- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1254-513/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
- Kreditorius
- AB bankas Snoras
- Skolininkas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Eugenija Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorijos:
NUTARTIS
2011 m. liepos 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, teisėjų Albinos Pupeikienės ir Audriaus Saulėno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka įkeisto daikto savininko Ž. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-19 nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas Snoras pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas Ž. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-03-28 Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo buvo gautas kreditoriaus AB bankas Snoras prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo, jame kreditorė nurodo, kad skolininkas nevykdo laiku prievolės pagal 2007-03-05 paskolos sutartį Nr. 031-93309 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu yra įkeistas Ž. V., T. V. ir Ž. G. nuosavybės teise priklausantis 2 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis su kredito gavėju yra nutraukta 2011-02-03. Kreditorius nurodė negrąžintos skolos dydį: 852 687,42 Lt negrąžinto kredito, 50 650,99 Lt palūkanų, 22 207,55 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 3 762,34 Lt komisinio mokesčio, iš viso 929 308,30 Lt ir 135 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio. Kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą ir areštuoti hipotekos lakštu įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-19 nutartimi kreditoriaus AB bankas Snoras prašymas tenkintas, areštuoti įkeisti daiktai – 1.8200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.1000 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Ž. V., T. V. ir Ž. G.. Taip pat teismas nutarė įspėti skolininką ir įkeistų daiktų savininkus Ž. V., T. V. ir Ž. G., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, pavedė įkeistų daiktų savininkus Ž. V., T. V. ir Ž. G. saugoti įkeistus daiktus, uždraudė perleisti daiktus, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šių daiktų priklausiniai, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar atskirti priklausinius nuo šių daiktų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas Ž. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-19 nutartį. Nurodo, kad kreditoriaus reikalavimas skolininkui lygus 929 308,30 Lt, tačiau viso hipotekos įkeisto turto, užtikrinančio sutarties įsipareigojimus bendra vertė yra 2 012 700 Lt, tai yra daugiau nei dvigubai didesnė nei kreditoriaus reikalavimo dydis. Teismas tenkino kreditoriaus reikalavimą ir priėmė skundžiamą nutartį, taip suteikdamas galimybę kreditoriui neteisėtai praturtėti skolininko sąskaita. Reikalavimas dėl priverstinio skolos išieškojimo turi atitikti realų įsiskolinimo dydį, kitu atveju būtų pažeistas šalių lygybės principas. Tesimų praktikoje nurodoma, kad nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą turi būti saugomi ne tik kreditoriaus interesai, bet ir įkaito davėjo teisės, kurių saugojimas pasireiškia griežtu procesinės teisės normų laikymusi.
Atsiliepimas
Kreditorius AB bankas Snoras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas areštavęs skolininko teismas areštavęs skolininko įkeistą turtą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Skolininko atskirajame skunde išvardintos aplinkybės ir nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB bankas Snoras ir Ž. V. 2007-03-05 sudarė kredito sutartį Nr. 031-93309 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu. Skolininkas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų, nustatytais terminais negrąžino dalies paskolos, nesumokėjo laiku palūkanų bei delspinigių,todėl bankas sutartį nutraukė. Pagal hipotekos lakštą Nr. 03/1/2009/0009673 2009-11-19, įregistruotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, skolininko Ž. V. prievolės pagal 2007-03-05 kredito sutartį Nr. 031-93309 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais dėl kredito suteikimo užtikrinimui buvo įkeistas skolininkui Ž. V., T. V. ir Ž. G. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 1.8200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Pasirašydamos hipotekos lakštą Nr. 03/1/2009/0009673, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas nesilaikys 2007-03-05 kredito sutartyje Nr. 031-93309 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais nustatytų terminų ir sąlygų. Hipotekos sutarties šalys susitarė pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamais daiktais, todėl, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistus daiktus. Kreditorius AB bankas Snoras tokią teisę įgijo, nes skolininkas neįvykdė kreditoriaus reikalavimo grąžinti suteiktą kreditą. Hipotekos kreditorius, įgyvendindamas savo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeistų daiktų, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo (LR CK 4.192 str.).
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad kreditoriaus reikalavimas yra mažesnis, nei prievolės užtikrinimui įkeistų žemės sklypų vertė. Pažymėtina, kad prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių, hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Taigi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 str. nuostatas. Teisėjų kolegija nurodo, kad priimant CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės arešto teisėtumui neturi. Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese CPK 681 str. nustatyta tvarka. Skolininkas, nesutinkantis su turto įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo taip pat tik vykdymo procese (CPK 681-682 str.). Tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę sumą nei kreditoriaus reikalavimas, nuo išmokėjimo kreditoriui likusi suma grąžinama parduoto turto savininkui. Įvertinus šias aplinkybes, apelianto argumentas, kad įkeisto turto vertė viršija kreditoriaus reikalavimo dydį, atmestinas.
Apeliantui taip pat išaiškintina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, todėl atskirojo skundo argumentai dėl skolos dydžio bei kitų tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų teisinės reikšmės ginčijamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.