Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-169-898/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
AN2-169-898/2019
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00383-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-169-898/2019
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00383-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.1.; 19.10.; 19.20.; 21.11.10., 21.13.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. A. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo G. A. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 518 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. G. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 518 straipsnį dėl to, kad ji 2018 m. balandžio 29 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu S. A. A. savavaldžiaujant uždraudė vaikams A. A., gim. 2006 m., ir G. A., gim. 2003 m., žvejoti neva jiems priklausančiame tvenkinyje, nors jokių tvenkinio nuosavybės dokumentų nepateikė, vijosi vaikus vartodami necenzūrinius leksikos žodžius, panaudoję jėgą atėmė iš vaikų dviračius, tokiais veiksmais G. A. sukėlė vaikams neigiamas emocijas, pergyvenimus. 2018 m. balandžio 29 d. apie 15.30 val. G. A. kartu su sutuoktiniu S. A. A. tęsė savo neteisėtus veiksmus, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus, grąžinti neteisėtai paimtą svetimą turtą (dviračius).

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena G. A. atžvilgiu nutraukta, kadangi padarytos veikos neturi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 72 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 518 straipsnyje, požymių. G. A. prašymas dėl 300 Eur dydžio atstovavimo išlaidų priteisimo iš B. B., dėl B. B. ir T. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn netenkintas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į Institucijos skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimą dalyje dėl proceso išlaidų nepriteisimo ir dėl B. B. ir T. A. nepatraukimo baudžiamojon atsakomybėn; priteisti iš B. B. G. A. naudai 300 Eur už advokato paslaugas; patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. B. ir T. A.; iš B. B. apeliantės G. A. naudai priteisti 200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinio skundo surašymui.

3.1. Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atstovavimo išlaidos apeliantui gali būti išmokamos iš valstybės lėšų, nes B. B. neišgali jų sumokėti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad B. B. neišgali atlyginti apeliantui jo patirtų nuostolių. Baigiamojoje kalboje B. B. neprašė teismo nepriteisinėti iš jos atstovavimo išlaidų ar jas sumažinti. Teismas nurodo, kad proceso išlaidos gali būti apmokamos iš valstybės lėšų, tačiau tam, kad valstybė apmokėtų atstovavimo išlaidas, visų pirma reikia jas priteisti.

3.2. Skunde apeliantė nesutinka su teismo teiginiu, neva byla nebuvo pradėta tik B. B. pareiškimo pagrindu. B. B. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad S. A. A. atėmė dviračius iš jos nepilnamečių vaikų ir jų neatiduoda, grasino vaikams ir jai asmeniškai, atvyko pas ją į namus, prašė policijos pagalbos. Bylos medžiaga patvirtina, kad S. A. A. atvyko pas B. B. į namus, prašė atsiimti vaikų dviračius, laukė jos savo sodyboje, dviračiai buvo grąžinti tą pačią dieną. Nepaisant to, 2018 m. gegužės 3 d. B. B. davė paaiškinimus pareigūnui, prašė patraukti S. A. A. administracinėn atsakomybėn, pasirašo paaiškinimą. Jei B. B. dėl nieko nekalta, kodėl ir G. A. buvo patraukta atsakomybėn. 2018 m. gegužės 3 d. visiems buvo aišku, kad G. A. jokio nusižengimo nepadarė. Bylos nagrinėjimo teisme metu B. B. duodavo melagingus ir prieštaringus parodymus, neprašė teismo nutraukti bylą, dėl jos kaltės įvyko šeši posėdžiai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 27 d. konsultacija, atstovavimo išlaidos iš nukentėjusiojo priteisiamos, kai nukentėjusysis proceso metu davė neteisingus ar neišsamius parodymus, vengė pateikti bylai reikšmingus dokumentus ar daiktus, ar kitaip apsunkino tiesos nustatymą byloje. Kadangi B. B. padarė būtent šias veikas, iš B. B. turi būti priteistos išlaidos už advokato pagalbą.

3.3. Skunde pažymima, jog B. B., liudytojas T. A. prieš duodami parodymus buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jų parodymai yra skirtingi, skiriasi nuo S. A. A. parodymų, tačiau teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad būtų pagrindas spręsti klausimą dėl jų patraukimo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį. Pagal B. B. skambutį bendrajam pagalbos centrui, parodymus policijos pareigūnams, pagal T. A. parodymus buvo pradėtas tyrimas administracinio nusižengimo teisenoje. Savo neteisėtus pareiškimus B. B. ir T. A. tęsė teisme. 2018 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu B. B. tvirtino, kad vaikų dviračiai buvo atimti jėga; tęsė kaltinimą, nepaisant to, kad 2018 m. balandžio 29 d. atsiėmė dviračius, rastus G. A. sodyboje, ir parašė pakvitavimą, kad pretenzijų neturi; nenorėjo iš karto pripažinti, kad S. A. A. atvažiavo pas ją į namus paklausti, ar čia ne jos vaikų dviračiai; B. B. buvo paprašyta ateiti ir atsiimti dviračius; taip pat ji nenorom pripažino, kad pas ją namuose ji susitarė su S. A. A., kad ji parašys pakvitavimą, jog čia jos vaikų dviračiai, ir kad pretenzijų neturi. B. B. melagingai pranešė bendrajam pagalbos centrui, o BK 235 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta ir už melagingą pranešimą.

3.4. Skunde nurodoma, jog liudytojas T. A. 2018 m. lapkričio 27 d., 2019 m. sausio 16 d., 2018 m. gruodžio 19 d. posėdžių metu davė teismui prieštaringus ir melagingus parodymus tvirtindamas, kad jis asmeniškai matė, kaip G. A. ir S. A. A. dideliu greičiu su automobiliu vijosi vaikus, kurie mėgino pabėgti nuo jų su dviračiais; patvirtino matęs, kaip maždaug 250 m atstumu nuo vietos, kur jis stovėjo, vaikai metė dviračius ant kelio ir pabėgo nuo G. A. laukais. Tačiau toje vietoje, kur nurodo liudytojas, yra tik labai tankus miškas. Liudytojas nurodė matęs, kaip G. A. paėmė du dviračius ir pradėjo tempti juos į savo sodybą keliu per 250 m atstumą, o S. A. A. tuo metu nuvyko pas B. B. į namus. Į bylą buvo pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kurie patvirtina, kad liudytojas negalėjo matyti tariamo nusižengimo ir dviračių atėmimo iš vaikų (b. l. 63-70, 114, 115). Kai liudytojui buvo pasiūlyta peržiūrėti pateiktą medžiagą, jis pradėjo rodyti įvairius taškus, iš kur jis matė tariamą nusižengimą, tačiau buvo nustatyta, kad nei iš vieno nurodyto taško jis negalėjo matyti išgalvotų G. A. veiksmų. Kadangi tarp S. A. A. ir T. A. yra giminystės ryšiai, tarp jų yra nemalonių santykių dėl nuosavybės į žemę atkūrimo, liudytojas T. A. kartu su B. B. nutarė padaryti nemalonumų S. A. A. ir G. A.. Dėl pradėto proceso G. A. patyrė didelį stresą, moralinę ir dvasinę traumą.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: pripažinti G. A. kalta pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 518 straipsnio 1 dalį ir skirti jai subendrintą nuobaudą – 100 Eur dydžio baudą. Skunde nurodo, kad G. A. kaltė dėl padarytų nusižengimų yra visiškai įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, pateikta vaizdo medžiaga. Teismas be pagrindo nesivadovavo liudytojo T. A. parodymais kaip patikimais, kadangi jis matė visą įvykį. Vaizdo įrašuose matyti, kad policijos pareigūno reikalavimas prisistatyti ir grąžinti dviračius nedelsiant įvykdytas nebuvo, nors vadovaujantis Policijos įstatymo 21 straipsniu pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. G. A. su savo sutuoktiniu S. A. A., neturėdami jokio teisinio pagrindo, reikalavo surašyti pakvitavimą už neteisėtai pasisavintus dviračius.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą G. A. prašo jį atmesti ir priteisti G. A. naudai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 100 Eur atstovavimo išlaidų.

5.1. Atsiliepime pažymi, kad pareigūnas, pateikęs bylą teismui, pažeidė ANK 593 straipsnio reikalavimus: neatliko įvykio vietos apžiūros, parodymo atpažinti, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento (tikslu nustatyti, ar T. A. parodymai atitinka faktus), neišreikalavo bylai reikšmės turinčių dokumentų. Nesiaiškino aplinkybės, kad kūdra nuosavybės teise priklauso G. A. motinai. Dėl visų šių veiksmų turėjo būti surašomi protokolai, jų nebuvimas patvirtina, kad policijos byla nebuvo tinkamai vedama.

5.2. Atsiliepime nurodoma, kad buvo pažeistas ir ANK 608 straipsnis, kadangi protokolas surašytas G. A. nedalyvaujant, visi šaukimai apklausai buvo gauti jau po tos datos, kuriai G. A. buvo šaukiama, šaukimų įteikimo data policijoje nei karto nebuvo tikrinama. Neaišku, kokiais veiksmais G. A. neteisėtai trukdė vaikams naudotis jų teisėmis ir laisvėmis, kaip patvirtino vaikai, G. A. dviračių neatiminėjo nei jėga, nei geruoju, jie iš viso nebendravo. Dviračius vaikai metė G. A. sodyboje, kur jie ir buvo rasti, ir pabėgo, kai pamatė iš tolo atvažiuojantį S. A. A. automobilį. Nors apeliaciniame skunde prašoma vadovautais T. A. parodymais, tačiau jis davė melagingus parodymus, teisme jis parodymus keitė, be to, jo parodymai teisme nesutampa su parodymais, duotais Institucijoje. Teisme išaiškėjo, kad šis liudytojas negalėjo matyti įvykio.

5.3. Nors skunde teigiama, kad G. A. atsisakė prisistatyti, iš vaizdo medžiagos akivaizdu, kad į policijos pareigūno klausimą, ar tai A., atsakymas buvo „taip“. Pateikti asmens tapatybės dokumentus ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą dokumentus G. A. negalėjo. Keliami retoriniai klausimai – „Kam jai į daržą važiuoti su dokumentais. Ar egzistuoja įstatymas, kuris įpareigoja eilinius piliečius nešiotis su savimi asmens tapatybės dokumentus?“. Pareigūnų reikalavimas yra G. A. teisių ir laisvių pažeidimas.

5.4. Atsiliepime pažymima, kad dviračiai buvo rasti G. A. sodyboje, kur jokių vaikų tuo metu nebuvo. Vaikų motina B. B. prisipažino, kad jai buvo pranešta apie radinį ir ji patvirtino S. A. A., kad tai jos vaikų dviračiai, kad ji ateis pasiimti dviračius ir parašys raštelį, kuriame patvirtins, kad tai iš tikrųjų jos vaikų dviračiai ir kad ji juos atsiėmė, kad pretenzijų neturi. Kokiu pagrindu G. A. turėjo be rašytinio įrodymo atiduoti B. B. nežinia kam priklausančius dviračius? Jokio konflikto dėl dviračių nebuvo. Konfliktą vėliau, po pokalbio su T. A., organizavo B. B., einant į sodybą atsiimti dviračius. Jei policija, nesant konflikto, atvykę į sodybą norėjo paimti dviračius, tai turėjo surašyti poėmio protokolą, o ne stumdyti G. A.. Vaizdo įrašai patvirtina, kad jokių dviračių nei G. A., nei jos vyras neatiminėjo, jie vaikų nesivijo ir net nebuvo su jais susitikę, kol jie kartu su motina neatvyko pasiimti dviračių.

5.5. Atsiliepime nurodoma, jog Institucijos atstovas bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę pasakyti baigiamąją kalbą, tačiau į posėdį neatvyko. Kadangi bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovas jokių reikalavimų nekėlė, dabar jis neturi teisės prašyti apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti jo reikalavimus, kurie galėjo būti pareikšti bylos nagrinėjimo metu. Be to, ANK 644 straipsnyje nurodyta, kad paduoti apeliacinį skundą turi teisę institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą. Keliamas klausimas dėl to, ar gali pareigūnas pasirašyti apeliacinį skundą institucijos vardu.

6. Institucijos atsiliepimas į G. A. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami

Dėl Institucijos apeliacinio skundo

7. Atsižvelgdamas į tai, kad Institucijos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir pripažinti G. A. kalta dėl visų jai inkriminuojamų nusižengimų, apeliacinės instancijos teismas visų pirma vertina šio skundo argumentus. Skunde pažymima, jog šiuo atveju G. A. kaltė yra visiškai įrodyta pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais (taip pat ir liudytojo T. A.) bei pateikta vaizdo medžiaga. Konkrečiai dėl savavaldžiavimo bei teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo (t. y. dėl nusižengimų, numatytų ANK 506 str. 4 d., 518 str.) skunde pažymima, jog vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad reikalavimai prisistatyti ir grąžinti dviračius nebuvo nedelsiant įvykdyti, G. A. su sutuoktiniu, neturėdami jokio teisinio pagrindo, reikalavo surašyti pakvitavimą už neteisėtai pasisavintus dviračius.

8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo turinio, G. A. buvo kaltinama tuo, jog kartu su savo vyru S. A. A. savavaldžiaujant uždraudė vaikams žvejoti neva jiems priklausančiame tvenkinyje (nors jokių tvenkinio nuosavybės dokumentų nepateikė); vijosi vaikus vartodami necenzūrinės leksikos žodžius, panaudoję jėgą atėmė iš vaikų dviračius. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais G. A. sukėlė vaikams neigiamas emocijas, pergyvenimus. Vėliau tęsė savo neteisėtus veiksmus - nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir nutraukti savo neteisėtus veiksmus, grąžinti neteisėtai paimtą svetimą turtą (dviračius). Nors šie veiksmai protokole bendrai kvalifikuoti kaip nusižengimai, numatyti ANK 72 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje, iš veiksmų aprašymo galima daryti prielaidą, jog ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą G. A. padarė vydamasi vaikus ir vartodama necenzūrinės leksikos žodžius, jėga atimdama iš vaikų dviračius; ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą – nevykdydama policijos pareigūnų reikalavimo prisistatyti ir grąžinti neteisėtai paimtą svetimą turtą (dviračius). Tuo tarpu savavaldžiavimas, kaip nurodyta protokole, pasireiškė uždraudimu vaikams žvejoti neva S. A. A. ir G. A. priklausančiame tvenkinyje, dviračiu paėmimu ir negrąžinimu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Paaiškinime Institucijai B. B. G. A. apskritai neminėjo (b. l. 5). Liudytojas T. A. paaiškinime Institucijai nurodė matęs, kaip G. A. važiavo kartu su vyru S. A. A. automobilyje, vėliau tempė vaikų dviračius į savo sodybą (b. l. 6). Pirmosios instancijos teisme B. B. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, G. A. vėlgi neminėjo, o liudytojas T. A. teisme paaiškino matęs, kaip G. A. tempė vaikų dviračius. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pirminio konflikto nematė, taigi jokių reikšmingų aplinkybių dėl jo nurodyti negalėjo. Aptarti duomenys patvirtina, kad pati G. A. jokių veiksmų tiesiogiai vaikų atžvilgiu neatliko, su jais nebendravo. Nors protokole ir buvo nurodyta, neva ji kartu su sutuoktiniu vijosi vaikus vartodama necenzūrinius žodžius, jėga atėmė dviračius iš vaikų, tokių aplinkybių nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei pirmosios instancijos teisme T. A. nenurodė, o būtent šio liudytojo parodymais prašoma vadovautis Institucijos apeliaciniame skunde. Taigi administracinio nusižengimo teisena G. A. atžvilgiu dėl ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nutraukta pagrįstai, kadangi jos atlikti veiksmai (dviračių tempimas) neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

10. Nors nagrinėjamu atveju G. A. taip pat buvo kaltinama savivaldžiavimu, tačiau, kaip matyti iš B. B. parodymų, taip pat byloje esančių vaizdo įrašų, pagrindinį vaidmenį neatiduodant vaikams ir pareigūnams dviračių nagrinėjamoje situacijoje atliko ne G. A., o jos vyras (pas B. B. važiavo jis, atvykus pareigūnams su pareigūnais daugiausia bendravo taip pat jis, G. A. įvykį filmavo, nors fiziškai pareigūnui bandant paimti dviračius juos laikė ir G. A., jos veiksmai nebuvo aktyvūs). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, galiausiai dviračiai buvo atiduoti, taigi nenustatyta jokia žala dėl atliktų veiksmų. ANK 518 straipsnyje atsakomybė numatyta už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi žala, nors ir ne esminė, pagal šio straipsnio dispoziciją turi būti padaryta. Nors pats dviračių neatidavimo faktas šioje situacijoje reikalaujant B. B. parašyti pakvitavimą, kad jos vaikai kūdroje nebežvejos, nėra tinkamas savo teisių (t. y. teisių į kūdroje auginamas žuvis) gynimo būdas, tokie veiksmai teisėjų kolegijos vertinimu visgi nesiekia tokio pavojingumo, jog kiltų administracinė atsakomybė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną G. A. ir pagal ANK 518 straipsnį.

11. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį teismas pažymėjo, jog G. A. pareigūnų reikalavimą grąžinti dviračius įvykdė, o pats veiksmas – neprisistatymas – nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad jį vertinti kaip administracinį nusižengimą. Su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka papildomai pažymėdamas, jog G. A. neprisistačius pareigūnams, pareigūnai turėjo galimybę ją pristatyti į policijos įstaigą asmenybės nustatymui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau šio veiksmo neprireikė nei iš karto po įvykio, nei vėliau, tą pačią dieną surašant tarnybinį pranešimą dėl įvykio - pareigūnas M. S. jau žinojo tiek G. A., tiek jos sutuoktinio duomenis (b. l. 3). Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į susidariusią situaciją, t. y. jog su nepilnamečių vaikų motina B. B. buvo sutarta, kad ji atsiims dviračius ir parašys pakvitavimą, o ji kartu su vaikais atvyko su policijos pareigūnais; nuo policijos pareigūnų atvykimo momento kilo konfliktas tarp policijos pareigūno M. S. iš vienos pusės ir G. A. ir jos sutuoktinio iš kitos. Įvertinus nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

12. Galiausiai teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju susidarė ydinga situacija, susijusi su bylos nagrinėjimo rezultatais. Administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti tiek G. A., tiek jos sutuoktiniui S. A. A.. Nors pirmosios instancijos teismas abiejų asmenų atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, Institucija pateikė apeliacinį skundą tik dėl G. A. veiksmų. Pažymėtina, jog Institucijos surašytuose protokoluose asmenys kaltinami nusižengimus padarę bendrais veiksmais, taigi teismas, spręsdamas vieno asmens atsakomybės klausimą, neišvengiamai sprendžia ir dėl kito asmens veiksmų, net ir patenkinus Institucijos apeliacinį skundą (nors pagrindo tam ir nėra), liktų neįvertinti S. A. A. veiksmai, dėl kurių apeliacinio skundo Institucija nepateikė.

Dėl G. A. apeliacinio skundo

Dėl melagingų parodymų

13. Apeliaciniu skundu G. A. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn B. B. ir T. A. dėl melagingų parodymų davimo. Dėl tokio prašymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog jų parodymai skiriasi nuo G. A. paaiškinimų, kilo abejonių dėl liudytojo T. A. parodymų tikrumo, tačiau teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog būtų pagrindas spręsti klausimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir apie tai pranešti prokurorui. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

14. Kaip matyti, apeliaciniame skunde nurodant B. B. parodymus, faktiškai akcentuojamas ne jos parodymų melagingumas, o iniciatyva duoti parodymus (3.3. punktas - nenorėjo iš karto pripažinti, nenorom pripažino). Pagrindo dėl tokių aplinkybių kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo nėra. Skunde taip pat pažymima, jog 2018 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu B. B. tvirtino, kad vaikų dviračiai buvo atimti jėga. Teismas pažymi, jog B. B. šioje byloje buvo apklausta 2018 m. gruodžio 19 d. posėdžio metu, šiame posėdyje aplinkybių, jog dviračiai buvo atimti jėga, B. B. nenurodė, priešingai, paaiškino, kad dviračius vaikai patys numetė. 2018 m. lapkričio 27 d. posėdžio metu B. B. buvo apklausiama administracinio nusižengimo byloje, nagrinėjamoje dėl S. A. A. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo (A2.-36-371/2019). Šios apklausos metu aplinkybių dėl jėga atimtų dviračių ji taip pat nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog B. B. pati įvykio pradžios nematė, nurodė tai, ką jai sakė vaikai. Nors teisme tam tikrų aplinkybių tiksliai neprisiminė, tai nesudaro pagrindo kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą.

15. Aprašant T. A. parodymus skunde pažymima, jog jis iš vietos, kurioje nurodė stovėjęs, įvykių matyti negalėjo. Teismas pažymi, kad nors ši aplinkybė (dėl galimybės matyti įvykius) nurodyta ir skundžiamame teismo nutarime, iš esmės prieštaraujančių kitų byloje apklaustų asmenų parodymams aplinkybių T. A. teisme nenurodė. Tai yra, jis kaip ir kiti asmenys patvirtino, jog G. A. paėmė dviračius ir pradėjo tempti juos į savo sodybą, S. A. A. tuo metu nuvyko pas B. B. į namus (šias aplinkybes patvirtino ir G. A. bei S. A. A.). Vieta, kur T. A. nurodė stovėjęs, galėjo būti nurodyta netiksliai. Vertinant jo parodymus visumoje pagrindo teigti, jog teisme jis melavo, nors buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, nėra. Taigi ir dėl šio asmens parodymų pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl proceso išlaidų

16. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, pagrįstai vadovavosi atitinkamomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad G. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta jai nepadarius inkriminuotų administracinių nusižengimų, šioje byloje teismas vadovavosi BPK 105 straipsnio 5, 6 dalimis.

17. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą B. B. nurodė tik S. A. A., o ne G. A. (b. l. 2). Paaiškinime, rašytame Institucijoje, B. B. taip pat nurodė tik S. A. A., G. A. neminėjo (b. l. 5). Taigi pagrindo išvadai, jog teisena G. A. atžvilgiu buvo pradėta dėl B. B. pranešimo, šiuo atveju nėra. Nors Institucija, gavusi pranešimą per bendrąjį pagalbos centrą, vėliau nuvykusi į vietą ir patikrinusi įvykio aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolą surašė ne tik S. A. A., bet ir G. A., Institucijos iniciatyva G. A. surašytas protokolas bei jos atžvilgiu į teismą perduota byla nereiškia, jog visa tai buvo padaryta dėl B. B. pareiškimo. Esant tokiais situacijai, nėra pagrindo vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi atsakomybėn patrauktam asmeniui (G. A.) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš B. B.. Tokia išvada darytina ir dėl išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (tuo labiau, kai pati B. B. apylinkės teismo sprendimo apeliacine tvarka net neskundė).

18. Pateikdama atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, G. A. prašo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 100 Eur atstovavimo išlaidų.

19. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje, vertinant šią nuostatą yra pažymėta, jog BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl tokių proceso dalyvio turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamojo proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog šios nuostatos paprastai aiškinamos kaip nereglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės išteisintajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222-2016). Pagal savo prasmę ir pobūdį BPK 103 straipsnyje nurodytomis proceso išlaidomis yra laikomos tos išlaidos, kurias patiria valstybė baudžiamojo proceso metu. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nėra subjekto, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas, todėl šių išlaidų našta tenka valstybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-895/2019). Įvertinus aptartą teismų praktiką dėl BPK 105 straipsnio 5 dalies taikymo, pagrindo remiantis šia nuostata priteisti G. A. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš apeliacinį skundą pateikusios institucijos nėra. Vien tai, kad šioje byloje buvo priimtas jai palankus sprendimas (teisena nutraukta), dėl kurio Institucija pateikė apeliacinį skundą, savaime nesudaro pagrindo priteisti turėtas išlaidas gynybai iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

G. A. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinių skundų netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutarimą nepakeistą.

G. A. prašymo priteisti iš B. B. 200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinio skundo surašymui netenkinti.

G. A. prašymo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 100 Eur atstovavimo išlaidų atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymui netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė