- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- N-62-1752-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02263-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutarimu pripažino V. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam įspėjimą. Nuobauda skirta už tai, kad V. D. 2010 m. birželio 4 d., apie 16 val., sodų bendrijoje „Papartis“, Naujikų k., Panevėžio r., necenzūriniais žodžiais išplūdo G. M., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog teismas netyrė jo nurodytų įvykio aplinkybių, netyrė įrodymų, neapklausė nei vieno įvykio liudytojo, jų tarpe – ir pareiškėjo iniciatyva pakviestų E. D. ir N. Č.. Be to, teismas nevertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G679/10(05), patvirtinančios, kad G. M. jam padarė kūno sužalojimus. Apelianto nuomone, G. M. pareiškimas bei liudytojų S. M., V. Š., R. V. paaiškinimai yra šališki ir netikslūs, tačiau jam teisme nebuvo sudaryta galimybė užduoti jiems klausimų. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas liudytojas, nei pats G. M. nenurodė, kokiais necenzūriniais keiksmais jis buvo išplūstas. Teigia, kad to jie ir negalėjo nurodyti, kadangi pareiškėjas jokių keiksmų neišsakė, tuo tarpu G. M. žodžius jis nurodė savo paaiškinime. Taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nutarime nurodė, kad V. D. pripažino savo kaltę, kadangi to niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
V. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą, t. y. už nedidelį chuliganizmą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išplūdo G. M., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarimą ginčija nesutikdamas su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylai faktines aplinkybes.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimtos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo formaliu rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu. Tačiau minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie asmenys, matę įvykį teismo posėdžio metu apklausti nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Taip pat apeliantas neigia teismo posėdyje pripažinęs savo kaltę, o apylinkės teismas priešingai nurodydamas skundžiamame nutarime, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr. N1-1333/2007 ir kt.). Byloje nesant teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti, kokius paaiškinimus ar prašymus pirmosios instancijos teisme teikė atsakomybėn traukiamas asmuo, kokie įrodymai buvo ištirti posėdžio metu.
Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarimą V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.