Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 13 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei S. S. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016 m. kovo 10 d. perleido reikalavimo teisę į S. S. prievoles ieškovui UAB „Finansų administravimas“. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

2016 m. gegužės 4 d. pranešimu atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, kas laikytina tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, naujasis kreditorius (ieškovas) tinkamai informavo skolininką (atsakovą) apie reikalavimo teisės perleidimą ir turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovo prievoles.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė S. S. su pradiniu kreditorium UAB „4finance“ pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas 2014 m. birželio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9811814001, kurios pagrindu atsakovei paskolino 86,89 Eur sumą 2 mėnesių terminui. Kredito suteikimo sąlygos numatytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 2 punkte. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pirmą įmoką atlikti praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos, todėl atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2014 m. spalio 11 d. bei sumokėti priskaičiuotas palūkanas. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl kreditorius 2014 m. lapkričio 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Byloje pateiktais duomenimis, atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, nesumokėjo nė vienos įmokos ir liko skolinga 86,89 Eur paskolos sumos. Už naudojimąsi suteikta paskola atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 112,09 proc. dydžio palūkanas, t.y. už visą suteiktos paskolos laikotarpį 42,66 Eur palūkanų.

Ieškinyje pateiktais duomenimis, ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 12,36 Eur palūkanų, t.y. paskaičiuotų palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos (iki 2014 m. lapkričio 2 d.). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, negrąžindama ieškovui paskolos ir nesumokėdama palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą su paskaičiuotomis palūkanomis, ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po sutarties nutraukimo atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ar ją ginčijusi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 86,89 Eur negrąžintos paskolos ir 12,36 Eur mokėjimo palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti palūkanas po sutarties nutraukimo, kurios kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius dėl skolininkės tolimesnio naudojimosi paskolintomis lėšomis už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. – 128,46 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 9811814001 Bendrąsias sąlygas, 4 dalies 4.1 punktą kredito gavėjas už naudojimąsi kreditu privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma. 4.3 punkte numatyta, kad kredito palūkanos paskaičiuojamos ir nurodomos sutarties specialiosiose sąlygose, darant prielaidą, kad kredito gavėjas, įmokas mokės nustatytais terminais ir tvarka. 4.4 punkte pasakyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki viso faktinio kredito sugrąžinimo kredito davėjui. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnis). Pagal kredito sutarties pasirašymo metu galiojusią Vartojimo kredito įstatymo redakciją (galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31), bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šių reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (21 straipsnio 1, 2 dalys.). Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad vartojimo kredito bendra kredito kainos metinė norma yra 192 proc. per metus, todėl šis dydis neviršija imperatyvaus įstatymo dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, sutarties sąlygų bei apskaičiuotų palūkanų neginčijo, be to, prašomų priteisti mokėjimo palūkanų bendra suma neviršija vartojimo kredito sutartyje sulygto bendro mokėtino palūkanų dydžio, ieškovo naudai priteistina 128,46 Eur mokėjimo palūkanų po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 227,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugpjūčio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovės priteistina 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesijų dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų numatytos minimalios sumos, todėl jų pritiesimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šeši eurai 89 ct) negrąžintos paskolos, 140,82 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 82 ct) palūkanų, iš jų 12,36 Eur (dvylika eurų 36 ct) iki kredito sutarties nutraukimo ir 128,46 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai 46 ct) po kredito sutarties nutraukimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (227,71 Eur (du šimtai dvidešimt septyni eurai 71 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, kad negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą