Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad L. S. jo buvusi žmona, S. S. jo sūnus. 2009 m. gegužės 15 d. susituokė su L. S.. Su ja apsigyveno dar prieš santuoką 2008 m. spalio mėnesį. Sūnus S. į jų šeimą atvyko jiems susituokus, kai jam ėjo šešti metai. Iš pradžių bendravimas su sūnumi buvo normalus. Sūnus gyveno viename kambaryje su L. seserimi. Darželį sūnus lankė (duomenys neskelbtini), kai gyveno pas močiutę. Pradėjęs lankyti paruošiamą klasę, jos nebaigė. Jis tuo metu kurį laiką nedirbo, po to buvo priimtas dirbti miške pagalbiniu darbininku, dirbo sunkiai. Vėliau įsidarbino įmonėje, kurioje ir dabar dirba. Kai orai būdavo vėsesni darbą pradėdavo 7-8 valandą, o vasaros metu - 4 valandą ryto. Sūnus į mokyklą pradėjo eiti septynių metų. Pamokas ruošti tingėdavo, nebuvo linkęs mokytis. Pirmais metais sūnų vedė į mokyklą, po to eidavo pats. Kai grįždavo iš darbo, pirmais metais sūnus jo laukdavo. Po to būdavo, kad grįžęs sūnaus nerasdavo, nes būdavo su draugais. Būdavo, kad sūnus jo grįžtančio iš darbo laukdavo lauke, tačiau tai buvo vienetiniai atvejai. Paklausus, kodėl laukia jo lauke, pasakydavo, kad bijo ir L. S., ir jos sesės. L. S. ruošdavo maistą, tik neruošdavo tada, kada būdavo išgėrus. Nuo atsikraustymo pas L. S., sūnaus santykiai gražūs buvo neilgai, gal metus laiko. Kai gimė bendri vaikiai santykiai pašlijo. L. S. su jo sūnumi mažiau bendraudavo. Jei nebūdavo pagaminto maisto, maistą gamindavo jis. Jam grįžus iš darbo pagrinde kartu vakarieniaudavo, nebent sakydavo, kad sūnus pavalgė ar nenori. Kartais sūnus valgydavo vienas, nes suaugę žmonės, nori pakalbėti temomis, kurių vaikams nereikia girdėti, sūnus tuomet išeidavo į kitą kambarį ar virtuvę.

Kaltinamoji L. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino. Parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį po santuokos sudarymo su L. S. jo sūnus, S. S., pradėjo gyventi kartu. Jam tuo metu buvo penki metai. S. augino be patirties, nieko nežinodama, jai buvo 22 metai. Ji tuo metu laukėsi pirmos jų, su L. S., dukters. Santykiai su S. iš pradžių buvo labai geri, eidavo pasivaikščioti, laiką leisdavo kartu. S. S. darželio nelankė, priešmokyklinės grupės taip pat. L. S. tuo metu dirbo miške, išeidavo į darbą ryte, grįždavo vakare. Ji visą laiką būdavo namuose. Posūnis S. atsikėlęs pusryčiaudavo, pasakydavo ko nori. Ji išvirdavo tai košės, tai blynus kepdavo. Išskirtinių norų posūnis neturėjo. Jų santykiai pašlijo, posūniui pradėjus lankyti vyresnes klases. Jis neruošė pamokų, o ji pykdavo, norėjo, kad mokytųsi, kad kažko pasiektų gyvenime, todėl kildavo konfliktai. Posūnis lankė V. G. progimnaziją. Atstumas nuo namų iki mokyklos 100 metrų. Pirmoje klasėje į mokyklą palydėdavo, vėliau eidavo vienas. Pamokas ruošdavo kartu, jam padėdavo. Kai užpykdavo, su posūniu bendraudavo pakeltu tonu, nes gražiai paprašius, neišgirsdavo. Tokiais atvejais ir jis, ir ji, jausdavosi blogai. Kad posūnis blogai jautėsi, suprasdavo iš jo elgesio, iš žvilgsnio, iš jo bendravimo. Ji suprasdavo, kad blogai padarė, kad posūnį nubaudė. Ji staiga supykdavo, bet iš karto atleisdavo. Dabar ji žino kaip reikia bendrauti ir elgtis su vaiku. S. miegodavo atskirame kambaryje ant išskleidžiamos lovos. Tame pačiame kambaryje miegojo ir jos sesuo A. L.. Tuo metu jie gyveno pas jos mamą trijų kambarių bute. Gyveno ji, jos vyras, posūnis, jos sesuo ir mama. Su S. S. kartu gyveno 9 metus iki 2018 m. Valgyti S. S. duodavo, savaitgaliais valgydavo kartu. Jei posūnis tuo metu būdavo lauke, pavalgydavo grįžęs. Maisto užtekdavo, posūnis maistui buvo neišrankus. S. S. keldavosi 7 valandą, nusiprausdavo, apsirengdavo drabužius, papusryčiaudavo ir išeidavo į mokyklą. Buvo skambutis iš mokyklos, kad suplyšusios S. kelnės. Ji nupirko jam naujas kelnes. Paprašius vyro pinigų, kad reikia posūniui kažką nupirkti, jis ne visada duodavo. Suplyšus batams, pirkdavo naujus. Drabužius skalbdavo ji. Kiekvieną dieną ji netikrindavo, ar drabužiai tikrai švarūs, nesužiūrėdavo, nes buvo ir daugiau vaikų. Leisdavo į mokyklą S. S. tvarkingai apsirengusį. Po mokyklos S. S. grįždavo namo. Kai grįždavo vėliau, klausdavo kur buvo. S. S. paruošęs pamokas kai norėdavo, eidavo į lauką, kai nenorėdavo, neidavo. Nebuvo taip, kad neleistų eiti į lauką. Siūlydavo lankyti būrelius. S. lankė futbolo treniruotes. S. S. leisdavo į ekskursijas, mokytojai pasakydavo, kad reikia įdėti pinigų. Jei jos paprašydavo, duodavo jam 10 eurų. Namuose S. S. turėjo galimybę ruošti pamokas, buvo stalas, kėdė. Knygas jis laikė stalčiuje. Mokytoja buvo sakiusi, kad S. į mokyklą nešasi visas knygas. Ji kurį laiką kontroliavo, kad nesinešiotų visų knygų. Buvo posūnis pabėgęs iš jų namų, dėl kokių priežasčių taip padarė, negali paaiškinti. S. buvo rastas pas klasės draugą. Posūnis bendraudavo su močiutėmis iš tėvo ir iš mamos pusės. Kalbėdavo su jomis telefonu, savaitgaliais vykdavo pas močiutes. Vasaras S. leisdavo pas vyro mamą. Jis laukdavo vasaros atostogų, kad galėtų vykti pas močiutę. Jie S. nuveždavo pas jo draugus, važiuodavo aplankyti jo mamos kapo. S. jai buvo gaila kaip našlaičio. Ji pažinojo jo mamą. Jo mama prieš mirtį paprašė prižiūrėti ir užauginti S. S. mokykloje buvo apsivogęs. Ji tada pasakė, kad jo neveš pas močiutę. Gimus jos dukrai nereikalavo, kad posūnis ją prižiūrėtų ir nebuvo taip, kad dėl to neišleistų jo į laiką. Vieni dalykai S. sekėsi geriau, kiti blogiau. Į mokyklą jis eidavo noriai. Tik paskutiniais metais nenorėjo eiti į mokyklą, nes turėjo problemų, susipyko su kažkokiu vaiku ir jo bijojo. Ji pasisiūlė nueiti kartu, bet jis sakė, kad viską išspręs pats. S. S. tvarkingas, ramus, draugiškas, atsakingas, darbštus, pareigingas, geras vaikas. Jis tiek su ja, tiek su jos sese, gerai sutarė. Pamačius, kad kažkas negerai, paklausus kas nutiko, ne visada pasakodavo, nes labai uždaras. Kad S. save žaloja, apie tai jai pasakė socialiniai darbuotojai. Ji mano, kad jam trūko tėčio meilės ir dėmesio. Tarp S. S. ir jo tėčio nebuvo jokių santykių, nėra mačiusi apsikabinimų. L. S. su S. kalbėdavo pakeltu tonu. Jis visą laiką pas ją atbėgdavo. Būdavo, kad ji su S. S. apsikabindavo. Ji matydavo S. liūdną, verkiantį. S. verkė dėl dėmesio stokos. S. jai yra sakęs, kad tėtis į jį nekreipia dėmesio. Būdavo, kad ji S. neleisdavo kartu su jais būti prie vieno stalo Nenorėjo, kad klausytųsi suaugusių pokalbių. Jei kalbėdavo rimtomis temomis, kurios neskirtos vaikams, vaikai negalėdavo būti prie bendro stalo. Vaikai neturi girdėti jos su vyru nesutarimų, o jie kildavo dažnai. Kitu atveju vaikai būdavo prie bendro stalo. Tuo metu alkoholį vartojo abu, alkoholį vartojo dažnai. Nebūdavo taip, kad posūniui tekdavo valgyti kas jų nesuvalgyta. Įdėjus maisto į lėkštę ji nesekė ir nesidomėjo, kiek S. suvalgo. Yra nuo L. S. nukentėję ir ji ir S. S.. 2015 m. L. S. yra juos abu sumušęs. L. S., būdamas išgėręs, naudojo fizinį smurtą prieš sūnų, stumdė. L. išgėręs būdavo beveik kiekvieną dieną. Jis sūnų vadindavo keiksmažodžiais, vadindavo benkartu ir kitais negražiais žodžiais. Jis tai sakydavo sūnui į akis. Mokytojai sako tiesą, jog ji nemokėjo S. parodyti meilės. Pagal jai pareikštą kaltinimą, kad ji netinkamai elgėsi su mažamečiu posūniu S. S., nepakankamai maitindavo, neprižiūrėdavo, nesirūpino jo švara, kad nesudarė vaikui sveikos ir saugios aplinkos, neužtikrino būtinų gyvenimo sąlygų, būtinų jo dvasiniam ir fiziniam vystymuisi, pripažįsta, kad gal ir netinkamai prižiūrėjo posūnį. Turėjo ir jos vyras jai padėti, jei ji nesugebėjo ko nors padaryti. S. S. ji yra pavadinusi benkartu, nevykėliu, nieko nesugebančiu. Taip pat prieš S. S. yra pakėlusi ranką, už tai buvo teisiama. Supranta, kad S. S. gyveno nuolatinėje baimėje, ji tuo metu netinkamai su juo elgėsi. Ji neturėjo pavyzdžio ir patirties kaip tinkamai elgtis su vaiku. Žinojo S. norus, kad jis nori atskiro kambario, atskiros lovos, bet negalėjo jam to suteikti. S. S. miegojo vienas atskiroje lovoje. Ji su vyru miegojo kitame kambaryje. Kartu su jais miegojo ir kiti vaikai. Šiuo metu ji su S. visiškai nebendrauja. S. nenori su ja bendrauti dėl jos elgesio. Jos santykiai su savo vaikais puikūs, problemų nekyla. Kad dėl tokio jos elgesio sutriko S. S. raida ir tai specialistai vertino kaip nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, sutinka su tuo. Gal S. ir nenusiprausdavo, ji neprižiūrėdavo jo kiekvieną dieną. Jam būdavo pasakyta eit praustis, o ką jis veikdavo vonioje, ji nematydavo, gal tik vandenį leisdavo. Jai žinoma, kad S. nenorėdavo grįžti iš mokyklos į namus. S. jos bijojo, nes nežinojo, kokia bus jos nuotaika. Bloga nuotaika pasireikšdavo kalbant pakeltu tonu. Ji yra S. S. pastūmusi keletą kartų. Porą kartų yra jam sutrenkusi ranka per galvą. S. S. buvo pagrindas jos bijoti. Nebuvo taip, kad ji būtų nurodžiusi S. S. minučių tikslumu grįžti į namus. Po jos vartoto smurto S. S. atžvilgiu, S. glausdavosi prie jos, nes jis neturėjo prie ko prisiglausti. Per devynis metus jų santykiuose visko buvo, ir gerai sutarė ir pykosi. Našlaičio pinigus paimdavo L. S., už juos pirkdavo cigaretes, alkoholį. Ji gyvendama su L. S. daug metų vartojo alkoholį. Jei negerdavo, sutuoktinis prieš ją smurtaudavo. Kai laukėsi vaikų ji alkoholio nevartojo, o vyras gėrė. Kai girtaudavo, niekas S. S. nesirūpino. Jai tuo metu nerūpėjo nei kaip S. apsirengęs, nei kaip apsiavęs. Būdama neblaivi ji kalbėdavo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Bendraudama su vyru keikdavosi, vaikai tai girdėdavo. S. prie stalo kartu su jais nebūdavo, bet kad geria, matydavo. Su L. alkoholį vartodavo ištisai. Ji negalėdama gyventi nei dienos be alkoholio, suprato, kad įkrito į alkoholizmo liūną, kad yra priklausoma nuo alkoholio. Namuose nepakako lėšų, nes pinigai buvo skiriami alkoholiui. Dėl tokio jų gyvenimo būdo jos tėvai pyko. Būdama girta neparuošdavo maisto, nes jai visiškai niekas nerūpėdavo. Tada valgyti kartais paruošdavo jos mama. Alkoholis turėjo įtakos jos elgesiui, konfliktai su vyru irgi iššaukdavo jos agresiją, pyktį. Praeitais metais, kai namuose buvo panaudotas smurtas, ji apsigyveno atskirai nuo šeimos, nuo vyro, pradėjo gydytis pagal Minesotos programą ir ją baigė. Ji alkoholio nevartoja metus laiko. Alkoholio negali vartoti dėl ligos. Liga prasidėjo 2016 m. staiga mirus jų sūnui. Tada ji nukrito, ir nuo to laiko prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Ji pastoviai turi vartoti vaistus. Pripažįsta, kad S. S. ir savo vaikus, kurį tai laikotarpį prižiūrėjo netinkamai. Supranta, kad blogai elgėsi, dėl to labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad viena augina keturis vaikus. 2018 m. sausio 29 d. bylą jos atžvilgiu nutraukta dėl susitaikymo. 2019 m. rugsėjo 10 d. ji nuteista, šiuo metu atlikinėja bausmę. Bausmės pabaiga 2021 m. vasarį. Paskirtą baudą moka dalimis, dalį sumos sumokėjo. Teismo paskirtą įpareigojimą įvykdė.

Kaltinamųjų L. S. ir L. S. kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais įrodymais:

Nukentėjusiojo, nepilnamečio S. S., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais nustatyta, kad su tėčiu ir pamote jam nepatiko gyventi, nes trūko meilės. Jie net nebandė jos parodyti, į jį niekada nežiūrėjo rimtai. Gyventi kartu su tėvu ir pamote pradėjo nuo 5 metų. Tėtis jį užstodavo, kai pamotė smurtaudavo - ją aprėkdavo. Tiek iš tėvo, tiek iš pamotės pusės yra sulaukęs fizinio smurto. Buvo vadinamas „asilu“, iš tėvo yra sulaukęs sprigtų per ausį. Į lauką išeidavo retai, maždaug kartą į du mėnesius. Jis norėjo būti su draugais, pamotė pasakydavo kada grįžti namo. Pavėlavus, rėkdavo, grasindavo, kad daugiau neišleis į lauką. Jį gąsdino pamotės rėkimas. Jei labai vėluodavo grįžti, pamotė jį mušdavo, spardydavo į kojas. Jis bijojo prašytis į lauką, nes pamotė pastoviai rėkdavo ant jo ir gąsdindavo. Grįžęs iš mokyklos namo darydavo pamokas ir sėdėdavo kambaryje. Pamokas ruošdavo ant žemės, nors buvo stalas joms ruošti. Tėtis ir pamotė jam kiekvieną dieną liepdavo prižiūrėti mažesnius vaikus, o jie tuo metu su A., kitame kambaryje, žiūrėdavo televizorių bei vartodavo alkoholį. Tėtis dažnai pykosi su pamote, taip pat jie pykosi ir dėl jo elgesio, kad jis vėlai grįždavo, kad jo prasti pažymiai, dėl to jis jausdavosi nuolatos kaltas. Nuo trylikos metų pradėjo drožtuko peiliuku pjaustytis rankas. Taip darydavo, kai jam buvo negera viduje. Jis sau sukeldavo skausmą, tuomet palengvėdavo. Taip darė namuose ir mokykloje daug kartų. Buvo, kad jis važiuodavo pas močiutę į kaimą, o pamotė sakydavo, kad jis niekur nevažiuos, kad pats turės skalbtis drabužius. Vasaros atostogas praleisdavo pas močiutę iš tėvo pusės. Yra buvę, kad išėjo iš namų, nes jo niekur neišleido. Pakeleivingomis mašinomis nusigavo iki (duomenys neskelbtini), kur gyvena močiutė iš mamos pusės. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio nei tėtis, nei pamotė pas jį atvykę nebuvo. Tėtis jam skambino, bet jis neatsiliepė. Susirašinėdavo su juo ir pamote negražiomis žinutėmis. Namo grįžti ir gyventi pas tėvą ir pamotę, nenori. Jam globos namuose patinka, ten jaučiasi gerai, laisvas (1 t. b. l. 33-35);

