- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2-14522-191/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- S. V., B. V., J. R. V.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. V., B. V. ir J. R. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės S. V., skundą dėl Kauno 9-ojo notarų biuro notarės Dalytės Krikštolaitytės veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismo prašo įpareigoti notarę išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į sutuoktinio ir tėvo T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), likusias (nepaveldėtas) 2/5 dalis turto.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos S. V. sutuoktinis bei pareiškėjų B. V. ir J. R. V. tėvas. Po T. V. mirties palikimą priėmė pareiškėjai, t.y. sutuoktinė S. V. bei nepilnamečiai vaikai B. V. ir J. R. V. Nuosavybės teisės liudijimas S. V. į 1/2 dalį mirusiojo turto ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po T. V. mirties išduotas pareiškėjams į jiems pagal įstatymą priklausančias turto dalis, t.y. po 1/5 dalį. Į 2/5 dalis paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Todėl pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto 9-ojo notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą į sutuoktinio ir tėvo T. V. likusių 2/5 dalių turto išdavimą. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D.Krištolaitytė 2012-07-26 nutarimu atsisakė atlikti notarinius veiksmus. Pareiškėjai mano, kad notarės 2012-07-26 atsisakomas neteisėtas. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Mirusysis testamento nesudarė. Kreditorių neturėjo. 2012-07-26 nutarime nurodoma, kad Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pateiktame išraše apie asmenį nurodomi dar du mirusiojo T. V. vaikai - I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). CK 5.11 str. pateikiamos įpėdinių pagal įstatymą eilės, kuriose nurodoma, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Be to, su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Šiuo atveju yra sutuoktinė bei keturi nepilnamečiai vaikai. Todėl notarė išdavė pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į 3/5 dalis paveldimo turto po T. V. mirties. 2012-07-26 nutarime nurodoma, kad mirusiojo nepilnametės dukros I. V. ir A. V. į notarų biurą nesikreipė ir palikimo po tėvo T. V. mirties nepriėmė. 2012-01-04 notarė informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Kauno miesto 9-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla mirus T. V., kuris turėjo dar dvi nepilnametes dukras I. V. ir A. V.. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo metu yra praėję beveik 27 mėnesiai nuo T. V. mirties. Notarė 2012-07-26 nutarime nurodo, kad paveldėjimo byloje nėra įrodymų ar I. V. ir A. V. yra priėmusios palikimą faktiškai pradėjusios jį valdyti, todėl atsisakė išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po sutuoktinio ir tėvo T. V. mirties tai palikimo daliai, kuri šiuo metu nepaveldėta (pagal įstatymą ta turto dalis priklauso nepilnametėms dukroms I. ir A. V.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pareiškėjai valdo ir naudoja, t.y. gyvena bei disponuoja paveldėta namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), bei butu, esančiu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, prižiūri. Taip pat įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys perėjo pareiškėjams, nes jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties daugiau kaip trejus metus. Nepilnametės T. V. dukros I. ir A. V. nei valdo, nei naudoja joms pagal įstatymą priklausančias 2/5 dalis mirusiojo turto, t.y. nepriėmė palikimo faktiškai pradėjus jį valdyti. CK 5.61 str. 1 d. pateikiamas paveldėjimo dalių padidėjimas, t.y. jeigu įpėdinis pagal įstatymą <...> nepriėmė palikimo <...>, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Po T. V. mirties yra praėję beveik 27 mėnesiai, palikimas priimamas per tris mėnesius, dėl atsiradusio palikimo pranešta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau nepilnametės ar jų globėja (-ai) nesikreipė dėl palikimo priėmimo, t.y. jos nepriėmė palikimo, todėl notarė privalo išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į likusias 2/5 dalis mirusiojo turto (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Kauno 9-ojo notarų biuro notarė Dalytė Krikštolaitytė atsiliepime į skundą nurodė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byloje nėra įrodymų, kad I. V. ir A. V. yra priėmusios palikimą faktiškai pradėjusios jį valdyti. Remiantis Notariato įstatymo 2 str. 1 d. notaras atlieka funkciją, užtikrinančią, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Įrodyti faktą, kad jie yra nepriėmę palikimo faktiškai valdydami po savo mirusio tėvo T. V. mirties, notarė taip pat negali. Notarė yra informavusi 2012-01-04 Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Kauno m. 9-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla mirus T. V., kuris turėjo nepilnametes dukras I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).
Apie paskirtą teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta teismų informacinės sistemos LITEKO viešojoje tvarkaraščių paieškoje (Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainė adresu www.teismai.il „Vieša tvarkaraščių paieška“) įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Iš byloje dalyvaujančių asmenų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2010-09-15 antstolis S. U. po T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties įpėdinių S. V. ir nepilnamečių vaikų J. R. V. ir B. V. prašymu sudarė turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 9-ajame notarų biure po T. V. mirties palikimą priėmė pareiškėjai, t.y. mirusiojo sutuoktinė S. V. bei nepilnamečiai vaikai B. V. ir J. R. V., atstovaujami įstatyminės atstovės S. V.. Nuosavybės teisės liudijimas S. V. į 1/2 dalį mirusiojo turto ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po T. V. mirties išduotas pareiškėjams į jiems pagal įstatymą priklausančias turto dalis - po 1/5 dalį. Į 2/5 dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto 9-ojo notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į sutuoktinio ir tėvo T. V. likusias 2/5 dalis turto. Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D.Krištolaitytė 2012-07-26 nutarimu atsisakė atlikti notarinius veiksmus, kadangi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktame išraše apie asmenį nurodomi dar du mirusiojo T. V. vaikai - I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurie kaip įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė ir palikimo po tėvo T. V. mirties nepriėmė. Priėmę palikimą įpėdiniai informacijos apie minėtų įpėdinių gyvenamąją vietą bei kas yra jų įstatyminis globėjas notarei nepateikė, todėl notarė 2012-01-04 informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Kauno m. 9-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla mirus T. V., kuris turėjo dar dvi nepilnametes dukras I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str. 1 d.). Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str.).
Skundas teismui paduotas notarei atsisakius išduoti sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų vardu paveldėjimo teisės liudijimą į likusią palikimo dalį, kuri pagal įstatymą priklausytų mirusiojo nepilnamečiams vaikams I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, kad šie įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė ir palikimo po tėvo T. V. mirties nepriėmė, o notaras neturi informacijos apie minėtų įpėdinių gyvenamąją vietą bei kas yra jų įstatyminis globėjas. Dėl šios priežasties notaras 2012-01-04, t.y. prieš devynis mėnesius, informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Kauno m. 9-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla mirus T. V., kuris turėjo dar dvi nepilnametes dukras I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos CK 5.1 str. nurodoma, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Palikimui priimti įpėdinis turi atlikti juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kuriais būtų išreikšta šio asmens valia dėl teisės į palikimą įgyvendinimo (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškimo padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą, faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo reiškia sandorio sudarymo - palikimo priėmimo faktą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti nepakanka asmens vidinės valios – asmens valia turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Tik toks valios išreiškimas sukelia civilinių teisinių padarinių. Įpėdinis turi ne tik teisę priimti palikimą, bet ir teisę jo nepriimti arba atsisakyti. Palikimo nepriėmimas ir palikimo atsisakymas turi tuos pačius teisinus padarinius, t.y. įpėdinis neįgyja nuosavybės teisių į palikėjo turtą, o jam priklausanti palikimo dalis tenka kitiems įpėdiniams lygiomis dalimis (CK 5.60 str., 5.61 str.).
Tai, jog vieni palikėjo įpėdiniai per 29 mėnesius neišreiškė valios dėl teisės į palikimą įgyvendinimo, negali būti teisėtas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą kitų įpėdinių naudai esant teisėtam pagrindui, t.y. kitiems įstatyminiams įpėdiniams tinkamai priėmus palikimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą - išduoti mirusio asmens įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimą tai palikimo daliai, kuri šiuo metu yra nepaveldėta, tuo pačiu suvaržant pareiškėjų, kaip savininkų, teises motyvuojant tuo, kad nėra įrodymų, ar kiti įpėdiniai yra priėmę palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, laikytinas nepagrįstu. Notaras nėra suinteresuotas palikėjo ar įpėdinių nuosavybės teisėmis ir jų apimtimi. Jis, kaip tretysis asmuo, yra tik viešo registro duomenų vartotojas, todėl negali šių duomenų neigti, jų ginčyti ar vertinti kitaip negu numato įstatymas. Jo pareiga yra įforminti palikimo priėmimą, palikimą priėmusiems įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, atlikti kitus įstatymo numatytus veiksmus. Numanydamas problemas įpėdiniams dėl kitų įpėdinių galimų pretenzijų, notaras apie tai juos turėtų informuoti, o ne atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pažymėtina, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jei pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.), o tais atvejais, kada tarp palikimą priėmusių įpėdinių kyla ginčas dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, ginčą sprendžia teismas (CK 5.70 str. 1 d.). Kilus ginčui jį, kaip aukščiau nurodytą, taikydamas paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias, o atitinkamais atvejais ir kitas materialiosios teisės normas, sprendžia teismas, todėl konstatuotina, jog notarė galimai siekdama išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl palikimo, nepagrįstai atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 511 str. ,513 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Įpareigoti Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarę Dalytę Krikštolaitytę išduoti pareiškėjams S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bei B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamiems įstatyminės atstovės S. V., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į sutuoktinio ir tėvo T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), likusias (nepaveldėtas) 2/5 dalis turto.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą atskiruoju skundu.