Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. J. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams ir 6 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu patenkintas Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys ir priteista iš R. J. 8‘204,50 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai.

Nukentejusiojo D. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš R. J. 4‘932 Lt turtines ir 10‘000 Lt neturtines žalos (viso 14‘932 Lt) D. B. naudai.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. J. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogu, o butent: jis, 2006-08-13, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudave kumšciu nemažiau kaip 5 kartus D. B. i galva, po ko pastarasis nukrito ant plyteliu dangos, po ko spyre nemažiau kaip 1 karta nukentejusiajam i šona, tuo padarydamas sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi muštine žaizda dešinio antakio srityje, poodine kraujosruva dešines akies vokuose, muštine žaizda dešineje momenineje srityje, muštine žaizda dešines ausies kaušelyje, dešines ausies bugnelio plyšimu, poodines ir poaponeurotines kraujosruvos dešines puses kaktineje – smilkinineje – momenineje ir pakaušineje srityse, galvos smegenu sumušimu. Šiais savo veiksmais R. J. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Iš byloje esancio 2 PK specialisto A. P. 2006-08-13 tarnybinio pranešimo (t. 1., b.l. 11) matyti, kad ligonines slauge J. praneše, kad 2006-08-13 paguldytas nukentejes D. B., girtas, kuris paaiškino, kad apie 23 val. 15 min. ji sumuše Savanoriu prospekte. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2006/14733 iš VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines duomenu, pateiktu ekspertizes akte, matyti, kad D. B. 2006-08-13 00 val. 20 min. apžiurejo chirurgas, 2006-08-13 00 val. 45 min. – LOR. Priemimo skyriuje – 2006-08-13 01 val. 37 min. Iš D. B. pranešimo priemimo metu nurodytu Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines apžiuros ir priemimo valandu matyti, kad tikrai D. B. buvo sumuštas 2006-08-12, matomai jo paties nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Apžiuros metu nurodyti D. B. padaryti sužalojimai. Teismas šios aplinkybes netyre, be to, neaišku, ar nustatant 2006-08-13 padarytu sužalojimu sunkuma, ekspertai vadovavosi teisingais duomenimis, t.y. ne tais, kurie buvo padaryti 2006-08-12 23 val. 15 min. Neatmetama tikimybe, kad ekspertizei buvo pateikti ne to asmens medicininiai dokumentai.

2008-08-27 nuteistasis R. J. sukure šeima, 2008 m. lapkricio 8 d. jiems gime sunus V.. Nuteistasis dirba UAB „Geri partneriai“, charakterizuojamas teigiamai, pilnai išlaiko savo šeima. Neteistas. Labai gailisi del savo padarytu veiksmu ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Teismas skyre jam bausme, mažesne už sankcijoje numatytos bausmes vidurki, taciau prašo teismo, jeigu teismas nepanaikins nuosprendžio, tai sušvelninti jam paskirta bausme. Teisingas sužalojimo laipsnio bei pasekmiu nustatymas turi reikšme nusikalstamos veikos kvalifikacijai, bausmes dydžiui bei sprendžiant turtines ir neturtines žalos atlyginimo klausima.

Teismo posedyje nuteistojo gyneja prašo skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkricio 5 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas byloje esanciais faktiniais duomenimis, todel naikinti ji apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nera pagrindo. Teismas visapusiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus ir teisingai kvalifikavo R. J. padaryta nusikalstama veika ir paskyre tinkama bausme.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas pilnai neištyre visu bylos aplinkybiu, nes nepilnai atlikta teismo medicinos ekspertize: ekspertams nebuvo pateikti klausimai, nustatantys 2006-08-13 nukentejusiajam padarytu sužalojimu priežastinio ryšio su ankstesniais sužalojimais ir ju pasekmemis, nes nukentejusysis D. B. 1987 m. patyre motociklo avarija, kurios metu buvo padarytas galvos smegenu sutrenkimas su samones praradimu, o 2001 m. – galvos sutrenkimas. Po 2001 m. jis dažnai lankosi pas gydytojus del galvos skausmu, svaigimo, pykinimo, greito nuovargio, ranku drebejimo. 2005-01-20 neurologo diagnozuota sensorine periferine (metabiline) polineuropatija. Nuo 2005 m. D. B. kartojasi samones praradimo priepuoliai, dažniau nakties metu, dažnai prabunda, susikandes liežuvi, bet nieko neprisimena. Dauguma simptomu, nustatytu D. B. atvykus pas ekspertus apžiurai 2008-05-12, pasikartoja su tais paciais simptomais, nustatytais iki 2006-08-13 sužalojimo, ir galimai yra pasekmes ankstesniu sužalojimu. Todel byloje butina papildoma teismo medicinos ekspertize, siekiant nustatyti, ar galutine ekspertu išvada, kad 2006-08-13 D. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra padaryta atsižvelgiant i ankstesnes turetas galvos smegenu traumas ir ju pasekmes.

Šie nuteistojo argumentai nelaikytini pagristais, kadangi prieštarauja byloje esantiems rašytiniams irodymams. Nors Specialisto išvadoje Nr. G6873/06 (01) nukentejusiajam D. B. buvo nustatytas sužalojimas, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu del galvos smegenu sumušimo, nesukelusio ryškios neurologines simptomatikos (t. 1., b.l. 47), taciau iš pakartotinai atliktos Ekspertizes akto Nr. EKG 58(154)/8 (01) (t. 2., b.l. 13-20) matyti, kad D. B. (2006-08-13) padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del galvos smegenu sumušimo, patvirtinto vienu iš specialiuju tyrimu – kompiuterine tomografija bei po gydymo išlikusiems židininiams neurologiniams simptomams: patologiniam (Babinskio) refleksui, judesiu koordinacijos, atminties sutrikimui, simptominei epilepsijai. Taigi, atliekant pakartotine teismo medicinos ekspertize, tikslu nustatyti D. B. padarytu sveikatos sutrikdymo laipsni ir pobudi, buvo atsižvelgta i visus ekspertizes atlikimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose esancius duomenis, tame tarpe ir i VšI Antakalnio universitetines Antakalnio ligonines medicininiu dokumentu duomenis, iš kuriu matyti, kad 1987 m. D. B. patyre motociklo avarija, jam buvo nustatytas galvos smegenu sutrenkimas su samones praradimu. 2001 m. – galvos sutrenkimas. Nuo 2005 m. kartojasi samones praradimo priepuoliai. Nors teismui paskyrus pakartotine teismo medicinos ekspertize ekspertams ir nebuvo užduotas klausimas, ar nukentejusiajam D. B. nustatant sveikatos sutrikdymo laipsni buvo atsižvelgta i ankstesnes (iki 2008-08-13) jo turetas traumas, kadangi jokiu duomenu apie jo ankstesnes traumas nei teismui, nei kaltinamajam tuo metu nebuvo žinoma, taciau kaip matyti iš Ekspertizes akto Nr. EKG 58(154)/8 (01), ekspertei Juratei Gincman-Dorošenko nustatant nukentejusiajam D. B. sveikatos sutrikdymo laipsni, jai iš pateiktu medicininiu dokumentu buvo žinoma apie nukentejusiojo iki 2006-08-13 ivykio patirtas traumas, kuri atsižvelge i tokius irašus medicininiuose dokumentuose ir padare išvada, kad sunki D. B. galvos smegenu trauma ivyko tiesioginio smugio buku ribota kontaktini paviršiu turincio daiktu i dešines ausies kaušelio sriti. Kiti ekspertizes akte nustatyti sužalojimai galejo gautis tiek nuo tiesioginiu smugiu, tiek ir nuo kartotinio griuvimo bei atsitrenkimo i kietus ribota bei neribota kontaktini paviršiu turincius daiktus. Be to, teismo med. eksperte apklausta teismo posedžio metu nurode, kad išanalizavus visus medicininius dokumentus, ypac svarbi buvo Vilniaus GP ligonineje darytos kompiuterines tomografijos išvados, kuriose buvo nurodyta smegenu židinine simptomatika, kuri rode, kad galvos smegenu trauma sunki. Eksperte nurode, kad nera duomenu, kad iki traumos nukentejusysis sirgo simptomatine epilepsija, tokie duomenys atsirado po traumos. Ambulatorineje medicinineje korteleje ji rado, kad 2007-01-30 Vilniaus Centro poliklinikos neurologas nustate dvipusi Babinskio sindroma, anksciau tokiu duomenu nebuvo, anksciau buvo nustatyti meninginiai simptomai. Babinskio sindromas nustatytas praejus 6 menesiams po traumos ir eksperte laiko, kad tai yra susije su trauma, kad tai yra traumos padariniai. Taigi, eksperte nurode, kad nukentejusiajam kontuziniai židiniai nustatyti dešinio smilkinio srityje ir pakaušyje, o bet koks kontuzinis židinys smegenu žieveje yra sunkus sužalojimas (t. 2., b.l. 77). Eksperte paaiškino, kad duodant antraja išvada, buvo naujai aprašyta galvos smegenu tomografija, darant pirmaja ekspertize nebuvo apžiuretas pats ligonis, nebuvo visu medicininiu dokumentu, todel išvada buvo duota pagal tuos duomenis, kurie buvo. Nuo griuvimo gali atsirasti odos nubrozdijimas, bet žaizda gali atsirasti tik nuo smugio, todel ekspertei nekelia abejoniu, kad buvo suduotas smugis i dešinio smilkinio sriti – žaizda dešines ausies kaušelyje. Butent žaizda ir parodo, kad buvo trauminis poveikis i ta vieta. Eksperte paaiškino, kad nuo smugio ir griuvimo sužalojimai antakio srityje, dešineje momenineje srityje, kaktos dešineje srityje ir pakaušio dešineje srityje – šie 4 sužalojimai sukele nežymu sveikatos sutrikdyma, o sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas suduodant smugi i dešines ausies kaušelio sriti, cia griuvimas kategoriškai atmetamas.

Taigi, kaip matyti tiek iš pakartotines ekspertizes akto, tiek ir apklaustos ekspertes paaiškinimu, nukentejusiajam D. B. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas butent suduodant smugi i dešines ausies kaušelio sriti. Be to, nuteistasis teismo posedžio metu pats patvirtino, kad sudave nukentejusiajam 2-3 kartus kumšciu i galva. Todel nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismo medicinos ekspertize atlikta nepilnai, nes ekspertams nebuvo pateikti klausimai, nustatantys 2006-08-13 padarytu sužalojimu priežastinio ryšio su ankstesniais sužalojimais ir ju pasekmemis, nelaikyti pagristais, todel atmestini. Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ivertino byloje esancius faktinius duomenis ir teisingai perkvalifikavo nuteistojo R. J. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 8 p., i Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., atsižvelgdamas i pakartotines ekspertizes išvadas. Teiseju kolegijai nekyla abejoniu, kad pakartotines teismo ekspertizes išvada del nukentejusiajam 2006-08-13 padarytu sužalojimu padaryta atsižvelgiant i visus ekspertizei pateiktus medicininius dokumentus, todel teisingai ekspertes konstatuotas nukentejusiajam sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris atsirado butent tiriamo ivykio pasekoje.

Nuteistasis skunde nurodo, kad iš D. B. pranešimo priemimo metu nurodytu Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines apžiuros ir priemimo valandu matyti, kad tikrai D. B. buvo sumuštas 2006-08-12, matomai jo paties nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje (Savanoriu prospekte), taciau teismas šios aplinkybes netyre, be to, neaišku, ar nustatant 2006-08-13 padarytu sužalojimu sunkuma, ekspertai vadovavosi teisingais duomenimis, t.y. ne tais, kurie buvo padaryti 2006-08-12 23 val. 15 min. Neatmetama tikimybe, kad ekspertizei buvo pateikti ne to asmens medicininiai dokumentai.

Teiseju kolegija, atsižvelgusi i bylos faktinius duomenis, sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 5 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodyta nusikaltimo, del kurio padarymo nuteistas R. J., padarymo laikas. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles matyti, kad med. pagalba buvo iškviesta 2006-08-12 23 val. 28 min. (t. 1., b.l. 6-7). Vilniaus miesto VPK 2 PK Kriminalines policijos nusikaltimu tyrimo skyriaus tyrejas V. Š. 2006-10-12 tarnybiniame pranešime taip pat nurode, kad D. B. Greitosios medicinos pagalbos buvo paimtas 2006-08-12 23 val. 42 min. (t. 1., b.l. 8). Iš Ekspertizes akto Nr. EKG 58(154)/8 (01) matyti, kad eksperte, atlikdama ekspertize, vadovavosi Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2006/14733 iš VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines duomenimis, kur nurodyta, kad apžiuros priemimo skyriuje 2008-08-13 00 val. 20 min. D. B. apžiurejo chirurgas, 2008-08-13 00 val. 45 min. nukentejusiji apžiurejo LOR gydytojas, 2006-08-13 01 val. 37 min. pacientas apžiuretas priemimo skyriuje. Nors pats nukentejusysis, nuteistasis ir kai kurie liudytojai nurode, kad nusikaltimas ivyko 2006-08-13, taciau bylos faktiniai duomenys, pagristi rašytiniais irodymais, patvirtina, kad visgi nusikaltimas buvo ivykdytas ne 2006-08-13 apie 17 val., bet 2006-08-12 apie 17 val. Taigi, atsižvelgiant i šias nustatytas faktines aplinkybes teiseju kolegija sprendžia, kad neteisingai nuosprendyje nurodytas nusikaltimo padarymo laikas taisytinas, nurodant, kad nusikaltimas buvo ivykdytas 2006-08-12, apie 17 val.

Nuteistojo nurodyti argumentai, kad galimai nukentejusysis buvo sužalotas Savanoriu prospekte, vertintini kritiškai, kadangi tokie nuteistojo argumentai nepagristi jokiais objektyviais duomenimis. Tai, kad nukentejusysis, kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, pats painiojosi duodamas parodymus, kur išties jis buvo sužalotas, ar Savanoriu prospekte, ar Šeškineje, ar prie parduotuves „Maxima“, yra suprantama ir logiškai paaiškinama, kadangi nukentejusysis po patirtos sunkios traumos buvo prarades samone, sunkiai orientavosi, todel galejo duoti netikslius parodymus. Tai, kad nukentejusysis buvo sužalotas butent (duomenys neskelbtini) Vilniuje, irodyta paties nuteistojo teismo posedžio metu duotais parodymais bei nukentejusiojo ikiteisminio tyrimo 2006-11-08 metu (t. 1., b.l. 30-31) bei teismo posedžio metu duotais parodymais. Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyre ir ivertino bylos duomenis ir nustate, kad nusikaltimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todel nuteistojo skunde nurodytos abejones, kad nukentejusysis galejo buti sužalotas Savanoriu prospekte ir, kad ekspertai galimai atliekant ekspertize vertino ne to asmens medicininius dokumentus, atmestini, kaip visiškai nepagristi.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyre bylos faktinius duomenis ir teisingai kvalifikavo R. J. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., todel nera pagrindo manyti, kad R. J. pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprende turtines ir neturtines žalos atlyginimo nukentejusiajam D. B. klausima.

Nuteistasis prašo teismo sušvelninti jam paskirta bausme, jeigu nebus panaikintas teismo nuosprendis. Nurodo, kad jis sukure šeima, 2008 m. lapkricio 8 d. jiems gime sunus V. Nuteistasis dirba UAB „Geri partneriai“, charakterizuojamas teigiamai, pilnai išlaiko savo šeima. Neteistas. Labai gailisi del savo padarytu veiksmu ir tai laikytina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, atsižvelge i kaltinamojo asmenybe, ivertino tai, kad R. J. anksciau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, todel pagristai jam paskyre laisves atemimo bausme, žymiai mažesne negu sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas nenustate R. J. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nuoširdžiai gailisi del padaryto nusikaltimo, neduoda pagrindo švelninti jam paskirta bausme. Be to, nuteistasis nepateike jokiu duomenu, jog po nusikaltimo padarymo jis butu bandes nors iš dalies atlyginti nukentejusiajam padaryta turtine ir neturtine žala. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, jog nuteistasis yra vedes, neduoda pagrindo laikyti nuosprendžio neteisetu, kadangi teismui, priimant nuosprendi, nebuvo žinoma apie tai, kad nuteistasis jau buvo sudares santuoka. Tokie duomenys yra pateikti tik prie nuteistojo apeliacinio skundo (t. 2., b.l. 92). Be to, nuteistojo sunus gime jau po teismo nuosprendžio priemimo, t.y. 2008-11-08 (t. 2., b.l. 93). Teiseju kolegija sprendžia, kad vien nuteistojo R. J. nurodytos aplinkybes apie jo sukurta šeima, mažameti vaika, turima darba, neeliminuoja jo atsakomybes del padaryto sunkaus nusikaltimo, todel keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi, švelninant nuteistajam paskirta bausme, nera pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausme, bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide ir pagristai paskyre R. J. realia laisves atemimo bausme už ivykdyta sunku nusikaltima. Paskirtoji bausme savo dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus ir aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai apeliantui skyre realia laisves atemimo bausme, kadangi nuteistasis R. J. padare sunku nusikaltima, už kurio padaryma yra numatyta iki dešimt metu laisves atemimo bausme. Švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skirti R. J. nera pagrindo (BK 62 str., 54 str. 3 d.), todel nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. J. apeliacini skunda atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 5 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta nusikaltimo padarymo laika, nustatant, kad nusikaltimas buvo ivykdytas 2006 m. rugpjucio 12 d., apie 17 val.

Nutartis neskundžiama.