liudytojos L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad tris metus ji buvo S. S. klasės vadovė. S. S. šeimą pažinojo, į tėvų susirinkimus dažniausiai ateidavo S. pamotė, L. S., kurią jis vadindavo mama. Kelis kartus į susirinkimus buvo atėjęs ir tėtis. Ji, kaip klasės auklėtoja, kviesdavo L. S. pasikalbėti apie posūnį dėl iškilusių problemų. Ji dažniausiai jam rasdavo pateisinamą priežastį dėl neatvykimo į mokyklą. Pasikalbėjus su L. S. dėl S. S. elgesio, priežiūros, kuriam laikui situaciją pasikeisdavo. Vaikas į mokyklą ateidavo švaresnis, tvarkingesnis, bet po kurio laiko viskas kartodavosi. Pats S. S., jai, kaip klasės auklėtojai, visada sakydavo, kad jį mušdavo tik pamotė. Sakydavo, kad pamotė jį stumdydavo, mušdavo per rankas. Niekada nesakė, kad jį būtų mušęs ar kitaip skriaudęs tėtis ar močiutė. Sakydavo, kad jis tik pykdavo, jei S. S. laiku negrįždavo į namus. Visada S. S. sakydavo, kad jis gerai sutaria su teta, su L. S. seserimi. S. S. sakė, kad su ja pasikalbėdavo, pabendraudavo. S. S. minėdavo, kad tiek jo pamotė, tiek tėtis liepdavo jam visada laiku grįžti į namus, neleisdavo niekur išeiti pas draugas, nes namuose liepdavo prižiūrėti jam mažesnius brolius ir seseris. Berniukas skųsdavosi, kad jam jau atsibodo prižiūrėti mažesnius brolius ir seseris, kad jis nori išeiti į kiemą pažaisti su draugais, tačiau, jam tokios laisvės nei pamotė, nei tėvas nesuteikdavo. 2017 metų lapkričio mėnesį, jai budint mokykloje, koridoriuje, atsitiktinai susitiko S. S. ir iš karto pastebėjo ant jo veido, kaklo smurto žymes. Jo paklausė, kas nutiko, jis jai tuo metu atsakė, kad susimušė su draugais. Jį pakvietė po pamokos užeiti pas save į klasę pasikalbėti. Atėjęs berniukas pas ją į klasę papasakojo, kad jį mušė, smaugė, užgauliojo pamotė L. S., kiek pamena, kad dėl maisto. Kad jį dar kas nors būtų skriaudęs ar mušęs jam dar gyvenant namuose, jis niekada neminėdavo. Pasak jo, jį mušdavo ir kitaip skriausdavo tik pamotė L. S.. Ji jam sakydavo, kad jis nebijotų ir pasakytų, jei jį kas nors kitas iš šeimos narių dar mušė. Tačiau jis tvirtai sakydavo, kad jo niekas nemušdavo, išskyrus pamotę L. S.. Ji, kaip buvusi klasės auklėtoja, neturi jokių žinių, kad dar kažkas be L. S. būtų berniuką mušęs (1 t. b. l. 60);

papildomai apklausta liudytoja L. K. parodė, kad S. S. nuo 2018 m. gegužės 11 d. jų mokykloje nebesimoko, nes buvo paimtas į globos namus. Vėliau sužinojo, kad jis apgyvendintas Lazdijų globos centre. Su S. S. ji palaiko ryšį iki šiol, per šventes pasveikina, retkarčiais susirašinėja „messendžeriu“. Berniukas sakė, kad jam ten geriau, nei savo šeimoje. Sakė sportuojąs, kad būtų stiprus ir niekas daugiau negalėtų jo nuskriausti. S. S. buvo geras vaikas, pradžioje gerai mokėsi, bet vėliau, maždaug nuo 6 klasės, mokslai suprastėjo. S. galėjo mokytis ir dešimtukais, buvo gabus, tik galimai jam namuose nebuvo sudarytos sąlygos. Klasės susitikimų metu jis visada išreikšdavo savo nuomonę, buvo aktyvus. Mokykloje buvo mandagus, ramus, nekonfliktiškas, nors pamokose ir galėjo atsisakyti dirbti, motyvuodamas, kad nenori. Juo domėjosi tiek tėvas, tiek pamotė. Dažniausiai į klasės susirinkimus ateidavo tėvas, o telefonu ji bendraudavo su pamote. Vaikas dažnai į mokyklą ateidavo neišsimiegojęs, nešvariais drabužiais, nesiprausęs, nuo jo jautėsi nemalonus kvapas. S. S. nelinkęs meluoti, yra atviras. Matė subraižytą skriestuvu vieną jo ranką, dėl to jis lankėsi pas mokyklos psichologę. Paklausus, kodėl save žaloja, atsakydavo, kad jam tada būna lengviau. S. S. pasipasakojo, kad jo tėvai geria, po to konfliktuoja. Buvo, kad į pamokas berniukas ateidavo neišsimiegojęs, neparuošęs pamokų, neturėdavo sąsiuvinių, būdavo susimastęs. S. S. mokantis penktoje klasėje, pastebėjo labai jau apibrizgusią mokyklinio megztuko rankovę ir nešvarius marškinukus ir paprašė vaiko, kad jis savo drabužėlius duoti išplauti ir pataisyti mamai. Tuomet vaikas jai atsakė, kad jam mama drabužių neplauna, tą daro jis pats. Su mokykliniu megztuku išsisprendė po to, kai S. S. tėvai buvo iškviesti į mokyklą pokalbiui su pavaduotoja. S. S. drabužiai beveik niekada švarūs nebuvo, jis beveik su tomis pačiomis džinsinėmis kelnėmis, kurios buvo nemadingos, platėjančios, vaikščiojo ištisus metus. Tos kelnės buvo dar jam ir didelės, nes juosmuo buvo suveržtas diržu, o galai paraitoti, jis turėjo tik vieną porą avalynės. Norėdama S. S. padėti, parinkdavo jam drabužėlių, avalynės, tačiau jų jis kažkodėl niekada nenešiojo. S. S. po pamokų namo neskubėjo, dažnai bibliotekoje žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Namo eiti nenorėjo, motyvuodamas tuo, kad galimybių pažaisti namie neturi, be to, jam reikės prižiūrėti jaunesnius vaikus. Pradžioje S. S. pamotė jai dažnai skambindavo, kad berniukas negrįžo po pamokų. Ji jos paprašė, kad leistų S. S. kokią valandą pažaisti mokykloje, jei tam namuose neturi sąlygų. Net ir leidus kažkiek užsibūti po pamokų mokykloje, jis turėdavo griežtai nustatytu laiku grįžti namo. S. S. jai pasakojo, kad pavėlavus grįžti ant jo pamotė šaukdavo, užgauliodavo. Yra keletą kartų 7 klasėje S. S. parvežusi namo, kad jis suspėtų nustatytu laiku grįžti ir kad pamotė ant jo nepyktų. Yra vaikui sakiusi, kad jis gali pamotei pasakyti, jog mokykloje jį užlaikė ji, kad namuose nekiltų konfliktai. Žino, kad S. S. nenorėdamas namo užeidavo pas klasioką V. J.. Jai teko bendrauti su šio berniuko tėvais, kurie sakydavo, kad S. S. nenori išleisti su tėvais, nes jie ateina pasiimti S. S. iš jų girti ir ant vaiko plūstasi. Taip buvo keletą kartų. S. S. mokantis 7 klasėje, pavasarį, ji buvo kviečiama į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, atpažinti, ar įrašuose užfiksuoti jos auklėtiniai, vagiantys tušinukus su lazeriukais. Peržiūrėjusi vaizdo medžiagą labai nustebo, kad vagystėje sudalyvavo S. S.. Paklausus, kodėl jis taip elgiasi, jis atsakė, kad darys viską, kad tik kuo greičiau būtų paimtas iš šeimos. Tuos tušinukus S. S. išdalino klasės draugams. Mokykloje S. S. buvo išpirktas nemokamas maistas. Mano, kad S. S. tik mokykloje ir valgydavo. S. S. 7 klasėje yra jai prasitaręs, kad jam imant sumuštinį per rankas trenkė pamotė ir neleido, davė tik duonos riekelę. S. S. į ekskursijas važiuodavo už jos pinigus arba sudėtus klasės draugų, tačiau pavalgymui pinigėlių neturėjo. Jį dažniausiai vaišindavo V. J., arba ji duodavo kelis eurus. Kadangi S. S. plaukai buvo labai trumpai kirpti, negali pasakyti, kad jis kada nors turėjo utėlių. Apie savo tėvą S. S. pasakodavo, kad jis geria, kimba prie pamotės, o ši išsilieja ant jo. Gaunasi kaip grandininė reakcija. Bendraujant su berniuko tėvu, jis jai pasirodė šaltas ir piktas žmogus. Iš berniuko apie pamotės seserį nieko blogo nėra girdėjusi. Jis visada sakydavo, kad A. yra tas žmogus, kuris su juo kažkuo užsiimdavo, pvz. žaisti stalo žaidimus. Kiek žino, vaikas miegodavo A. kambaryje, ten kur ir jos mažametis vaikas miegojo (1 t. b. l. 64);

liudytojos I. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nuo 2017 metų yra S. šeimos socialinė darbuotoja. Abu S. buvo įpareigoti lankyti AA klubą, tačiau, jos žiniomis, ten apsilankė tik keletą kartų. S. turi lankytis ir pas psichologus. Jos žiniomis, ten apsilanko dažniau. Su S. bendrauti sekasi blogai, nes jie pastoviai meluoja, kaip pavyzdžiui, kad buvo AA klube, kad nevartoja alkoholinių gėrimų ir pan. Apsilankymų metu S. šeimoje, S. S. jai dažnai skųsdavosi, kad pamotė prieš jį naudoja dažniausiai psichologinį smurtą - vadina visokiais negražiais žodžiais, jį ignoruoja, liepia prižiūrėti mažesnius vaikus ir pan. Yra prasitaręs, kad pamotė praeidama be jokios priežasties jam niukteli. Yra pati mačiusi, kaip eidama koridoriumi L. S. specialiai pečiu užkabino S. S.. Ji klausė jos, kodėl taip elgiasi su vaiku, tačiau tą dieną ji išvis su ja nekalbėjo. Po to karto, būnant dar keletą kartų S. šeimoje, moteris net neišėjo iš savo kambario. Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje berniuko atžvilgiu, gali pasakyti, kad ant berniuko kūno sužalojimus yra mačiusi du kartus - 2017 metų rudenį ir 2018 m. gegužės 11 d. Apie smurtą 2018 m. gegužės 4 d. žino tik iš paties berniuko, kuris jai tik prasitarė, kad jam ant kojų buvo užlipusi pamotė, daugiau ji vaiko apie tai neklausinėjo. S. S. braižosi rankas, nes, kaip pats sako, nori atkreipti į save dėmesį, kad jam negerai, kad taip pasielgus, jam lengviau. S. S. dėl šios priežasties 2018 m. kovo mėn. buvo patalpintas į vaikų raidos centrą. Raidos centras turėjo Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti rekomendacijas. Kokios tos rekomendacijos nežino, bet medikamentinis gydymas nepaskirtas. Žino, kad S. S. į mokyklą eidavo su purvinais, netvarkingais drabužiais, apibrizgusiomis mokyklinio švarko rankovėmis. Vaikas sakė, kad kitų drabužių neturi. Jos žiniomis, mokykla vaikui yra davusi kitą mokyklinį švarką. Mano, kad L. S. neplaudavo posūnio drabužių dėl socialinių įgūdžių stokos. Kartais ir kitus jų vaikus rasdavo nešvariais drabužiais, tą patį gali pasakyti ir apie patalynę. Vežant į S. S. į vaikų raidos centrą, nuo jo jautėsi nemalonus kvapas. Šiuo metu gyvenanti su vaikais (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centre, L. S. elgiasi taip pat, praustis eina tik paraginta darbuotojų, vaikų savo iniciatyva nemaudo. S. S. yra sakę, kad neturi drabužių ir avalynės, nes pamotė su tėvu gaunamus pinigus prageria. Ji buvo liepusi L. S. rinkti čekius, kvitus, ką perka, ji juos pateikdavo. Vėliau iš S. S. sužinojo, kad ji piktnaudžiauja, nes turėjo draugę prekybos centre, kuri jai ir parinkdavo čekių, o ji juos pateikdavo jai. Tuomet ji pradėjo stebėti L. S. ir tai pasitvirtino. Tuomet ėjo kartu su L. S. į parduotuves ir pirkdavo tai, ko reikia, nes dalis S. šeimos pinigų buvo jos žinioje. Lankantis S. šeimoje akivaizdžiai matėsi, kad L. S. ir L. S. nemyli berniuko, tai matėsi iš jų bendravimo su kitais vaikais, berniukas dažniausiai tuo metu būdavo nuošaly. S. S. pasakodavo, kad apie pamotės negražius veiksmus jo atžvilgiu sakydavo tėvui, tačiau jis jo neužstodavo. Apie maistą S. šeimoje žino tik tiek, kad pati L. S. skųsdavosi, jog S. S. nevalgo jos pagaminto maisto, sako, kad jam neskanu, dėl ko kildavo tarp jų konfliktai. S. S. nepasakojo, kad jį pamotė maitindavo atliekomis. Žino, kad L. S. kontroliuodavo S. S. - jis turėdavo iškart po pamokų grįžti namo, jei pavėluoja, pamotė baudžia - neleidžia į futbolo būrelį, kas jam labai patiko ir tai jį labai traumavo, neleisdavo jo į lauką. Vėliau S. S. pradėjo sakyti, kad jį pamotė stumdo. Paklausus L. S. apie tokį jos elgesį, ji neigdavo, vėliau prisidengdavo savo nėštumu. Toje šeimoje dėl visko, kas atsitikdavo būdavo kaltinamas S. S.. Kaltindavo visi šeimos nariai, išskyrus A., L. S. seserį. Apie A. S. S. atsiliepdavo gražiai, sakė, kad tai vienintelis namuose žmogus, su kuriuo galima pasikalbėti. Ji žino, kad S. S. mokykloje per pamokas užmigdavo arba nesutelkdavo dėmesio, to priežasčių ji nežino. Kaip prasidėdavo S. diena šeimoje, nežino. Žino, kad S. S. miegodavo A. kambaryje. Yra kelis kartus mačiusi, kaip L. S. stebėjo „Tamo“ dėl S. S. pamokų. Paskutiniu metu S. S. bendravo su ne kokios reputacijos klasioku, su juo buvo parduotuvėje apsivogęs, sakė, kad pavogė lazeriuką, nes jo labai norėjo, o pinigų neturėjo. S. S. yra pasakojęs, kad pamotė buvo sukūrusi jam facebooką, tačiau jam apsigyvenus (duomenys neskelbtini) globos centre, ji žinodama jo prisijungimo kodus, save užsiblokavo. Vėliau visiems skundėsi, kad S. S. ją užblokavo ir, kad jis nenori su ja bendrauti. Dar girdėjo istoriją, kad apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl ankstesnių įvykių, S. S. kažkas padovanojo išmanųjį telefoną ir vaikas dėl to labai džiaugėsi, tačiau dėl kažkokių priežasčių, tas telefonas atsirado pas L. S.. Žino, kad S. S. vasaros atostogas leisdavo pas savo močiutę iš mamos pusės. Atvykus į raidos centrą pasiimti S. S. su tėvu bei vaiko teisių specialiste, tėvas apsikabino sūnų, kas neatrodė nuoširdu ir pasakė, kad dabar važiuos visi namo. S. S. tuo metu atsakė, kad norėtų dar pabūti raidos centre ir neapsidžiaugė pamatęs tėvą. Po įvykusio teismo Kaišiadorių rūmuose, po paskutinio fizinio smurto prieš S. S., jis buvo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre ir dalyvavo kažkokiame posėdyje. Jis pageidavo, kad jo tėvai nedalyvautų posėdyje ir jie buvo išprašyti. Tik L. S. įbėgusį į patalpą, kur buvo S. S., jam numetė 20 Eur, kuriuos po posėdžio vaikas perdavė jai ir pasakė, kad nenori jų pinigų. Jam dar buvo pasiūlyta aplankyti namus, brolius, seses, bet vaikas nepageidavo. S. S. nebuvo iš tų vaikų, kuris pats pasipasakodavo apie savo gyvenimą šeimoje. Jis paatviraudavo tik tuomet, kai su juo būdavo dviese ( 1 t. b. l. 68-69);

liudytojos E. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nuo 2017 m. vasario iki birželio buvusi S. šeimos socialine darbuotoja, parodė, kad šeimoje lankydavosi paprastai kartą per savaitę, bet būdavo, kad ir dažniau. L. S. buvo įsiskolinęs dėl greitųjų kreditų dar gyvendamas (duomenys neskelbtini) ir dėl šeimos piktnaudžiavo alkoholiu. S. šeima gyveno L. S. motinos 3 kambarių bute. Kartu gyveno ir L. S. motina, sesuo su mažamečiu vaiku ir S. 4 vaikai, iš kurių vienas - S. S., L. S. sūnus iš pirmos santuokos. Pas šeimą atvykdavo iš anksto suderinus su L. S., nes ji tuomet dirbo AB „Kaišiadorių paukštynas“. Būnant šeimoje, jai neatrodė, kad su S. S. elgiasi kitaip, nei su kitais vaikais. Pats S. S. jai niekada nesiskundė, kad su juo nederamai elgiamasi, nusiskundimų nebuvo ir iš ugdymo įstaigos. Teko atvykus į šeimą matyti, kad S. S. su kitais vaikais močiutės kambaryje vartė knygas, bet dažniausiai jis būdavo mokykloje, treniruotėse. Iš pačių tėvų jokių nusiskundimų dėl S. S. nėra gavusi. Būdama šeimoje matė, kad L. S. gamina valgį, kepa pyragus, skalbia. Mano, kad S. netrūko socialinių įgūdžių, jiems trukdė piktnaudžiavimas alkoholiu. Atvykus teko matyti S. išgėrusius, ko jie ir patys neneigė. Teko girdėti kaimynų nusiskundimus dėl S. vaikų elgesio, kad jie triukšmauja laiptinėje, joje šlapinasi, tuštinasi ir pan., kad iš jų buto sklinda triukšmas. Po šių pastabų buvo pravestas pokalbis su S. ir jie padarė išvadas. L. S. turi ir tėvą, kurio ji bute nėra mačiusi. Iš L. S. ir jos motinos pasakojimų žino, kad tėvas palaiko ryšį su jais, atveža maisto, kur reikia nuveža, parveža. Ji neturi informacijos, kad S. S. buvo sumušęs tėvas ir šis buvo pabėgęs pas senelius į Alytų, nežino, ar S. S. žalojosi. L. S. seseriai socialinė darbuotoja nebuvo paskirta. Koks jos santykis su S. S., nežino. Jai atvykus, ji dažniausiai užsidarydavo savo kambaryje. Žinojo, kad S. S. palaiko ryšį su močiute iš savo motinos pusės. L. S. pasakodavo, kad S. S. kartais atostogaudavo pas šios močiutės seserį. Nežino, kad S. S. atžvilgiu pamotės šeimoje naudotą psichologinį ar fizinį smurtą (1 t. b. l. 72);

liudytojo K. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kai pas juos atsikraustė gyventi dukters L. S. sutuoktinis L. S. su iš pirmos santuokos sūnumi S. S.. Jų butas trijų kambarių, viename gyveno jis su žmona, antrame dukra A. su mažamečiu sūnumi, trečiame dukra L. su šeima. S. S. miegodavo A. kambaryje. S. S. buvo apie 6 metai, kai jie atsikraustė. Pradžioje su S. S. dukra su vyru lyg elgėsi normaliai, nors į jį nekreipdavo dėmesio, matėsi, kad jo nemyli nei tėvas, nei pamotė, bet jis buvo prižiūrėtas, juo rūpinosi - pirkdavo drabužius, mokyklines priemones, skalbdavo, valgydino. Rytais jam pusryčius ruošdavo jo žmona ir dukra. Grįžęs iš mokyklos valgydavo pietus, vakarienę. Dažniausiai berniukas valgydavo vienas, nes visi į virtuvę netilpdavo, po to valgydavo suaugusieji. Vaikas valgė tą patį ką ir jie. Berniukas pamokas ruošdavo A. kambaryje, nes ten buvo rašomas stalas, jam daugiausiai padėdavo L. S., arba močiutė. Atsiradus bendriems L. ir L. vaikams, jis dar kurį laiką gyveno bute. Berniukas tuomet dažniausiai būdavo nuošalyje, nes su juo tėvas ir pamotė nebendravo. Vaikas žaisdavo su jaunesniais broliais ir sesėm, ar jam liepdavo juos prižiūrėti, nežino. Teko girdėti, kaip ant berniuko rėkdavo A., L., L., pastarasis gal mažiau. Jis užtardavo vaiką. Abi dukros ant berniuko rėkdavo be jokios priežasties, pvz. kad jis per lėtai valgo, negražiai parašė namų darbus. Mažesnis berniukas apšauktas verkdavo. Kad berniukas būtų baudžiamas, nematė. Berniuką leisdavo į lauką, turėjo kieme draugų. Gyvendamas tuose namuose nematė, kad berniukui būtų užduodami kokie nors namų ruošos darbai. Jau kokie 5 metai gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tėvų namuose, kur prižiūrėjo senyvo amžiaus motiną. Kai mama kovo mėn. mirė, liko ten gyventi. Pas šeimą atvažiuoja kas savaitgalį, atveža daržovių, kiaušinių, lanko anūkus, kurie su L. S. buvo (duomenys neskelbtini) krizių centre. Žino, kad S. S. šeimoje negyvena, kad jis (duomenys neskelbtini) globos namuose. Kodėl jis ten atsidūrė nežino, jam niekas taip ir nepaaiškino. Nežino, kad berniuką tėvas ir pamotė skriaudė fiziškai, to niekada nematė. Berniukas vasaros atostogas leisdavo pas senelius (duomenys neskelbtini) kaime, pas L. S. tėvus. Jis jį nuveždavo. Yra keletą kartų berniuką nuvežęs ir pas kitus senelius į (duomenys neskelbtini). Matydavo, kad (duomenys neskelbtini) močiutė duodavo jam pinigėlių, drabužių. Vaikas labai laukdavo atostogų, labai džiaugdavosi atostogomis pas senelius, bet grįžti namo nenorėdavo, matyt, žinodavo, kas jo laukia, kad bus apšauktas be reikalo. Apie berniuką nieko negali blogo pasakyti, jis jį mylėjo, kaip savo anūką. Kai gyveno bute, su juo kalbėdavo įvairiomis vaikiškomis temomis, pasiimdavo pasivažinėti, buvo geras vaikas, paklusnus. Žino, kad L. su L. piktnaudžiauja alkoholiu, kad berniukas gyvendamas šeimoje pjaustėsi rankas. Pats to nematė, bet pasakojo žmona. Su berniuku apie tai nesikalbėjo, bet mano, kad jis taip elgėsi todėl, kad buvo skriaudžiamas šeimoje. Su berniuku, jam apsigyvenus globos namuose, nebendrauja, neturi jo telefono numerio. Kiek žino, su juo nebendrauja ir tėvas (1 t. b. l. 76);

liudytojos A. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad Kaišiadorių V. G. progimnazijoje S. S. buvo ramus, neturėjo drausmės ar elgesio problemų. Tuo metu iš jo elgesio neatrodė, kad jam reikalinga psichologo pagalba. Kad berniukas save žaloja, tai yra pjaustosi rankas, pastebėjo jam būnant septintoje klasėje. Ji tuomet pradėjo individualiai su juo bendrauti ir aiškintis priežastis. Kalbantis berniukas sakydavo, kad nenori grįžti į namus, nes pamotė jį užkrauna darbais, neleidžia lauke žaisti, lankyti būrelių, kad reikia prižiūrėti mažesnius vaikus, jam riboja maistą. Jis jau tada kalbėdavo, kad norėtų gyventi vaikų namuose, kur jam tikrai bus geriau. Apie pamotės smurtą berniuko atžvilgiu ji davė parodymus anksčiau tirtoje byloje. Kad berniuko atžvilgiu būtų smurtavęs jo tėvas ar pamotės sesuo, negirdėjo. Apie tai, kad berniukas save žaloja, informavo vaikų teises ir S. šeimą prižiūrėjusią socialinę darbuotoją. Berniukas buvo nuvežtas į raidos centrą ištyrimui ir stebėjimui. Konsultacijų su S. S. tėvais ji neturėjo, jų namuose nesilankė. Tik po smurtinio įvykio berniukas pradėjo atviriau kalbėti apie situaciją šeimoje, po ko greitai buvo išvežtas į vaikų globos namus ir ji daugiau susitikusi su juo nebuvo. Jos bendravimo su berniuku metu, vaikas neišsiskyrė savo išvaizda ar apranga iš bendramokslių (1 t. b. l. 80);

liudytojos A. B., (duomenys neskelbtini) V. G. progimnazijos socialinė pedagogės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su S. S. susipažino jam atėjus į penktą klasę. Berniukas buvo bendraujantis ir be elgesio problemų, todėl su juo buvo lengva bendrauti. Ji atkreipė dėmesį, kad berniuko drabužiai nešvarūs, mokyklinis megztinis suplyšęs. Po pokalbio su tėvais, situacija pasikeitė. Tuo metu berniukas buvo penktoje klasėje, kadangi vaikas neturėjo elgesio ir pažangumo problemų, jos, kaip socialinio pedagogo, paslaugų nereikėjo. Berniukas jai nesiskundė tėvais ir jų elgesiu. Kad berniukas turi problemų šeimoje, sužinojo jam pradėjus lankytis pas psichologę dėl savęs žalojimo. Paaiškėjus, kad berniuko pamotė prieš jį naudoja fizinį bei psichologinį smurtą, neduoda valgyti, raštu kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Tuo metu S. S. veide ir kakle buvo matomos galimos smurto žymės - paraudimai. Iki to S. S. sumušto ar sužaloto nėra mačiusi, vaikas jai nesiskundė, kad namuose skriaudžiamas. Po to, kai kreipėsi į teisėsaugą, berniukas prisipažino, kad šeimoje blogai jaučiasi ir nori gyventi vaikų namuose, nes jo tėvai vartoja alkoholį, jo nemyli, o pamotė skriaudžia. Berniukas sakė, kad anksčiau nenorėjo niekam nieko pasakoti, bijodamas pamotės reakcijos. Su S. S. tėvais ji pati nebendravo, jų namuose nesilankė. S. S. klasės auklėtoja L. K. labai globėjiškai ir atsakingai rūpinosi berniuku, bendravo su jo tėvais, todėl jos pagalbos nereikėjo (1 t. b. l. 84-85);

liudytojos L. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. S. mokėsi Kaišiadorių V. G. pradinėje mokykloje, jo klasės mokytoja buvo D. D., į jos, kaip socialinės pedagogės, akiratį pateko po to, kai jo klasės mokytoja informavo jog S. S. vagiliauja. Tuo metu S. S. galėjo būti trečiokas. Pokalbio metu S. S. negalėjo paaiškinti, kodėl vagiliauja, tačiau akcentavo, kad jis niekada neturi savų pinigėlių, kuriuos galėtų išleisti savo nuožiūra. Berniukas į mokyklą ne visada ateidavo švarus ir tvarkingas. Visais šiais aspektais ji laikas nuo laiko kalbėdavosi su berniuko tėvais ir kurį laiką situacija pagerėdavo. Kalbantis su berniuku, jautėsi vaiko negalėjimas įvardinti, kas jam negerai namuose, tačiau iš jo elgesio, kad jis po pamokų neina namo, o vaikšto prie mokyklos, suprato, kad jam namuose negerai, jis nesijaučia laukiamas ir mylimas. Ji berniukui leisdavo pabūti savo kabinete ir pažaisti su kitais vaikais. Berniukas mėgdavo būti su bendraamžiais. Tuo metu jai atrodė, kad berniuko tėtis domisi vaiku ir jo savijauta, ko negalėtų pasakyti apie pamotę. Berniukas buvo užsiminęs, kad pamotė su juo elgiasi grubokai, nemyli kaip kitų savo vaikų, tačiau neprisimena, kad būtų sakęs, jog pamotė jį muša. S. S. buvo uždaras, pradėjus labiau domėtis jo savijauta, nukreipdavo kalbą arba eidavo žaisti (1 t. b. l. 88-89);

liudytojos M. S., kaltinamojo L. S. mamos, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. S. jos anūkas. Kol I. S. buvo gyva, visi trys gyveno (duomenys neskelbtini). S. S. dabar 15 metų, 2009 m. sausio 2 d. mirus berniuko mamai, anūkas su sūnumi gyveno pas ją (duomenys neskelbtini). Sūnus vedė L. S. 2009 m. gegužę. L. S. yra iš (duomenys neskelbtini), todėl po vestuvių jis įsidarbino Kaišiadorių mstl., lentpjūvėje. Tuomet ir išsikraustė, anūką pasiėmė su savimi į (duomenys neskelbtini). Jie gyvena L. S. tėvų namuose, šiuo metu be S. S. turi dar 4 vaikus. G. T. kaime, pas ją, jie bendravo tikrai labai gražiai, nesipykdavo, tėvo ir sūnaus santykiai buvo šilti. Anūkui išvykus į (duomenys neskelbtini), ji tikrai dažnai su jais bendraudavo, dažniausiai susiskambindavo, nes nuvažiuoti jau neturi sveikatos. L. S. tėtis atveždavo L., S., L. ir kitus vaikus pas ją. Būdami pas ją jie tikrai labai gražiai bendraudavo, neatrodydavo, kad yra kažkokių konfliktų. Anūkas S. S. kiekvienais metais per vasaros atostogas būdavo pas ją, tik 2019 m. nebuvo, nes šiuo metu yra vaikų namuose. Anūkas labai šaunus, geras, mandagus vaikas. Su juo problemų nebūdavo. Kai sūnus vedė L., berniukui buvo 5 metai. S. ir visi L. vadindavo L., tik po to ji jam sakė, kad L. reikia vadinti mamyte, nes jis kitos mamytės neturi, todėl berniukas ją ir vadindavo mama. Kad jos anūką skriaudžia, muša, ar kad jam blogai, ji niekada negirdėjo, anūkas visada atrodydavo laimingas, niekada nesiskųsdavo, visada buvo tvarkingai aprengtas, pavalgęs. Jai matant, berniuko niekas nėra skriaudęs. Dabar, kai berniukas yra vaikų namuose ji vis dar bendrauja su juo, jis atvažiuoja pas ją. Berniukas sakė nenorėjęs jos nervinti, nes jos sveikata silpna, todėl jai nieko ir nepasakojo. Ir dabar, kai jo paklausia, ar jam viskas gerai, kaip sekasi, jis sako visada, kad jam viskas gerai, viskas puiku, šaunu. Ji niekada negirdėjo, kad L. S., rėktų ant jo, šauktų, niekada nematė, kad muštų, ar kad ant anūko kūno būtų mėlynė ar koks sužalojimas. Jai sūnus niekada nieko blogo nėra sakęs apie anūką, visada sakydavo, kad viskas gerai, gyvena ir džiaugiasi. Kai ji klausė sūnaus, kodėl anūkas vaikų namuose, jis atsakė, kad „išsiaiškinsim, tada pasakysim“ ir daugiau nieko neaiškino (1 t. b. l. 97-98);

liudytojos M. U., nukentėjusiojo S. S. močiutės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. S. yra jos mirusius dukros sūnus. Anūkas pas ją į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo per šventes - Velykas, Kalėdas ir vasaromis, tuo metu jo tėtis L. S. būdavo (duomenys neskelbtini). Jų santykiai būdavo labai blogi. Mirus dukrai, anūkas būdavo pas ją, tačiau bendravo ir su savo tėvu, kuris aiškindavo, jog susitvarkys tuoj savo gyvenimą ir pasiims jį gyventi kartu. Išvykus anūkui į (duomenys neskelbtini), jis pas ją atvažiuodavo tik vasaromis ir per šventes. Ji nėra buvusi pas L. ir L. S. (duomenys neskelbtini), su jais nebendravo. Tuo metu bendravo tik su anūku. Ji ir anūkas dažnai vienas kitam paskambindavo, jie bendraudavo įvairiomis temomis. Atvykęs vasaromis pas ją, anūkas labai džiaugdavosi, būdavo laimingas. Kai pasibaigdavo vasaros atostogos, dažniausiai liūdėdavo ir nenorėdavo grįžti į (duomenys neskelbtini), jai sakydavo, jog ten visi geria ir su juo nemaloniai bendrauja. Buvimas pas ją jam labai patiko, nes nueidavo dažnai prie ežero, pasivaikščiodavo (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jos nuomone, jis būdavo laimingas pas ją. Anūką pas ją atlydėdavo ir palikdavo tėvas, o pats su žmona išvykdavo pas savo tėvus. Nepastebėdavo, ar anūkas būdavo purvinas, tačiau ji jam dažnai duodavo drabužių, batų, kadangi juos gaudavo iš (duomenys neskelbtini) ir jis visada pas ją turėdavo kuo apsirengti. L. S. nereikėdavo nieko pirkti, ji savo anūką viskuo aprūpindavo, tiek drabužiais, tiek pinigais. Kiek jai pasakojo anūkas, jis pamotės šeimoje būdavo skriaudžiamas tiek fiziškai tiek psichologiškai. Pasakojo, jog prisigerdavo tiek tėvas, tiek pamotė, o girti jį mušdavo, spardydavo ir kitaip kankindavo. Taip sakė anūkas, jis skųsdavosi, jog iš tėvo nejautė artumo ir meilės. Pasakodavo, jog tėvas labai dažnai gerdavo, neblaivus jį stumdydavo, kartą spardė, jog pamotė ir jos motina jį taip pat stumdė, su juo nesiskaitė, žemino, jam trūko maisto, nejautė iš jų jokio artumo, jautėsi toje šeimoje svetimas, nemylimas ir dėl to labai išgyveno. Sakė, jog jam labiausiai skaudu buvo, kad tėvas jo nemylėjo ir mušė. Visų smulkmenų anūkas nepasakojo, pati sumušto anūko nematė. Teko matyti, kad kelis kartus L. S. pastūmė sūnų, tačiau pasakė, kad prie jos nebūtų tokių dalykų, todėl L. S. prie jos daugiau nieko jam nesakydavo ir jo neliesdavo. Kiek žino, jos duotus drabužius anūkas nešiodavo. Mirus dukrai, anūkas turėjo gauti pinigus už motiną, tačiau, kiek jai jis pasakojo, tuos pinigus pasiimdavo tėvas ir pamotė, ir pragerdavo. Yra buvę, jog 2 valandą nakties anūkas atvykęs pas ją papasakojo, jog pabėgo iš namų ir atvyko pakeleivingomis mašinomis. Kai paklausė, kodėl pabėgo iš namų, pasakė, kad jį stipriai sumušė tėvas. Anūkas tuo metu buvo visas apdraskytas, sumuštas, ištinęs, ant kūno buvo mėlynės. Anūkas pasakojo, jog naktį jį ištraukė iš lovos ir pradėjo spardyti. Jis norėjo tik pabėgti nuo tos aplinkos pas ją, neprašė iškviesti pagalbą. Anūkas vieną kartą jai užsiminė apie kartu gyvenančią L. S. seserį, pasakojo, jog pamotės sesuo turi vaiką, kuris naktimis verkia ir neleidžia jam ramiai išsimiegoti, todėl jis retai normaliai išsimiega. Apie tai, jog pamotės sesuo prieš anūką naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, nesakė. Šiuo metu su anūku ji bendrauja labai dažnai, per šventes jis atvyksta pas ją, dažniausiai bendrauja telefonu. Jai jis papasakojo, kodėl dabar gyvena globos namuose, kad jį mušdavo tėvas ir pamotė, tačiau ji tai jau žinojo, todėl džiaugiasi, jog jis dabar laimingas. Apsigyvenęs (duomenys neskelbtini) globos centre jis labai džiaugiasi, nes dabar jo niekas neskriaudžia, nemuša, jis turi daug draugų, pagaliau gauna normaliai pavalgyti. Apie anūko žalojimąsi ji nieko nežino, nemano, jog jis taip daro ar darydavo (b. l. 107-108; 113);

liudytojo R. R., S. S. dėdės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. S. seseriai, M. U., papasakojo kas vyko pamotės namuose (duomenys neskelbtini). Jis pats jam mažai ką pasakodavo. Po įvykio, kai jis persikėlė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinės globos centrą „Židinys“, apie visą šią situaciją sužinojo iš centro darbuotojos Vaidos. Kad S. S. (duomenys neskelbtini) skriaudė tiek psichologiškai, tiek fiziškai užsiminė sesuo, tačiau daugiausia papasakojo socialinė darbuotoja. Pastaruosius du metus su S. S. bendrauja dažnai, pasiima jį per šventes. Jis pas jį visada būna per atostogas. Prieš visą šį įvykį jis su S. S. labai mažai bendraudavo, retai susitikdavo. Kai S. S. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) globos centrą, dažniausiai bendravo su juo, aplankydavo giminaičius, nuveždavo pas močiutes, pramogaudavo, aplankydavo įvairius Lietuvos miestus. Apie savo gyvenimą pamotės namuose S. S. retai ką pasakoja, matosi, jog jis nenori apie tai kalbėti, o jis nenori spausti. Apie jo pamotės seserį visiškai nieko nežino, jam naujiena, jog ji turėjo seserį. Kai S. S. pateko į Lazdijų globos namus, jis jam pasakojo, kodėl ten pateko. Sakė, jog nesugyveno su pamotės šeima - tiek su pačia pamote, tiek su tėvu, buvo skriaudžiamas, tačiau nesiplėtė, sakė, jog nenori apie tai kalbėti ir išvis prisiminti. S. S. būsena ir elgesys tikrai labai pasikeitė po to, kai pateko į (duomenys neskelbtini) globos namus, jis atrodo laimingesnis, labai patenkintas, jog ten pateko. Kai sužinojęs, jog jis ten iškart nuvyko, S. S. jiems aprodė (duomenys neskelbtini) globos namus, sporto salę, miegamas vietas, džiaugėsi ten būdamas. Jam S. S. apie savęs žalojimą nieko nepasakojo, tačiau apie tai pasakojo (duomenys neskelbtini) globos namų socialinė darbuotoja (1 t. b. l. 117-118);

liudytojo G. U., S. S. senelio, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su anūku bendrauja mažai. Po dukros I. mirties buvo kelis kartus susitikęs, anūkas pas jį niekada nebuvo atvažiavęs, susitikdavo kapinėse prie dukros kapo, arba netikėtai (duomenys neskelbtini) miestelyje. Anūkas su juo nedrįsdavo kalbėti. Paskutinį kartą matėsi ir bendravo 2019 m. rugpjūtį, pas jo buvusios žmonos brolį R. R. sodyboje. Anūkas jam atrodė susimąstęs, liūdnas, tačiau jei ko nors paklausdavo jis atsakydavo ir pabendraudavo. Žino, kad R. R. su anūku daug bendrauja ir palaiko ryšį, nors anūkas gyvena globos namuose. Apie anūko gyvenimą pamotės šeimoje anūkas jam truputį papasakojo 2019 rugpjūčio mėnesį. Žino, kad jis gyveno kažkur Kaišiadorių rajone. Paklausus kaip jis atsidūrė globos namuose, anūkas pasakojo, kad tėvo naujoje šeimoje buvo mušamas, kas mušdavo, neįvardino, sakė, kad šeimoje buvo girtuokliaujama, buvo blogai su maistu, kad būdavo nevalgęs, kad yra tekę nakvoti lauke. Anūkas pasakojo, kad pirmiausiai pavalgydavo visi šeimos nariai, o tik paskui kas likdavo duodavo jam, kad tėvas pirkdavo alaus, o neduodavo pinigų nusipirkti kažką į mokyklą. Kaip suprato, dėl to anūkas ir atsidūrė globos namuose, tačiau ar jis pats ar jį kažkas iš šeimos paėmė, nežino. Iš anūko pasakojimo suprato, kad jam šeimoje buvo negerai, jis buvo neprižiūrimas. Kas jį mušdavo nežino, anūkas pokalbio metu nedetalizavo. Ar anūko elgesys pasikeitė po apsigyvenimo globos namuose, nežino, kaip ir nežino apie jo žalojimąsi. Maždaug prieš pora metų buvo užsukęs pas R. R. į sodybą, kur buvo ir anūkas. R. R. pasakė, kad anūką parsivežė iš senelių, iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Matė, kad anūkas buvo prastai apsirengęs, labai sulysęs, nepraustas. R. R. pasakė kad anūkas turi utėlių. Kai anksčiau kelis kartus buvo sutikęs anūką kapinėse ar (duomenys neskelbtini), jis atrodydavo prastai, o kai matė paskutinį kartą 2019 metų rugpjūtį, atrodė daug geriau. Anūkas ir pats sakė, kad jam dabar daug geriau nei namuose, kad globos namuose turi veiklos, turi savo šiltnamius, augina daržoves (1 t. b. l. 125);

liudytojos V. J., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės socialinės globos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ socialinės pedagogės, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad S. S. atvykęs į šiuos globos namus apie savo ankstesnį gyvenimą šeimoje mažai pasakojo ir vengė šios temos. Bendraujat su vaiku jis yra pasakęs, kad jam keista tai, jog leidžiama valgyti ką nori ir kiek nori, kad neverčiamas valgyti nemėgstamų produktų. S. S. globos centre nepasakojo apie savo šeimos narius, apie galimai jo atžvilgiu naudotą fizinį ir psichologinį smurtą, tik įvardino, kad jo tėtis neužstoja. Berniukas niekada nepasakojo, kad jo drabužiai šeimoje nebuvo skalbiami, kad močiutės pirktų drabužių pamotė, ar kiti šeimos nariai, jam neleisdavo dėvėti. Jai užsifiksavo tai, kaip vaikui atvykus į globos namus, jo rūbai buvo prasti, per dideli, jų buvo mažai. Berniukui močiutė davė pinigų, už juos vaikas nusipirko batus. Berniukas pasakojo, kad gyvenant šeimoje jį versdavo valgyti tai kas pagaminta ir suvalgyti viską, kas lėkštėje. Berniukas niekada nepasakojo, kad mokykloje užmigdavo per pamokas, tik minėjo, kad šioje mokykloje jam mokytis geriau, tačiau kodėl, nenurodė. Berniukas apie savo dienotvarkę nepasakojo, niekada nesakė, kas jam padėdavo ruošti pamokas, ar jį pasitikdavo iš mokyklos, pasakojo, kad pamotė jį labai dažnai kontroliuodavo, kad laiku iš mokyklos grįžtų namo, neleisdavo su draugais į kiemą, nes jis turėdavo prižiūrėti mažesnius brolius ir seses. Jei jis nesilaikydavo pamotės sukurtų taisyklių, jo neleisdavo į futbolo treniruotes, būrelius. Vaikas apie smurtą iš pamotės pusės jai asmeniškai niekada nepasakojo, tik papasakojo teisme. Kai S. S. apsigyveno globos namuose, jai pasakė, kad jam gyventi šeimoje buvo blogai, jis pats save žalojo - pjaustėsi ranką. Vaikas tiesiogiai nenurodė, kad buvo išskirtas iš kitų šeimos narių, tačiau jautė, kad jo pamotė nemėgo, o tėvas niekada neužstodavo, visada gindavo pamotę. Berniukas pasakojo, jog jis į globos centrą pateko dėl jo pamotės netinkamo elgesio jo atžvilgiu. Nuo pat pirmos dienos vaikas teigė, jog kategoriškai į šeimą nenori grįžti, sako, kad globos centre jam labai gerai gyventi, čia jis jaučiasi saugus. Nepastebėjo, kad vaikas ilgėtųsi šeimos, nenori nei apie vieną šeimos narį kalbėti, anksčiau kai tėvas jam skambindavo, nenorėjo atsiliepti ir su juo kalbėti. Kiek žino, jis su tėvu, pamote, broliais, seserimis jokių ryšių nepalaiko, jo globos centre nei tėvas, nei pamotė nelanko. Berniukas pasakojo, kad vieną kartą išėjo iš namų Kaišiadoryse pėsčiomis pas močiutę į Simną, nes namuose tėvas su pamote girtuokliavo ir tarpusavyje sukonfliktavo, vaikas nuo nuolatinio streso namuose buvo labai pavargęs, kaip pats pasakojo, todėl ir išėjo iš namų. Jam išėjus, kurį laiką jo niekas nepasigedo, neieškojo, galimai pradėjo ieškoti išsiblaivę (1 t. b. l. 134-135);

liudytojos A. L., S. S. tetos, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su berniuku ryšį ji palaikė ir palaiko, žino, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) rajono socialinės globos centre ,(duomenys neskelbtini)“. Yra susitvarkiusi dokumentus dėl jo svečiavimosi jos šeimoje. Sūnėnas lankosi jos namuose, nuolatos bendrauja telefonu. Bendraujant su juo, vaikas visada jausdavosi gerai. Pusbrolio L. S. ir jo žmonos namuose (duomenys neskelbtini) niekada nėra buvusi, su jų šeima pastoviau niekada nebendravo ir nebendrauja. Kad berniukui gyvenant šeimoje jo atžvilgiu buvo smurtaujama fiziškai ir psichologiškai, vaikas pats jai yra pasakojęs. Pasakojo, kad buvo skriaudžiamas pamotės, jei kiti vaikai ką padarydavo, kaltindavo jį, o tėvas niekada neužstodavo. Berniukas kelis kartus yra sakęs, kad jis pamotei reikalingas tik dėl pinigų. Berniukas visiškai nepalaikė ryšio su savo šeimos nariais, sakė, kad nenori bendrauti. Berniukas yra pasakojęs, kad ant jo pamotė pastoviai rėkdavo, ne kartą pastebėjo, kad berniukas atostogų metu visada būdavo pas senelius (tėvo tėvus) kaime. Kai berniukas atostogoms atvykdavo pas senelius, niekada nėra pastebėjusi jo nešvarių rūbų, tačiau jis nebūdavo linksmas. Kiek žino, jis norėjo būti pas močiutę kaime. Nežino to fakto, kad berniukas buvo sumuštas tėvo ir atvyko pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Bendraudama su berniuku niekada su juo atvirai nekalbėdavo apie gyvenimą šeimoje, nes bandant ko nors paklausti, jis nenorėdavo apie tai kalbėti, matėsi, kad jam sunku kalbėti, todėl nenorėdavo vaiko skaudinti, tačiau vaikas yra užsiminęs, kad jį pamotė skriaudžia, liepia prižiūrėti jaunesnius brolius. Vaiko elgesys ir būsena patekus į globos centrą pasikeitė, sakė, kad jam globos centre gyventi labai gerai, kad turi savo lovą ir jo niekas neskriaudžia. Apie berniuko žalojimąsi nieko nežino. Berniuką gali apibūdinti kaip jautrų, sąžiningą, draugišką, tvarkingą (1 t. b. l. 138-139);

liudytojos A. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje psichologės pareigose. S. S. pažįsta apie pusantrų metų laiko, kadangi jis mokosi M. G. gimnazijoje bei nuo 2018 m. gruodžio mėnesio lankosi pas ją, kaip pas mokyklos specialistę. Su S. S., kaip specialistė dirba dėl jo mokymosi problemų. Bendraudama su S. S., jo paklausus apie šeimą, santykius šeimoje, vaikas visada šios temos vengdavo arba kalbą nukreipdavo kita linkme, stengdavosi apie tai nekalbėti nieko. Pokalbių metu pradėjus kalbėtis apie šeimą, jis pasidarydavo liūdnas, prislėgtas, tiesiog įjungdavo stop ženklą ir nebendraudavo. Berniukas niekada jai asmeniškai nėra pasakojęs, apie tai, kad jo šeimoje jo atžvilgiu būtų kažkas fiziškai ar psichologiškai smurtavęs. Apie šeimos narių gyvenimo būdą, santykius šeimoje, buitį, niekada nėra taip pat nieko pasakojęs. Apie šio berniuko ankstesnį gyvenimą jo šeimoje, santykius su šeimos nariais pasakyti nieko negali, kadangi nieko nežino. Gali nurodyti, kad šiuo metu S. S. bendravimas su mokytojais, mokymosi rezultatai yra pagerėję, jis kalba apie savo ateities planus, profesiją. Bendraudama su S. S., bandant aiškintis, dėl kokių priežasčių jis pateko į globos centrą, vaikas trumpai yra pasakęs, kad dėl problemų šeimoje, tačiau kokių konkrečiai neįvardino, ir kaip anksčiau minėjo apie savo šeimą nieko kalbėti nenorėjo, tapdavo uždaras. Iš pokalbių su S. suprato, kad jam ten gyventi yra gerai, pats yra pasakojęs, kad globos centre yra reikalingas, kažkam padeda. Visada sakydavo, kad jam gyventi globos centre yra gerai, paklausus jo, ar jis nori gyventi su giminaičiais, jis atsakydavo, kad globos centre jam yra gerai. Nepastebėjo, kad vaikas ilgėtųsi savo šeimos narių, niekada nei apie vieną savo šeimos narį, jis jai nieko nėra pasakojęs (1 t. b. l. 142-143);

liudytojos J. K., buvusios S. S. dailės mokytojos, parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad vaikas buvo gabus, pamokų metu dirbdavo noriai, nors ne visada turėjo reikiamų priemonių, sėdėjo pirmame suole, buvo susigūžęs, lyg užguitas, susimąstęs, būdavo, kad pamokų metu priguldavo ant suolo. Klasės vaikai jai yra užsiminę, kad jį namuose muša, kad jo pamotė labai bloga, iš ko suprato, kad berniukas skriaudžiamas. Per tokius pokalbius berniukas irgi įsiterpdavo ir tai patvirtindavo, tačiau detalių nepasakodavo. Jo drabužiai buvo kuklūs, tačiau nepastebėjo, kad jie būtų purvini, suplyšę, ar ryškiai per dideli. Berniukas buvo nuoširdus, neatrodė, kad jis melagis ar fantazuotojas, klasės vaikams jo buvo gaila. Apie tai, kad berniukas žalojosi, nežino. Ji berniuko pamotę, L. S., pažįsta, mokė ją ir jos sesę dvynę. Apie pamotę nieko blogo pasakyti negali (1 t. b. l. 198);