Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-802-536/2013Nutartis · 2013-09-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-15Vilniaus apygardos teismas
  4. T-1169-536/2013Nutartis · 2013-11-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-7-537/2015Nutartis · 2015-01-05Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
1S-177-582/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00457-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-177-582/2015
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00457-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendį, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-04-03, bausmės pabaiga – 2015-04-03.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1876 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jam neatlikus 3 mėnesių 18 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau pakeitė savo elgesį ir šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais, nes kitaip nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteistasis pažymi, kad nors anksčiau jam taikyto lygtinio paleidimo sąlygas jis yra pažeidęs, tačiau tuo metu lygtinio paleidimo instituto specifika nebuvo tokia sisteminga. Šiuo metu taikomas probacijos įstatymas jam padės visapusiškai integruotis į visuomenę, kas neleis nuteistajam kartoti klaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties bei skundo motyvus, sutinka su apylinkės teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. B., tačiau pripažįsta, kad teismas, vertindamas materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, neatsižvelgė, kad šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priimtas pažeidus teisės aktų nustatytą tvarką.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 6 punkte nurodyta, kad Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra Komisijos narys. Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių (Nuostatų 22 punktas), tai yra ne mažiau kaip 4 nariai, tačiau Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas (Nuostatų 34 punktas). Pažymėtina, jog šiame punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami ne „dalyvaujančių komisijos narių“, tačiau „komisijos narių“ balsų dauguma. Iš to darytina išvada, kad, nepaisant to, kiek Komisijos narių dalyvavo posėdyje, daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos Komisijos sudėties narių skaičiaus. Šiuo atveju Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-29 įsakyme Nr. V-230 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose sudarymo“ nurodyta, kad Komisijos sudėtį šioje pataisos įstaigoje sudaro 8 komisijos nariai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvavo šeši Komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkas. Komisija galėjo dirbti, kadangi posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių, tačiau balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. B. „už“ balsavo tik keturi komisijos nariai, o tai nesudaro Komisijos narių balsų daugumos skaičiuojant nuo visų narių skaičiaus (8 komisijos nariai).

Įvertinus šias aplinkybes ir esamą teisinį reglamentavimą, Komisijos nutarimas dėl A. B. lygtinio paleidimo, kuris priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, negali būti laikomas teisėtu. Tačiau pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu Komisijos nutarimas būtų priimtas nepažeidžiant teisės aktais nustatytos tvarkos, jis negalėtų būti patvirtintas, kadangi nėra pagrįstas – visuma aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl A. B. lygtinio paleidimo, neduoda pagrindo manyti, kad šiuo metu jį paleidus iš pataisos įstaigos, bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, būdamas anksčiau 11 kartų teistas, bausmę atlieka už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei (plėšimas). Dauguma ankstesnių nusikaltimų taip pat savanaudiško pobūdžio, susijusių su asmeninės naudos siekimu (plėšimai, vagystės). Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje, jis pirmą kartą nusikalto būdamas 16 metų, nusikalsti skatindavo lėšų trūkumas, poreikis vartoti alkoholį. Laisvės atėmimo bausme A. B. yra baustas jau 8 kartus, jam taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio metu vėl nusikalto, todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė, kad nusikalstama veika, už kurią jis šiuo metu atlieka bausmę, nebuvo atsitiktinis jo poelgis, priešingai, analogiškų nusikaltimų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, kurio jis nesistengė keisti, ir išvadų iš jam skiriamų bausmių ir teismo rodyto pasitikėjimo nedarė. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika ateityje pagal „OASys“ metodiką nustatyta aukšta (111 balų), šią riziką didina netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, taip pat tai, kad jis nėra įgijęs jokio išsilavinimo, nemoka skaityti ir rašyti, neturi jokių darbinių įgūdžių, jo darbinė motyvacija silpna, jis susiduria su lėšų tvarkymo problemomis (gyveno iš neteisėtai gaunamų pajamų, kurias išleisdavo alkoholiui). Nuteistojo rizikai nusikalsti svarbus veiksnys ir jo mąstymas bei elgesys – jis yra linkęs elgtis impulsyviai, pasižymi žema savitvarda, nėra linkęs analizuoti savo elgesio ir problemų, pasirinkti problemų sprendimo būdai nelogiški, tikslų siekimui pritrūksta valios. Psichologinės tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis pasižymi asocialaus elgesio nuostatomis, todėl abejotina, kad jam pavyks atsisakyti nusikalstamo elgesio išėjus į laisvę.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į A. B. neigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo pavojingumą, į tai, kad jis jau ne pirmą kartą nusikalsta, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, jam ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu A. B. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas