Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-31 · Civilinė byla Nr. 2-8823-907/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-31
Bylos Nr.
2-8823-907/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07641-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8823-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07641-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.7.; 113.1.;116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui G. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2014-09-04 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3899, priteisti iš atsakovo J. K. 8880,31 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (1-3, 51 b. l.).

Ieškovo atstovas direktorius G. L. teismo posėdyje ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jo vadovaujamoje bendrovėje atsakovas J. K. 2012-2013 m. dirbo vairuotoju tarptautiniais maršrutais. 2013-02-25 atsakovas vežė krovinį maršrutu Leszno (Lenkija) - Nemenčinė (Lietuva) transporto priemone SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis krovinį Lenkijoje turėjo pasikrauti 2013-02-25, tą dieną pristūminėdamas minėtą transporto priemonę prie rampos kliudė kitą transporto priemonę. Dėl minėto eismo įvykio buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė: sudaužytas veidrodėlis, sulenktos dešinės pusės durelės sulaužytas posparnis, išdaužtas dešinės pusės žibintas. Dėl eismo įvykio buvo iškviesta policija, J. K. nustatytas 0,43 promilių girtumas. Praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes J. K. laiku nepateikė ieškovui surašyto eismo įvykio protokolo, su eismo įvykiu susijusius dokumentus reikėjo parsisiųsti iš Lenkijos, išversti, pateikti draudimo bendrovei, surinkti visus dokumentus apie žalos dydį, tai užtruko, mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės, ieškovui iš atsakovo priteisti 8880,31 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas, remiasi byloje pateiktais dokumentais.

Atsakovas J. K. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo, prašymų dėl bylos nagrinėjimo iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (68-69 b. l.). Iš 2012-10-26 darbo sutarties Nr. 07 (byla APS-110-13729/2014) matyti, kad nuo 2012-10-26 J. K. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, 2012-10-29 su J. K. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią jam perduota naudoti transporto priemonė SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (30-31 b. l.). 2012-03-08 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovinių vežimo sutartį Nr. A-VE-2012-03-08, kuria remiantis J. K. transporto priemone SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo 2013-02-25 pasikrauti krovinį Leszno mieste Lenkijoje ir parvežti į Lietuvą (11-15, 20 b. l.). Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2013-02-01 įsakymo „Dėl J. K. komandiruotės“ Nr. 5k (4-5 b. l.) ir 2013 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (5 b. l.) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K. 2013 m. vasario 23-25 d. komandiruotas į Lenkiją, komandiruotės tikslas - krovinių pervežimas. Iš Lenkijos Respublikos policijos pareigūnų informacinio pranešimo dėl įvykusio eismo įvykio (6-7 b. l.) matyti, kad atsakovas J. K. 2013-02-25 vykdydamas krovinio pervežimą maršrutu Leszno (Lenkija) - Nemenčinė (Lietuva) transporto priemone SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pristūminėdamas minėtą transporto priemonę prie rampos kliudė kitą transporto priemonę, dėl eismo įvykio kaltu pripažintas J. K., jam nustatytos 0,43 promilės, kai leistinos - 0,40 mg/l, eismo įvykio priežastis - neteisingas važiavimo atbuline eiga manevras. Šis eismo įvykis sąlygojo transporto priemonės SCANIA R164 LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, t. y. veidrodžio sudaužymą, dešinės pusės durelių sulenkimą, posparnio sulaužymą, dešinės pusės žibinto išdaužimą. Dėl neblaivumo nustatymo fakto buvo informuotos UAB (duomenys neskelbtini) bei AB „Lietuvos draudimas“. 2013-03-12 buvo surašytas aktas dėl neatvykimo į darbą, kuriame atsakovas taip pat patvirtino, jog būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį (10 b. l.). Minėta transporto priemonė buvo remontuojama UAB „Autokurtas“ autoservise. Sąskaita išrašyta 730,94 Lt sumai (604,09 Lt be PVM)(17 b. l.) Taip pat iš UAB „Sunkdeta“ buvo pirktas veidrodis, sumai 400 Lt (330,58 Lt be PVM) (19 b. l.). Kadangi transporto priemone buvo vykdomi pastovūs maršrutai, o minėtą savaitę nebuvo vykdomi pervežimai, ieškovas prarado 3654,80 Lt pajamų (21-23 b. l.) Kadangi krovinys nebuvo pakrautas ir išsiųstas į Lietuvą suplanuotu metu, krovinio užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė įmonei pretenziją - 260,00 Lt (16 b. l.). Kadangi eismo įvykis padarytas neblaivaus asmens, AB „Lietuvos draudimas“ pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. pateikė ieškovui pretenziją - 693,29 Lt (24 b. l.). Šis autoįvykis turėjo pasekmių toliau draudžiant transporto priemonę TPVCAP draudimu: draudimo suma buvo padidinta 3146,05 Lt: nuo 1245,00 Lt iki 4400,05 Lt (25-27 b. l.). Dėl minėto įvykio UAB (duomenys neskelbtini) pateko į didelės rizikos grupės klientų sąrašą. Dėl atsakovo padaryto eismo įvykio bendrovės direktorius turėjo skubiai vykti į komandiruotę Lietuva-Lenkija, dėl ko bendrovė patyrė 149,50 Lt išlaidų (28-29 b. l.). Be to, ieškovas turėjo 42,00 Lt vertimo išlaidų, nes dokumentai apie eismo įvykį buvo surašyti lenkų kalba (8-9 b. l.). Iš 2013-03-12 įsakymo „Dėl J. K. padarytos žalos atlyginimo“ matyti, kad vadovaujantis 2012-10-29 visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. 4 2013-03-12 surašytas įsakymas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas šio dokumento nepasirašė (30-33 b. l.). Iš 2013-03-07 įsakymo „Dėl J. K. atleidimo iš darbo“ matyti, kad J. K. 2013-03-12 atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 127 str. 1 d. jam neatvykus į darbą ir atsižvelgiant į jo 2013-03-04 prašymą, su ieškovu atsiskaityta visiškai, sumokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas (10, 34, 35-37, 38-39 b. l.).

Byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. Jų santykius reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal DK 285 straipsnį individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. DK 286 straipsnis numato, kad individualius darbo ginčus, jeigu DK arba kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja: 1) darbo ginčų komisija; 2) teismas. DK 289 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą (toliau – prašymas) darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. 2014-09-04 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija išnagrinėjo ieškovo prašymą ir priėmė sprendimą Nr. DGKS-3899 (40-41 b. l.), kuriuo ieškovo prašymą dėl termino prašymui darbo ginčų komisijai paduoti atnaujinimo netenkino. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovas apie eismo įvykį sužinojo 2013-02-25, tačiau galutinis žalos dydis jam paaiškėjo žymiai vėliau, t. y. suremontavus transporto priemonę, gavus dokumentus iš Lenkijos, juos išvertus vertimų biure, draudimo bendrovei nustačius visas aplinkybes ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, gavus siūlymą įvykdyti prievolę - sumokėti 693,29 Lt, sumokėjus baudą, t. y. tik paaiškėjus galutiniam žalos dydžiui buvo sužinota apie pažeistas teises, nes tik galutinai sužinojęs žalos dydį ieškovas galėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Teismui konstatavus, kad prašymui darbo ginčų komisijai paduoti terminas yra praleistas, svarstomos tokio termino praleidimo priežastys ir, įvertinus jas kaip svarbias, pažeistoji teisė gintina, byla nagrinėtina iš esmės. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą prašymui darbo ginčų komisijai paduoti terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-02-25 įvykus eismo įvykiui, reikėjo gauti tai patvirtinančius dokumentus iš Lenkijos, nes kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, atsakovas atsisakė juos pateikti, reikėjo juos išversti, buvo remontuojamas automobilis, gautas pranešimas iš draudimo bendrovės, gauta pretenzija iš užsakovo, bandoma gera valia tartis dėl žalos atlyginimo su atsakovu, kreiptasi į teismą, o ne į darbo ginčų komisiją, nesilaikant ikiteisminės privalomos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos, šias priežastis, egzistavusias termino eigos metu teismas pripažįsta svarbiomis, todėl 2014-09-04 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-3899 naikintinas, be to, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir byla nagrinėtina iš esmės pagal pareikštą ieškinį.

Ieškovą ir atsakovą eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai. Jų santykius reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktą darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) reglamentuoja Darbo kodekso normos. Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rūšių – materialinė atsakomybė. Bendriausia prasme ji suprantama kaip kaltojo dėl žalos padarymo darbo santykio subjekto pareiga atlyginti dėl teisės pažeidimo (neatlikimo darbo pareigų ar netinkamo jų atlikimo) padarytą žalą kitam darbo santykio subjektui (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis).

Iš 2012-10-26 darbo sutarties Nr. 07 (byla APS-110-13729/2014) matyti, kad nuo 2012-10-26 J. K. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2012-10-29 su J. K. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią jam perduota naudoti transporto priemonė SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 p.), ir pagal kurią jis privalėjo nevairuoti automobilio, jeigu dėl alkoholio panaudojimo negali to daryti saugiai, taip pat kad jis yra pilnai atsakingas finansiškai už pasekmes, kurias sukėlė jo neblaivumas (sutarties 2.1 punktas), be to, jis privalėjo laikytis veikiančių eismo taisyklių, sumokėti visas baudas ir padengti kitas išlaidas, atsiradusias dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (sutarties 2.2 p.) (30-31 b. l.). Nuo 2013-03-12 J. K. atleistas iš vairuotojo pareigų pagal jo paties prašymą (35 b. l.). Žalos, kurią prašoma priteisti, padarymo metu ginčo šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, todėl dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovo (darbdavio) išmokėtą trečiųjų asmenų turtui padarytą žalą spręstina pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu, dirbusiu UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, kurio darbo funkcijos buvo susijusios su krovinių pervežimu, t. y. materialinių vertybių gabenimu, o šių funkcijų įgyvendinimui kaip darbo priemonė darbuotojui buvo perduodamas vilkikas, galėjo būti sudaryta. Tačiau tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nurodytos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių (kurio) padaryta žalos, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, minėta, darbo teisėje materialinė atsakomybė yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas – teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (DK 245 straipsnis). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje, – visuma.

Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Dar viena iš būtinų materialinių atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2012 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2012, kt.). Pažymėtina, kad nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų susijusios darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali būti sutarta ir dėl kitų sąlygų.

Tais atvejais, kai darbuotojas, būdamas neblaivus, sugadina turtą, priimtą savo žinion pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį, preziumuojama, kad jis yra kaltas. Tokiu atveju pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Žala, kaip materialinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, minėta, gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Padarytos žalos dydį turi pagrįsti, įrodyti darbdavys. Nagrinėjamoje byloje atsakovas J. K. nuo 2013 m. vasario 23 d. iki vasario 25 d. buvo išsiųstas į komandiruotę ir dirbo Lenkijoje, kur jam perduotu vilkiku turėjo Lenkijoje pasikrauti krovinį ir jį pargabenti į Lietuvą. Atsakovas J. K., 2013-02-25 vykdydamas krovinio pervežimą maršrutu Leszno (Lenkija) - Nemenčinė (Lietuva) transporto priemone SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pristūminėdamas minėtą transporto priemonę prie rampos kliudė kitą transporto priemonę, dėl eismo įvykio kaltu pripažintas J. K., jam nustatytos 0,43 promilės, kai leistinos - 0,40 mg/l, eismo įvykio priežastis - neteisingas važiavimo atbuline eiga manevras. Šis eismo įvykis sąlygojo transporto priemonės SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, t. y. veidrodžio sudaužymą, dešinės pusės durelių sulenkimą, posparnio sulaužymą, dešinės pusės žibinto išdaužimą. Manytina, kad šiuo atveju yra DK 246 straipsnyje išvardytos materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala – pagal atliktą transporto priemonių nuostolių vertinimą nustatytos automobilio remonto išlaidos – 604,09 Lt (17-18 b. l.) ir 330,58 Lt (19 b. l.), dokumentų vertimo išlaidos – 42,00 Lt (8-9 b. l.), dėl įvykusio eismo įvykio ieškovo tiesiogiai patirtos išlaidos susijusios su transporto priemonės pargabenimu – 149,50 Lt (28-29 b. l.), neįvykusiais pervežimais – 3654,80 Lt (21-23 b. l.), draudimu – 693,29 Lt (24 b. l.) ir 3146,05 Lt (25-27 b. l.), bauda – 260,00 Lt (16 b. l.), susijusi su sutartinių prievolių neįvykdymu nustatytu laiku, viso 8880,31 Lt; neteisėti atsakovo veiksmai, aplaidžiai eksploatavus ieškovo automobilį, buvus neblaiviam ir neteisingai manevravus atbuline eiga, dėl ko įvyko eismo įvykis, už kurį atsakovas buvo baustas, kaltu dėl eismo įvykio pripažinus atsakovą; priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir transporto priemonių sugadinimo ryšys; atsakovo kaltė dėl netinkamo manevro esant neblaiviam (šias materialinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovo kaltę, neteisėtą veiką ir priežastinį ryšį tarp jos ir nurodytos žalos,- patvirtina Lenkijos Respublikos Leszno miesto policijos komisariato kelių eismo skyriaus informacinis pranešimas pranešimas, kuriuo nustatytas ir atsakovo neblaivumas (6-7 b. l.)); ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, nes įvykis įvyko komandiruotės metu, jam vykdant darbo funkcijas, t. y. ketinant pasikrauti krovinį gabenimui į Lietuvą. Atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdžius neatvyko, nors apie tai jam buvo tinkamai pranešta, todėl jo pozicija dėl pareikšto ieškinio, kaltės ir žalos dydžio yra nežinoma. Apie tai, kad atsakovas padarė ieškovui žalą, t. y. apgadino transporto priemonę, jis žinojo, nes į įvykio vietą buvo iškviesta policija, buvo įformintas eismo įvykis, jam įteiktas pranešimas apie eismo įvykį, kurį, pasak ieškovo, jis atsisakė pateikti ieškovui, todėl dokumentai buvo pareikalauti tiesiogiai iš Lenkijos policijos pareigūnų, be to, iš jo buvo pareikalauta gera valia atlyginti žalą (33 b. l.). Todėl daroma išvada, kad ieškovas įrodė visas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas (DK 246 str.). Taip pat teismas daro išvadą, kad ieškovo darbuotojo (atsakovo) kaltės forma yra tyčinė, ne tik dėl padaryto viešosios teisės pažeidimo pobūdžio, bet ir dėl to, jog jis pažeidimo momentu buvo neblaivus.

