Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjai J. K. ir jos atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. K. ir suinteresuotas asmuo A. R. yra sutuoktinių J. R. ir M. R. vaikai (13-17 b. l.). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas J. R. mirė 2008 m. birželio 2 d. (8 b. l.), motina M. R. mirė 2016 m. balandžio 9 d. (7 b. l.). Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės 2016 m. birželio 13 d. išduotame liudijime nurodyta, kad J. K. yra priėmusi palikimą po M. R. mirties (9 b. l.). Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Zita Kasperovičienė 2016 m. liepos 12 d. rašte Nr. S-25 nurodė, kad J. R. paveldėjimo byla nevesta, o M. R. paveldėjimo byloje A. R. palikimo atsisakė (10 b. l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. R. ir M. R. santuokos metu, 1998 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-4764 (11-12 b. l.), M. R. vardu įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (18 b. l.).

Nustatyta, kad po J. R., mirusio 2008 m. birželio 2 d. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Palikėjo vaikai J. K. ir A. R. po tėvo mirties palikimo nepriėmė, po J. R., mirusio 2008 m. birželio 2 d., mirties likusi turtą (1/2 dalį buto, namų apyvokos reikmenis, fotonuotraukas ir kt. daiktus) pradėjo valdyti jo sutuoktinė M. R., nes gyveno kartu su J. R. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektrą, šildymą ir kt. (19-27 b. l.). Per įstatymo nustatytą terminą nei palikėjo J. R. sutuoktinė M. R., nei jo vaikai J. K., A. R. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla po J. R. mirties nėra užvesta. Palikėjo J. R. sutuoktinė M. R. priėmė jo dalį nekilnojamojo turto, namų apyvokos reikmenis, fotonuotraukas, jais naudojosi, prižiūrėjo ir tokiais savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė. Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą nėra. Šias aplinkybes savo paaiškinimais patvirtino pareiškėja J. K.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, pareiškėjos paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad palikimą faktiškai jį valdydama po J. R. mirties priėmė jo sutuoktinė M. R. Ginčo tarp paveldėtojų nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos tėvo J. R., mirusio 2008 m. birželio 2 d., mirties, atsiradusį palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė, pareiškėjos motina M. R., mirusi 2016 m. balandžio 9 d., todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. R., mirusio 2008 m. birželio 2 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 2,86 Eur (2 b. l.), todėl valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2008 m. birželio 2 d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.