- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- eI3-7861-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00197-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. Š., V. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir V. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. Š. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos skyrius) 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. SFP-(14.13.36), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. vasario 8 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. 1SS-65-(5.57 E.), kuriais atsisakyta derinti formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bei įpareigoti atsakovą iš naujo patikrinti šį projektą ir priimti išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti ar jo netvirtinti.
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso statiniai (naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams priklauso visos pastate (duomenys neskelbtini), esančios patalpos. Valstybei priklausančioje teritorijoje prie šio statinio žemės sklypas jame esančioms patalpoms eksploatuoti nėra suformuotas. Pareiškėjų iniciatyva Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė įsakymą Nr. ASD2-2121 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, NŽT Klaipėdos skyrius 2020 m. gruodžio 7 d. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas derinimui buvo pateiktas savivaldybei, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (12.15E)-Ž2-491 projektą be jokių pastabų suderino. 2023 m. gruodžio 19 d. projektas derinimui buvo pateiktas NŽT Klaipėdos skyriui. 2023 m. gruodžio 28 d. NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. SFP-(14.13.36.) projektą atsisakyta derinti, nes formuojamo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas planuojami „Kita, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1)“, o pastatai, kuriems eksploatuoti formuojamas žemės sklypas, yra įregistruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai ir nuo 2020 m. gruodžio 7 d. bei 2020 m. gruodžio 22 d. reikalavimų išdavimo iki dabar nėra pakeistos šių pastatų paskirtys. Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu sprendimu, nurodo, jog pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą pagalbinio ūkio paskirties pastatai priskiriami vienbučių ir dvibučių ar daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms. Pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo pagrindinių sprendinių brėžinį formuojamas žemės sklypas patenka į Virkučių II nagrinėjamą rajoną mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną, kurioje galimi teritorijos naudojimo tipai – GV, PA, SI, galimi žemės naudojimo būdai – G1, K, V, R, B, I2, E, taigi pagal bendrąjį planą planuojamoje teritorijoje yra leidžiama kita žemės naudojimo paskirtis su naudojimo būdu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. Būtent su tokia žemės naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu yra formuojamas naujas žemės sklypas, kuris atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius. NŽT Klaipėdos skyrius nepritarė projektui, nurodydamas, kad pareiškėjams priklausančių ūkinių pastatų (pagalbinio ūkio paskirties) eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas, tačiau tokia išvada padaryta klaidingai, nes Žemės įstatymo nuostatos nedraudžia formuoti tokį valstybinį žemės sklypą, tik nurodo, kad prie tokių pastatų negali būti išnuomojami ar parduodami žemės sklypai ne aukciono tvarka. Atsisakymas, nederinant projekto sprendinių, formuoti žemės sklypą prie šių pastatų jų eksploatacijai tolygus draudimui juos apskritai eksploatuoti, o tai reiškia draudimą (ribojimą) jais naudotis, taip paneigiant pačią nuosavybės teisę. Pareiškėjai nurodo, jog teisės aktai nedraudžia prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų formuoti valstybinės žemės sklypus; ribojamas tik pardavimas lengvatinėmis sąlygomis. Atkreipė dėmesį, kad prie greta esančių tokios pat paskirties pastatų NŽT specialistai suformavo (patvirtino kadastro duomenis) žemės sklypus jų eksploatacijai, todėl, nesant šiuo požiūriu teisės aktų pasikeitimų, visuomenė tikisi, kad visų visuomenės narių atžvilgiu žemės reforma bus vykdoma tapačiai, nepažeidžiant nei protingumo, nei lygiateisiškumo principų. NŽT direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1SS-65-(5.75 E.) jo netenkino. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjų pastatų, prie kurių formuojamas žemės sklypas, paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl jų eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas. Galimybė suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjų pastatų atsirastų tik tuo atveju, jei pastatai būti įregistruoti kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Visas pastatas, kuris įregistruotas kaip ūkinis, priklauso pareiškėjams. Teigia, jog jis buvo pastatytas kaip priklausinys prie atskiro daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir priskirtas butų savininkams. Šiuo metu pastatas (duomenys neskelbtini), funkcionuoja kaip atskiras objektas, jis bei jame esančios patalpos jokių sąsajų su kitais statiniais, kaip jų priklausinys, nebeturi. Pareiškėjams nėra žinoma, kodėl dalis patalpų pastate (duomenys neskelbtini), kurių visų naudojimo paskirtis vienoda, buvo įregistruoti kaip savarankiškai funkcionuojantys, o dalis – kaip priklausiniai, tačiau bet kuriuo atveju minėtas ūkinis pastatas su joje esančiomis patalpomis funkcionuoja kaip atskiras turtinis vienetas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, jog ginčas iš esmės byloje yra kilęs dėl NŽT Klaipėdos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. SFP-(14.13.36), kuriuo skyrius atsisakė derinti žemės sklypo, formuojamo prie pareiškėjų nuosavybės teise valdomų pastatų, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Paaiškino, kad Žemės įstatymas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės yra bendrai taikomos visais atvejais, kai planuojama rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neatsižvelgiant į tai, koks subjektas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iniciatorius ar kam nuosavybės teise priklauso valstybinėje žemėje esantys statiniai. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir nekilnojamųjų daiktų paskirtį, darytina išvada, kad pareiškėjams priklausančių pagalbinio ūkio paskirties eksploatacijai žemės sklypas negali būti formuojamas, todėl mano, jog NŽT Klaipėdos skyrius priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atsisakydamas derinti projekto sprendinius. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypas prie statinių gali būti formuojamas tik tokiu atveju, kai statinys yra naudojamas ir funkcionuoja pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. galimybė suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjų pastatų atsirastų tik tuo atveju, jeigu minėti pastatai būtų įregistruoti ne kaip „pagalbinio ūkio paskirties pastatai“, o kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai. Nurodė, jog jeigu pareiškėjai mano, kad jiems priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai netarnauja pagrindiniam daiktui, tai jie turi teisę pakeisti šių pastatų paskirtį į tokią, kuri leistų teisėtai formuoti žemės sklypą, reikalingą tokių pastatų eksploatacijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo pranešimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų D. Š. ir V. Š. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. SFP-(14.13.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1SS-65-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), (pastate suformuoti 3 atskiri nekilnojamojo turto objektai: Registro Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – Ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. AD2-2121 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėjo rengti žemės sklypo Klaipėdoje, teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyrius 2020 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (12.15)-Ž2-442 nustatė formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjai pateikė projektą derinimui. NŽT Klaipėdos skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. SFP-(14.13.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ atsisakė derinti formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, nes iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad pastatų eksploatacijai formuojamo žemės sklypo, pastatai yra įregistruoti kaip pagalbinio ūkio pastatai ir nuo reikalavimų išdavimo iki dabar nėra pakeistos šių pastatų paskirtys. Pareiškėjai, nesutikdami su priimti sprendimu, pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1SS-65-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ skundą atmetė, nurodydama, jog galimybė suformuoti žemės sklypą prie nurodytų pastatų atsirastų tik tuo atveju, jeigu pastatai būtų įregistruoti kaip savarankiškai funkcionuojantys statiniai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog visi nuosavybės teise pareiškėjams priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 7.17 papunktyje numatyta, jog negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, t. y. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.
Taisyklių 46 punkte nurodyta, jog atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas; šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai minėtiems statiniams prižiūrėti reikalingas didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, atskiri žemės sklypai gali būti neformuojami, jei nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kol nėra pakeistos šių pastatų paskirtys.
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. SFP-(14.13.36 „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. 1SS-65-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiami individualūs aktai yra motyvuoti, juose išsamiai išanalizuota faktinė situacija ir pateiktas teisinis vertinimas.
Netenkinus pareiškėjų prašymo panaikinti skundžiamus sprendimus, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo patikrinti pareiškėjų pateiktą projektą ir priimti išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.
Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų D. Š. ir V. Š. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.