Darbo teisės normos numato dvi materialinės atsakomybės rūšis: ribotą ir visišką. Ribota materialinė atsakomybė paprastai taikoma (esant materialinės atsakomybės sąlygoms) visais atvejais, kai įstatyme nenumatyta kitokios rūšies atsakomybė. Visiška materialinė atsakomybė taikoma tik įstatyme tiesiogiai numatytais atvejais. DK 255 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012-10-29 su J. K. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią jam perduota naudoti transporto priemonė SCANIA R164LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 p.), pagal kurią jis privalėjo nevairuoti automobilio, jeigu dėl alkoholio panaudojimo negali to daryti saugiai, priešingu atveju jis yra pilnai atsakingas finansiškai už pasekmes, kurias sukėlė jo neblaivumas (sutarties 2.1 p.), laikytis veikiančių eismo taisyklių, sumokėti visas baudas ir padengti kitas išlaidas, atsiradusias dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (sutarties 2.2 p.) (30-31 b. l.). Atsakovas minėtų nuostatų neginčijo. DK 256 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe. Atsakovas pas ieškovą dirbo vairuotoju ir jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su jam perduotų materialinių vertybių gabenimu, o transporto priemonė (ir puspriekabė) jam buvo perduota kaip darbo priemonė toms vertybėms gabenti (DK 253 str. 1 p.). Taigi nurodytos tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygos siejamos su atsakovo visiška materialine atsakomybe ieškovui ir daroma išvada, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas privalo visiškai atlyginti ieškovui padarytą žalą, kurią pastarasis patyrė, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę.

Pagal DK 257 str. 4 d. atsakovas privalo atlyginti tą žalos dydį, į kurį darbdavys įgijo teisę regreso tvarka. Ginčo atveju sistemiškai taikytina ne tik DK 255 str. 1 d. 3 p., bet ir 6 p. nuostata. Iš paminėto seka, kad atsakovo atsakomybė prieš ieškovą kyla dviem atvejais, iš kurių vienas susijęs su kaltės forma - tyčia (DK 255 1 d. 6 p.). Tokiu atveju atsakovas netenka teisės remtis DK 257 str. 5 d. nuostata. Pažymėtina, kad jeigu žala padaroma tyčia, tuomet atsakovas turi atsakyti ir už tolimesnius savo veiksmų padarinius.

Žalos atlyginimas gali būti mažinamas, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 257 str. 5 d.). Minėta, kad žala ieškovui padaryta dėl atsakovo tyčios (neblaivumo). Todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas nurodytas institutas. Nors žalą atsakovas padarė atlikdamas darbo funkcijas, t.y. veiksmus būtent ieškovo naudai, tačiau pastaroji aplinkybė nagrinėjamos bylos atveju neleidžia teigti, kad darbdavys, irgi turi prisiimti atitinkamos žalos atsiradimo riziką. Be to, žala padaryta atsakovui valdant ieškovui priklausantį didesnio pavojaus šaltinį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos sąlygos, būtinos atsirasti materialinei atsakomybei, į tai, kad žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ir žala padaryta neblaivaus darbuotojo, į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo kaltės neneigia, neginčija padarytos žalos dydžio, todėl atsakovas turi darbdaviui atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą visą žalą, t. y. ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintini visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistinas 8880,31 Lt žalos atlyginimas (DK 255 str. 1 d. 3 p., 6 p.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui - 266,00 Lt žyminis mokestis, valstybei – 14,84 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (44-45 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3899, priimtą darbo byloje Nr. APS-110-13729/2014.

Ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), į. k. 302550775, 8880,31 Lt (2571,92 Eur) (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt litų, 31 cento (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno euro, 92 euro centų)) žalos atlyginimą ir 266,00 Lt (77,04 Eur) (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių litų, 00 ct (septyniasdešimt septynių eurų, 04 euro centų)) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 14,84 Lt (4,30 Eur) (keturiolikos litų, 84 ct (4 eurų, 30 euro centų)) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-03 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) turto ir piniginių lėšų areštą 8880,31 Lt sumai palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė