Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-327/2016;

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00495-2014-7;

2016 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Jurgio Kiškio ir Gyčio Večersko,

išteisintiesiems K. J., E. Š., A. I. J., jų gynėjams ad­vo­katams Alvydai Rimai Medišauskienei ir Rūtai Survilienei,

vie­šame teismo po­sė­dy­je ape­liacine tvar­ka išna­gri­nė­jo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apy­gar­dos pro­kuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pro­ku­roro M. Š. ape­lia­ci­nį skundą dėl Kauno apy­linkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nuos­pren­džio, kuriuo K. J., E. Š. ir A. I. J. pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso 278 str. 3 d. ištei­sin­ti, ka­dan­gi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Energetikos tarnybos kontaktinio kabelinio tinklo priežiūros Baro meistru, būdamas pasirašytinai supažindintas su AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2008-05-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Energetikos tarnybos kontaktinio kabelinio tinklo priežiūros Baro meistro pareiginiais nuostatais, kurių 5.1.1 punkte nu­ma­tyta atsakomybė už kontaktinio kabelinio tinklo techninį tvarkingumą, gedimų likvidavimo ope­ra­tyvumą, 5.1.7 punkte numatyta atsakomybė už kokybišką darbų atlikimą, ir privalėdamas vykdyti funkcijas, numatytas pareiginių nuostatų: 3.1 punkte – tiesiogiai vadovauti KKTP bare dirbantiems darbininkams, 3.4 punkte – pastebėjus pavojų žmonėms ar technikai, nedelsiant imtis priemonių nelaimei išvengti, 3.5. punkte – darbo užduotis įforminti nurodymu arba pavedimu; netinkamai at­li­ko keliuose esančios elektros kontaktinio tinklo atramos priežiūrą, dėl ko 2013 m. gruodžio 31 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies nu­vir­to elektros kontaktinio tinklo atrama, priklausanti AB „(duomenys neskelbtini)“, bei apgadino važiuojančio nuken­tė­jusiojo E. D. vairuojamojo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deši­nės pusės priekines dureles, dėl to realiai grėsė sunkūs padariniai, kadangi automobilyje kartu su E. D. važiavo nukentėjusioji E. D. bei trys mažamečiai vaikai, t. y. buvo kalti­namas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 278 str. 3 d.

E. Š. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Energetikos tarny­bos vadovu, būdamas pasirašytinai supažindintas su AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2011-11-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Energetikos tarnybos vadovo pareiginiais nuostatais, kurių 75.4. punkte numatyta atsakomybė už neveiklumą, leidusį elektrotechniniam personalui pažeisti elek­­tros įrenginių eksploatavimo saugos taisykles, darbų saugos instrukcijas, saugos darbe normi­nius aktus, dėl ko galėjo įvykti arba įvyko nelaimingas atsitikimas, avarija ar kilo gaisras, 75.5. punkte numatyta atsakomybė už savalaikį ir kokybišką elektros įrenginių remonto darbų, matavimų bei bandymų atlikimą, 75.6. punkte numatyta atsakomybė už pavaldaus personalo kontrolę, ir pri­va­lėdamas vykdyti funkcijas, numatytas pareiginių nuostatų: 20 punkte, kur nurodyta, kad Energetikos tarnybos vadovas kontroliuoja eksploatuojamų elektros įrenginių techninę būklę, užtikrina saugų ir pa­tikimą elektros įrenginių eksploatavimą; 22 punktą, kuriame nurodyta, kad vadovas privalo už­tik­rin­ti, kad elektrotechninis personalas pastoviai sektų elektros įrenginių būklę ir darbo režimą, vyk­dytų elektros įrenginių apžiūrą; netinkamai kontroliavo barų vadovų, meistrų turinčių teisę duoti nu­ro­dymus ir/ar pavedimus, tų nurodymų ir/ar pavedimų teisingumą ir teisėtumą, būdamas atsakingas už pavaldaus personalo kontrolę, netinkamai kontroliavo Energetikos tarnybos Kontaktinio kabe­li­nio tinklo priežiūros baro viršininko ir baro meistro tarnybinę veiklą, dėl ko 2013 m. gruodžio 31 d., apie 19.50 val., (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies nu­vir­to elektros kontaktinio tinklo atrama, priklausanti AB „(duomenys neskelbtini)“, bei apgadino važiuojančio nu­ken­tėjusiojo E. D. vairuojamojo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, dėl to realiai grėsė sunkūs padariniai, kadangi automobilyje kartu su E. D. važiavo nukentėjusioji E. D. bei trys mažamečiai vaikai, t. y. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 278 str. 3 d.

