų ir motyvų, dėl ko pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia (CK 6.986 str.).
Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo CPK 3.201 straipsnio tvarka.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.