A. I. J. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Energetikos tarnybos Kontaktinio kabelinio tinklo priežiūros baro viršininku, būdamas pasirašytinai supažindintas su AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2008-05-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Energetikos tarnybos Kontaktinio kabelinio tinklo priežiūros baro viršininko pareiginiais nuostatais, kuriuose yra nurodytos šios funkcijos: 3.1.3 ir 3.1.2 punktuose numatyta prievolė žinoti kabelinių kontaktinių tinklų techninės priežiūros ir remonto sistemą, eksploatavimo ir remonto technologijas; 3.1.17 punkte numatyta prievolė žinoti potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų prie­žiū­ros organizavimą; 3.3 punkte numatyta prievolė užtikrinti kontaktinių ir kabelinių tinklų techninį tvar­kingumą, techninį aptarnavimą bei remontą; šių prievolių nevykdė, nes, veikdamas savo kom­pe­ten­cijos ribose, yra atsakingas už: 5.1.1 punkte nurodytą prižiūrimų kontaktinių ir kabelinių tinklų tvarkingumą, operatyvų gedimų šalinimą, techninį aptarnavimą ir remontą; dėl ko 2013 m. gruodžio 31 d., apie 19.50 val(duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies nuvirto elektros kontaktinio tinklo atrama, priklausanti AB „(duomenys neskelbtini)“, bei apgadino važiuojančio nukentėjusiojo E. D. vairuojamojo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekines dureles, dėl to realiai grėsė sunkūs padariniai, kadangi automobilyje kartu su E. D. važiavo nukentėjusioji E. D. bei trys mažamečiai vaikai, t. y. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 278 str. 3 d.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu išteisindamas K. J., E. Š. ir A. I. J. nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesu­rink­ta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas vei­kas – neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas darbines funkcijas. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp inkriminuojamų veikų ir galėjusių kilti sunkių padarinių. Tokia išvada padaryta dėl to, kad išnaudojus visas galimybes byloje nepavyko nustatyti, dėl kokių techninių ar kitokių priežasčių nuvirto kontaktinio tinklo atrama, priklausanti AB „(duomenys neskelbtini)“.

Skunde nurodoma, kad visi trys kaltinamieji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklausantis stul­pas ir nuvirto. Šie kaltinamieji savo pareiginiuose nuostatuose buvo įpareigoti atlikti tinkamą elek­t­ros perdavimo linijų, tame tarpe ir stulpų, tarp kurių šios linijos ištiestos, priežiūrą ir remontą. Šie įpareigojimai yra konkrečiai išdėstyti kaltinime. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ Energetikos tarnybos elektros įrenginių ir detalių vidutinio eksploatavimo lai­ko nuos­tatus kontaktinio tinklo atramos apžiūrimos kas 2 mėnesiai ir keičiamos, jeigu yra pasvi­ru­sios arba stipriai pažeistos mechaniškai. Kas 3 metai atramos dažomos. Atrama keičiama, kai ko­rozija pa­žeidžia 30 procentų sienelės storio, o matuojama yra prie žemės ar įbetonavimo pavir­šiaus. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, taip pat ir kaltinamieji nurodė, kad iki ne­lai­mingo atsitikimo AB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nė vieno matavimo prietaiso, pagal kurį galėtų nustatyti mi­­nėtą 30 procentų korozijos buvimą. „Matavo“ plaktuku, kuriuo stuk­sen­da­vo stulpą. Realiai dir­ban­tį ir matuojantį prietaisą įmonė įsigijo tik po nelaimingo atsitikimo. Nėra duo­menų, kad kal­ti­na­mieji būtų oficialiai kreipęsi į vadovybę su prašymu tokias priemones išduoti, o jie, būdami atsa­kin­gi už elektros linijų saugumą, tai privalėjo padaryti.

Prokuroras taip pat pažymi, kad elektros perdavimo linijų stul­pai neturi jokių sertifikatų, neaiškus jų pagaminimo būdas ir atsparumas. Kaltinamasis I. J. nurodė, kad stulpais buvo paverčiami brokuoti naftos – dujų perdavimo vamz­džiai, kad buvo nurodyta stulpus dažyti kas 5 metus, tačiau dėl aplinkos poveikio dažai tiek laiko neišsilaikydavo. Liudytojas A. N. pa­ro­dė, kad savo nuožiūra apžiūrėdavo atramas, valdžia nurodė, kad nėra lėšų atramoms keisti. K. J. nurodė, kad paskutinį kartą stulpas buvo apžiūrėtas 2013 m., o dažytas buvo 2009 m. Vadinasi, nebuvo tinkamo kontrolės mechanizmo atramoms prižiūrėti bei jas keisti esant reikalui.

Skunde teigiama, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą apžiūrėti nebebuvo ko, nes stulpas jau buvo utilizuotas. Esant tokioms aplinkybėms reikia remtis liudytojų parodymais bei fotonuo­trau­ko­mis. Nukentėjusysis E. D., nurodė, kad stulpas buvo nurūdijęs prie pat žemės, sveiko metalo praktiškai nebuvo. Tai patvirtino ir liudytojai V. K. ir T. G., buvę įvykio vie­to­je. Pateiktose nuotraukose taip pat akivaizdu, kad stulpas lūžimo vietoje yra supuvęs. Tam, kad stulpas buvo visiškai supuvęs, nereikia skirti papildomų ekspertizių ir teismas nuos­prendyje nuėjo lengviausiu keliu formaliai atsiribodamas nuo stulpo virtimo priežasties nustatymo.

Prokuroro teigimu, grėsė realūs pavojingi padariniai – stulpas su elektros laidais, kuriais tekėjo srovė, nuvirto ant judraus kelio važiuojamosios dalies, užkabindamas automobilį, tačiau lai­min­go atsitiktinumo dėka nieko nesužalodamas. Taigi visi kaltinamieji, turėdami įpareigojimus rū­pin­tis visu AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomu elektros perdavimo tinklu, būdami specialiaisiais subjektais, šių įpareigojimų neatliko, todėl turi būti pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 278 str. 3 d.

Teismo posėdyje Kauno apy­gar­dos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pro­ku­roras M. Š. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, pa­tvir­tino apeliacinio skun­do argumentus.

Išteisintasis K. J. ir jo gynėja advokatė A. R. Medišauskienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintieji E. Š. ir A. I. J. ir jų gynėja advokatė R. Survilienė prašė pro­ku­ro­ro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pro­ku­roro M. Š. ape­lia­ci­nis skundas atmetamas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­liš­ku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuos­prendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis bau­džiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusi­kals­tamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­pren­dyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įro­dymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines by­los aplinkybes, bylos faktinius duomenis vertino kaip įrodymų visumą, o ne kiek­vieną atskirai, dėl ko padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, ir BPK 20 str. 5 d. nuos­tatų nepažeidė.

K. J., E. Š. ir A. I. J. buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuos­prendžiu išteisinti pagal BK 278 str. 3 d. už tai, kad būdami pasirašytinai supažindinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintais pareiginiais nuostatais, jų nevykdė, dėl ko 2013 m. gruodžio 31 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), ant va­žiuo­ja­mo­sios kelio dalies nuvirto elektros kontaktinio tinklo atrama ir apgadino važiuojančio nuken­tė­ju­sio­jo E. D. vairuojamo automobilio dešinės pusės priekines dureles, dėl ko realiai grėsė sun­kūs padariniai. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos na­grinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamieji padarė jiems in­kri­minuojamas nusikalstamas veikas – neatliko ar netinkamai atliko jiems pavestas darbines funkcijas.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog kaltinamųjų pareiginiuose nuostatuose buvo nuro­dy­ta atlikti tinkamą elektros kontaktinio tinklo atramų priežiūrą ir remontą, tačiau, kaip teisingai pa­žymėjo apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje esminis nusikalstamos veikos, numatytos BK 278 str., objektyvusis požymis – netinkamas pareigų (prievolių) atlikimas – kaltinamajame akte neat­skleis­tas, nekonkretizuotas, konstatuotas tik formaliai, deklaratyviai, nenurodyta, kuo konkrečiai na­gri­nėjamu atveju pasireiškė netinkamas pareigų (prievolių) atlikimas. Pažymėtina, kad išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti, dėl kokių techninių ar kitokių priežasčių nuvirto kontaktinio tinklo atrama, priklausanti AB „(duomenys neskelbtini)“.

K. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tinkamai atliko jo pareiginiuose nuos­ta­tuose nurodytas darbines funkcijas, tai darė vadovaujantis patvirtintais lokaliniais teisės aktais bei jam patikėtomis darbo priemonėmis. Visi einamieji apžiūrų ir remonto darbai atliekamai pagal kon­taktinio kabelio tinklo apžiūrų – remonto grafiką, įforminami nurodymų ir pavedimų žurnale (2 t., b. l. 160-161). Analogiškas aplinkybes nurodė ir A. I. J. bei E. Š. (2 t., b. l. 162-165). Išteisintųjų parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas A. N. Kaip matyti iš bylos duomenų, patys išteisintieji išsamiai nurodė, kaip ir kokiomis darbdavio išduotomis priemonėmis buvo tikri­na­ma kontaktinio tinklo atramų būklė, nurodė, kad jų darbai buvo atliekami pagal remonto grafiką, jų parodymus patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo tinkamo kontrolės mechanizmo atramoms prižiūrėti bei jas keisti esant reikalui, atmetami kaip nepagrįsti.

Prokuroro skunde taip pat teigiama, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą apžiūrėti nebebuvo ko, nes stulpas jau buvo utilizuotas. Esant tokioms aplinkybėms reikia remtis liudytojų parodymais bei fotonuotraukomis, tačiau minėti argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Nors, skunde tei­gia­ma, kad nukentėjusysis E. D. yra asmuo turintis specialių žinių šiuo klausimu, tačiau E. D. yra proceso šalis turinti suinteresuotumą bylos baigtimi, dėl ko jo, kaip specialisto pa­ro­dy­mais teismas nesiremia. Pažymėtina ir tai, kad liudytojais apklausti policijos pareigūnai duodami parodymus pateikė savo nuomonę dėl ko atrama galėjo nuvirsti ir kaip ji atrodė, tačiau jų parodymai nepatvirtina nei atramos nuvirtimo priežasties, nei būklės dėl korozijos iki nuvirtimo. Įvykio metu niekas atramos nuodugniai neapžiūrėjo, matavimų neatliko, specialistų į įvykio vietą nekvietė, atra­mos apžiūra vyko tamsiu paros metu esant blogam matomumui, todėl šių liudytojų parodymai nega­li nei pagrįsti, nei paneigti išteisintųjų kaltės. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie patikimai pa­tvir­tin­tų kiek procentų korozijos buvo atramoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei po įvykio, nei vėliau atrama nebuvo de­taliai apžiūrėta, nėra nustatyta tiksli atramos nuvirtimo priežastis. Nenus­ta­čius atramos nuvirtimo priežasties, negalima spręsti dėl K. J., E. Š. ir A. I. J. kal­tės. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įro­dy­mais, neginčijamai pa­tvir­tinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias ap­linkybes. Abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kalti­na­mų­jų naudai.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teis­tas. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nu­si­kals­tamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad išnaudojus visas procesines galimybes, negalima nustatyti, ar K. J., E. Š. ir A. I. J. inkriminuojamos veikos sąlygojo atramos nuvirtimą, nes nežinoma, dėl kokių (techninių ar kitokių) priežasčių ji nuvirto. Nenustačius atramos nuvirtimo techninių priežasčių negalima kons­ta­tuoti ir priežastinio ryšio tarp inkriminuojamų veikų ir galėjusių kilti padarinių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuos­prendį, kuriame išvadas dėl K. J., E. Š. ir A. I. J. baudžiamosios atsa­ko­my­bės pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad ten­kin­ti prokuroro apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­ka­mas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Pažymose nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos A. I. J. išlaidos sudaro 75,27 eurų, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos K. J. sudaro 55,93 eurų . Šios išlaidos yra laikytinos pro­ceso išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo da­lyvavimo. Nagrinėjamoje byloje, kurioje A. I. J. ir K. J. pirmosios instancijos teis­mo nuosprendžiu buvo išteisinti, buvo paduotas prokuroro apeliacinis skundas išteisintųjų teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Teisę į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn trau­kia­mam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš išteisintųjų A. I. J. ir K. J. gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įs­ta­tymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus aplinkybę, kad A. I. J. ir K. J. buvo išteisinti, apeliacinės instancijos teismas sprendimo nekeičia, todėl tokios proceso išlaidos iš išteisintųjų negali būti išieškomos, todėl išlaidos advokatų pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.