- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-07
- Bylos Nr.
- 2-5/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Al4s Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria teismas atmetė jo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-729-51/2008, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas AB „City Service“ pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijai, kuriuo prašė:
1) pripažinti, kad UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe sudaryta nuo 2007 m. spalio 24 d.;
2) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pasirašyti nuo 2007 m. spalio 24 d. sudarytą UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo sutartį;
3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę vykdyti nuo 2007 m. spalio 24 d. sudarytą Sutartį bei visas iš šios Sutarties kylančias atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prievoles, tarp jų ir prievolę per 15 darbo dienų nuo UAB „Lazdynų būstas“ akcijų kainos visiško apmokėjimo dienos perduoti ieškovui bendrovės „Lazdynų būstas“ 8181 vienetus paprastųjų vardinių akcijų;
4) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą;
5) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimą, kuriuo nuspręsta pripažinti, jog privatizavimo objektas, t.y. UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetas paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, yra neparduotas ir nuspręsta grąžinti viešo aukciono laimėtojui, t.y. ieškovui, visą įmokėtą pradinį įnašą, pilnai, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi priėmė ieškovo prašymą dėl atsisakymo nuo dviejų reikalavimų, patvirtino tarp ieškovo bei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Pagal teismo patvirtintą tarp šalių sudarytą taikos sutartį:
1. Ieškovas AB „City service“ ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė sutiko, kad UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, ieškinio 1ir 2 reikalavimuose nurodyta pirkimo-pardavimo sutartis yra abiejų šalių gera valia sudaryta ir yra pridedama kaip šios taikos sutarties priedas. Pirkimo-pardavimo sutartis įsigalios nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo momento.
2. Ieškovas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, pirkimo-pardavimo sutarties įsigaliojimo momento, įsipareigojo pervesti visą ieškovo viešame aukcione pasiūlytą ir sutartyje nustatytą sumą – 7 551 000 Lt į atsakovo sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo visos sumos sumokėjimo momento pasirašyti ir perduoti ieškovui privatizavimo objekto nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą.
3. Ieškovas sutiko, kad formuojant žemės sklypą, būtiną UAB „Lazdynų būstas“ nuosavybės teise priklausančių ir Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių – kontrolės punkto (unikalus Nr. 1099-2020-8015), kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. 1099-2020-8026) eksploatavimui, žemės sklypo dydis būtų nustatomas atsižvelgiant į aukščiau išvardintų statinių užimamą žemės sklypo plotą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau - Generalinis prokuroras), gindamas viešąjį interesą, 2008 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Proceso atnaujinimo atveju prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria teismas patvirtino tarp ieškovo AB „City service“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį ir priimti naują nutartį – netvirtinti taikos sutarties. Nurodė, kad apie priimtą procesinį sprendimą byloje sužinojo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos 2008 m. gegužės 14 d. gauto rašto. Prašymą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, konkrečiai - teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl privatizuojamo objekto neatitinka imperatyvių įstatymo nuostatų, pažeidžia viešąjį interesą, kurį būtina apginti (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Generalinio prokuroro nuomone, teismas, tvirtindamas sandorį dėl privatizuojamo objekto, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo 1 straipsnio ketvirtąją dalį, 5 straipsnio ketvirtąją ir šeštąją dalis, 6 straipsnį, 9 straipsnio ketvirtą dalį, 10 straipsnio septintos dalies 1 punktą, taip pat Privatizavimo nuostatų 43 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo nuostatų 6 punktą nuostatas. Privatizavimo sandorį turi patvirtinti Privatizavimo komisija, priimdama sprendimą. Teisės norminiai aktai nesuteikia teisės savivaldybės merui pasirašyti sutartį, jei jai nepritarė privatizavimo komisija. Tokiu būdu teismas neteisėtai patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau sutarties sąlygoms nebuvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos pritarimas. Be to, pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius privatizuojamus statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas šiems statiniams ir įrenginiams nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas ar jo dalis. Ši norma nagrinėjamu atveju reiškia, jog vertinant savivaldybės įmonės „Lazdynų būstas“ turtą, turėjo būti įvertintas Vilniuje, Parodų g. 2, esantiems objektams eksploatuoti priskirtas žemės sklypas, kurio paskirtis, dydis, strateginė padėtis yra itin patrauklūs. Atkreipė dėmesį, kad vien tik žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra apie 10 000 000 Lt. Ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės UAB „Lazdynų būstas“ privatizuojamo akcijų paketo vertės nustatymui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-729-51/2008, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo AB „City Service“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijai dėl sutarties sudarymo patvirtinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Lazdynų būstas“ ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovo AB „City Service“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties nustatė, kad, atnaujinus procesą, nagrinėjamoje byloje būtina ištirti ir įvertinti, ar šalių susitarimas dėl privatizavimo sandorio atitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintus reikalavimus, ar neprieštarauja teisės imperatyvams, viešajai tvarkai, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių. Teismas, spręsdamas dėl LR Privatizavimo įstatymo 1 straipsnio dalies, 5 straipsnio 4 ir 6 dalių, 6 straipsnio, 9 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, taip pat Privatizavimo nuostatų 43 punkto, Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo nuostatų 6 punkto nuostatos pažeidimų, kurių esmė, jog privatizavimo sandorį turi patvirtinti Privatizavimo komisija, priimdama sprendimą, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2009 m. gegužės 28 d. posėdžio protokolu Nr.A16-291, vadovaujantis 2009 m. gegužės 25 d. UAB „Lazdynų būstas“ akcijų privatizavimo darbo grupės protokolu Nr.9-36-(1.1.41-T1) nutarė pritarti UAB „Lazdynų būstas“ 8181 paprastųjų vardinių akcijų paketo pirkimo ir pardavimo sutarties projektui. Kadangi šis privatizavimo komisijos sprendimas yra galiojantis ir prokuroro neginčijamas, todėl prokuroro nurodyti Privatizavimo įstatymo pažeidimai yra pašalinti ir negali turėti įtakos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, spręsdamas dėl LR Privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos galimo pažeidimo, t. y. ar vertinant savivaldybės įmonės „Lazdynų būstas“ turtą, turėjo būti įvertintas Vilniuje, Parodų g. 2, esantiems objektams eksploatuoti priskirtas žemės sklypas, nustatė, kad prokuroro nurodytas žemės sklypas Parodų 2, Vilniuje buvo suformuotas kaip atskiras objektas tik 2008 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ir 2008 m. lapkričio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi yra išnuomotas UAB „Realco“ dešimčiai metų. Todėl teismas sprendė, kad prieš UAB „Lazdynų būstas“ akcijų privatizavimą nebuvo privalu įvertinti žemės sklypo, kuris iš viso nebuvo suformuotas ir priskirtas statiniams. Be to, teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad privatizavimo sutarties objektu buvo UAB „Lazdynų būstas“ 100% akcijų paketas, o ne statiniai, įrenginiai ar jų dalys, LR Privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis neturi būti taikoma. Teismas taip pat sprendė, jog prokuroras niekuo nepagrindė savo samprotavimų, jog Vilniuje, Parodų g. 2, esantiems objektams eksploatuoti priskirto žemės sklypo vertė yra apie 10 000 000 Lt, kadangi kaip matyti iš 2008 m. lapkričio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, Parodų g. 2, Vilniuje suformuoto 20 560 kv. m. žemės sklypo indeksuota vertė yra 904 229 Lt. Teismas nurodė, jog šio UAB „Realco“ išnuomoto sklypo vertė negali turėti esminės reikšmės privatizuojamo akcijų paketo vertės nustatymui, nes UAB „Lazdynų būstas“ 100% akcijų paketas parduotas už 7 551 000 Lt, t. y. beveik už du kartus didesnę negu privatizavimo objekto pardavimo kaina (4 000 000 Lt) ir beveik tris kartus didesnę nei įvertinimo kaina (2 741 000 Lt). Be to, net ir padidinus 904 229 Lt dydžio žemės sklypo verte privatizuojamo objekto įvertinimą, lyginant su galutine pardavimo kaina - 7 551 000 Lt, ji neatrodo nepagrįstai maža. Teismas, nustatęs, kad 20 560 kv. m. žemės sklypas Parodų g. 2, Vilniuje buvo suformuotas ir išnuomotas UAB „Realco“ dešimčiai metų Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 20 d. įsakymu ir 2008 m. lapkričio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi, sprendė, kad būtent šis administracinis aktas ir sandoris galimai pažeidžia 37 fizinių asmenų – pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – teises. Todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį. Teismas pabrėžė, jog proceso atnaujinimo institutas nėra vienintelė įstatymų nustatyta teisinė priemonė prokurorui ginant viešąjį interesą. Prokurorui nėra užkirsta galimybė ginčyti 2009 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos posėdžio protokolą Nr.A16-291, ginčyti taikos sutartį dėl esminės šalių nelygybės, taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 str. 1 d.), ginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 20 d. įsakymą ir 2008 m. lapkričio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kartu apginant pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą galimai pažeistas teises.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-729-51/2008, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp AB „City Service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, ir priimti naują nutartį – netvirtinti taikos sutarties. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prieš UAB „Lazdynų būstas“ akcijų privatizavimą žemės sklypas, skirtas UAB „Lazdynų būstas“ statiniams eksploatuoti, nebuvo suformuotas ir priskirtas šiems statiniams. Dėl to teismas padarė klaidingą išvadą, jog šis žemės sklypas neturėjo būti vertinamas, kaip tai numato Privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis. Parodų g. 2, Vilniuje esantiems objektams eksploatuoti žemės sklypas buvo priskirtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 2084V, kurio 1 punkte nurodyta, kad „administracinio, automobilių saugojimo aikštelės su kontrolės punktu Parodų g. 2 sklypas, kurio ribos pridedamojoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-32, yra 20560 kv. m.“. Be to, šis žemė sklypas turėjo būti vertinamas ir dėl to, kad jis būtų turėjęs esminės reikšmės UAB „Lazdynų būstas“ privatizuojamo akcijų paketo vertės nustatymui, kadangi vien tik žemės sklypo vertė sudaro 10 000 000 Lt.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prokuroras niekuo nepagrindė savo samprotavimų apie 10 000 000 Lt žemės sklypo vertę. Pagal Registrų centro viešai prieinamus duomenis dėl rinkos verčių, ginčo žemės sklypas patenka į verčių zoną Nr. 57,39, kurioje vidutinė 1 aro komercinės paskirties žemės sklypo kaina yra 104 418 Lt, t.y. 21 468 340,80 Lt, tuo tarpu įmonė viešo aukciono būdu buvo įsigyta už 7 551 000 Lt. Tos privatizuojamo objekto vertinimas pažeidė Privatizavimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Teismas bylos nagrinėjimo metu nepareikalavo iš prokuroro pateikti papildomų įrodymų dėl ginčo žemės sklypo vertės nustatymo, nors tai byla, kurios išsprendimas gali turėti įtakos daugumai visuomenės narių (nedispozityvi byla).
3. Ginčijami nekilnojamojo turto objektai įmonei, užsiimančiai daugiabučių namų administravimo paslaugų teikimu, buvo aktualūs tik todėl, kad ateityje būtų įgyta teisė lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą, priskirtą šių nekilnojamųjų objektų eksploatavimui.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp AB „City Service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, neturi esminės įtakos 37 fizinių asmenų – pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – teisėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d., atnaujindamas procesą, nurodė, kad abiems atsakovams buvo žinoma apie asmenų siekius atkurti nuosavybės teises į sklypą, kuris dar neturi savininko. Aplinkybės, susijusios su pretendentų siekiu atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą, egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir buvo žinomos Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijai, kurią atsakovu byloje buvo patraukęs ieškovas. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog teismas, įsigilinęs į tikrąsias ginčo priežastis, turėjo aiškintis, dėl kokių priežasčių ginčo sklypas nebuvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tokiu būdu būtų paaiškėję, jog tam tikri asmenys siekia atkurti nuosavybės teises į sklypą, o tai galėjo turėti esminės reikšmės teismo baigiamajam aktui. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių Lietuvos apeliacinio teismo nurodytų aplinkybių.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prokuroro nurodyti Privatizavimo įstatymo pažeidimai buvo pašalinti po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu pritarta UAB „Lazdynų būstas“ 8181 paprastųjų vardinių akcijų paketo pirkimo ir pardavimo sutarties projektui (posėdžio protokolas Nr. A16-291 (1.1.41-T1)). Toks komisijos nutarimas buvo priimtas motyvuojant tuo, kad teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, Vilniaus miesto savivaldybė pirkėjui turės sugrąžinti 7 551 000 Lt už akcijas, o pirkėjas savivaldybei grąžins nupirktą UAB „Lazdynų būstas“ akcijų paketą. Taigi privatizavimo komisija nesvarstė paties privatizavimo sandorio teisėtumo, kuris yra sudėtinė taikos sutarties dalis. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija nepatikrino, ar nėra pažeistos privatizavimo procedūros, ar įmonės, kurios akcijos privatizuojamos, turtas bei verslas įvertinti nepažeidžiant įstatymų normų, ar ieškovo pasiūlyta kaina, pagal kurią jis perka savivaldybei priklausančias akcijas, nėra per maža, toks privatizavimo komisijos nutarimas negali panaikinti Privatizavimo įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimo.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „City Service“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisija 2007 m. spalio 22 d. įvykusiame posėdyje nuspręsdama, kad privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti standartinė su papildoma nuostata, neišreiškė savo nepritarimo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Atnaujinus procesą, privatizavimo komisija savo sprendimu patvirtino ankstesnį sprendimą ir 2009 m. gegužės 28 d. vykusiame posėdyje nutarė pritarti UAB „Lazdynų būstas“ 8181 paprastųjų vardinių akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Nepriklausomai nuo to, kas yra UAB „Lazdynų būstas“ akcininkai, pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą nepraranda ir neįgyja papildomai teisių atkurti nuosavybės teises į žemę natūra. Akcijų perleidimas neturėjo ir neturi jokios įtakos nekilnojamojo turto išpirkimui, paėmimui visuomenės poreikiams ar kitiems veiksmams, kuriais būtų siekiama atlaisvinti teritoriją, kurioje atkurti nuosavybės teises į žemę pretenduoja 37 asmenys. Be to, siekis atkurti nuosavybės teises į žemę 37 pretendentams yra privatus, o nes viešas interesas. Viešasis interesas nagrinėjamu atveju pasireiškia tuo, jog būtų gautos maksimalios pajamos už privatizavimo objektą. Apeliantas nepateikė jokių alternatyvių paskaičiavimų, kurie įrodytų, jog atsakovo privatizavimo metu atlikti skaičiavimai yra objektyviai klaidingi ir tvirtinant taikos sutartį ar nagrinėjant bylą nebuvo patikrinti. VĮ „Registrų centras“ viešai prieinamas žemės verčių žemėlapis negali būti pakankamas pagrindas spręsti apie atliktos turto vertinimo ataskaitos teisingumą, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą įtaką vertei turi pačio sklypo forma, šalia esantys nekilnojamojo turto objektai ar jų ateities išvystymo planai, detalusis teritorijos planas, teritorijoje nustatytas aukštingumas, apsauginės zonos ir kiti veiksniai. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju privatizuojant UAB „Lazdynų būstas“ akcijas jos buvo parduotos už dvigubai didesnę kainą nei buvo objektyviai įvertinta.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, numatanti, jog, vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius pastatus, statinius ir įrenginius, turi būti įvertinti ir jiems nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas, taikoma tuo atveju, kai šie pastatai, statiniai ir įrenginiai yra privatizavimo objektas. Nagrinėjamu atveju privatizavimo objektas buvo įmonės akcijos. Žemės sklypas negalėjo būti vertinamas ir todėl, kad teisiškai jis neegzistavo, t.y. nebuvo priskirtas pastatams, esantiems Parodų g. 2, Vilniuje, bei nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Privatizuojamo akcijų paketo kainą nustatė Vilniaus miesto savivaldybės nepriklausomas turto vertintojas UAB „Lituka ir Ko“ atliktoje UAB „Lazdynų būstas“ turto ir verslo įvertinimo ataskaitoje Nr. CDO 60401. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nustatyta akcijų paketo kaina yra per maža. Teismas šioje byloje neturėjo būti aktyvus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą išaiškinimo pareigą dėl akcijų vertę patvirtinančių įrodymų pateikimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 15 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta ginčo šalių taikos sutartis, neturi esminės įtakos pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisėms. Privatizuojant UAB „Lazdynų būstas“ akcijas, statinių, esančių Parodų g. 2, Vilniuje, nuosavybės teisės subjektas nepasikeitė. Kadangi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygos po akcijų privatizavimo išliko nepakitusios, pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą interesai nebuvo pažeisti. Be to, vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, prie statinių Parodų g. 2, Vilniuje esantis žemės sklypas, reikalingas šiems statiniams eksploatuoti, laikytinas valstybės išperkama žeme, todėl nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant žemę natūra negalimas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2009 m. gegužės 28 d. posėdyje išreikštas pritarimas UAB „Lazdynų būstas“ 8181 paprastų vardinių akcijų paketo pirkimo ir pardavimo sutarties projektui nepašalimo Privatizavimo įstatymo imperatyvių normų pažeidimo. Prokuroras, manydamas, kad šis privatizavimo komisijos sprendimas yra neteisėtas, turėjo teisę jį ginčyti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Jokių argumentų dėl privatizavimo komisijos pritarimo neteisėtumo prokuroras nenurodė ir teismo posėdžio metu. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog privatizavimo komisijos pritarimas yra netinkamas, neturėjo būti vertinami, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jų nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme.
Tretysis asmuo UAB „Lazdynų būstas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas bylą visapusiškai išnagrinėjo visas svarbias aplinkybes bei įrodymus, kurie turi reikšmę šioje konkrečioje byloje, teisingai ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė teisės normas bei, atsižvelgiant į šioje byloje egzistuojančias aplinkybes, teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinėje byloje, kuri, atnaujinus procesą, buvo nagrinėjama pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo ribų, ieškovas AB „City Service“ ieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės privatizavimo komisijos 2007 m. lapkričio 13 d. ir 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimus, kuriais nepritarta UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui ir akcijos laikytos neparduotomis; 2) pripažinti, kad UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe buvo sudaryta nuo 2007 m. spalio 24 d.; 3) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pasirašyti šią sutartį ir vykdyto visas iš šios sutarties kylančias prievoles.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-729-51/2008, patvirtino tarp AB „City Service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą 2008 m. vasario 14 d. taikos sutartį, kurios sudėtinė ir pagrindinė dalis, pridedama kaip šios sutarties priedas, buvo UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 100 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – privatizavimo sandoris).
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-729-51/2008 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų, kadangi sprendė, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį viešąjį interesą turinčioje byloje, nesiaiškino, netyrė ir nevertino, ar šalių susitarimas dėl privatizavimo sandorio atitinka teisės norminiuose aktuose įtvirtintus reikalavimus, ar neprieštarauja teisės imperatyvams, viešajai tvarkai, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių, tinkamai nemotyvavo nutarties (CPK 42 str. 2 d., 183 str., 185 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, kuria teismas, pakartinai išnagrinėjęs bylą neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog privatizavimo sandoris, kuris yra sudėtinė ir pagrindinė taikos sutarties dalis, buvo sudarytas nepažeidžiant privatizavimo procedūros, o ieškovo pasiūlyta kaina, už kurią jis nusipirko savivaldybei priklausančias akcijas, nėra per maža. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties padavė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą.
Pagal CPK 320 straipsnį ir konstitucinę doktriną apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio). Teismo aktyvumas – tai jo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl privatizavimo sandorio, kuris yra sudėtinė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalis, teisėtumo. Kadangi privatizavimo sandorio, kai privatizavimo objektas yra savivaldybei priklausantis turtas, teisėtumu yra suinteresuota visuomenė, šioje byloje konstatuojamas viešasis interesas ir teismas turi teisę peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas atskirąjį skundą, gali remtis aplinkybėmis ir argumentais, kurie atskirajame skunde ir atsikirtime į jį nenurodyti.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp AB „City Service“ ir Vilniaus miesto savivaldybės sudaryta 2008 m. vasario 14 d. taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo, teismas, visų pirma, turėjo įvertinti taikos sutarties procedūrines sąlygas, t.y. ar šalys galėjo užbaigti bylą taikos sutartimi, kurios sudėtinė dalis yra ginčo šalių pasirašytas privatizavimo sandoris.
Taikos sutarties tvirtinimas ir bylos dėl šios priežasties nutraukimas yra tiesiogiai susijęs su dispozityvumo principo įgyvendinimu, kuris pasireiškia šalių galimybe disponuoti pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais (materialusis dispozityvumo principo aspektas) ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas). Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus. Šalies teisę procese pasirinkti veiklos modelį lemia materialiosios teisės normos. Materialiųjų teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai laisvai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Dispozityvumo principo materialiojoje privatinėje teisėje įgyvendinimo ribojimas pasireiškia draudimu įgyvendinti savo teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie pažeistų kitų asmenų teises ar darytų jiems žalą, imperatyviosios teisės normomis nustatytus draudimus, leistino elgesio ribas ir panašiai. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialiniai santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialinių santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą. Į šios kategorijos bylas patenka ir bylos, kylančios ir privatizavimo teisinių santykių, kurios pagal savo prigimtį yra nedispozityvios bylos. Teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų. Tačiau teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles, t.y. jei tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o teismas to negali įtvirtinti.
Minėta, kad civilinėje byloje, kurioje teismas patvirtino taikos sutartį, buvo sprendžiamas ginčas dėl privatizavimo sandorio sudarymo. Privatizavimo objekto (Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų) privatizavimas buvo vykdomas viešo aukciono būdu. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu tvarką reglamentuoja 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai (toliau - Nuostatai). Remiantis šių Nuostatų 34-47 punktais, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo etapas prasideda viešo aukciono laimėtojui pasirašius privatizavimo objekto viešo aukciono protokolą ir susideda iš šių stadijų: pirkimo-pardavimo sutarties projekto rengimo ir derinimo; privatizavimo komisijos pritarimo pirkimo-pardavimo sutarties projektui; privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Privatizavimo procedūrų laikymasis yra būtina privatizavimo sandorio teisėtumo ir privatizavimo procedūrų skaidrumo sąlyga. Todėl teismas, spręsdamas ginčą dėl privatizavimo sandorio sudarymo, kai pareikštas ieškinys dėl viešojo aukciono laimėtojo teisių pažeidimo, jo teisių pažeidimą gali konstatuoti tikrindamas privatizavimo sandorio sudarymo procedūros reikalavimų laikymąsi, o jo pažeistas teises ginti šalindamas teisės pažeidimo sukeliamas teisines pasekmes ir atstatydamas iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tokiu atveju teismas ieškovo pažeistų teisių negali ginti patvirtindamas privatizavimo sandorio sudarymą, kadangi šio sandorio sudarymas, pasibaigiantis jo pasirašymu, yra imperatyvių materialiosios teisės norminių aktų procedūrinių reikalavimų laikymosi pasekmė. Vadovaujantis Nuostatų 39 punktu, Valstybės turto fondo funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos padalinys parengia pirkimo-pardavimo sutarties projektą, kurį suderina su viešo aukciono laimėtoju. Suderintas projektas teikiamas svarstyti Privatizavimo komisijai, kurios pritarimas pirkimo-pardavimo sutarties projektui yra būtina šios sutarties sudarymo sąlyga (Nuostatų 44 p., 58.6 p.). Gavus komisijos pritarimą, paskutinė privatizavimo sandorio sudarymo stadija – privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas (Nuostatų 44 p.). Šios privatizavimo sandorio sudarymą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvios, ir tam, kad privatizavimo sandoris būtų sudarytas, turi būti atlikta visa privatizavimo sandorio sudarymo procedūra. Teisme kilus ginčui dėl privatizavimo sandorio sudarymo, teismui tenkantis vaidmuo apsiriboja privatizavimo procedūrų laikymosi kontrole, grąžinant šalis į privatizavimo sandorio sudarymo procedūros atitinkamą stadiją, buvusią iki pažeidimo padarymo.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisija 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimu nepritarė UAB „Lazdynų būstas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui (1 t., b.l. 163). Privatizavimo komisijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu nurodytos tokio sprendimo priežastys – garantijų, kad savivaldybė galės iki pirkimo-pardavimo sandorio pasibaigimo išpirkti UAB „Lazdynų būstas“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus Parodų g. 2, Vilniuje, ir tokiu būdu įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1-1542 „Dėl nekilnojamųjų daiktų Parodų g. 2, Vilniuje, pirkimo“, nepateikimas (1 t., b.l. 174). Privatizavimo komisija šiuo nutarimu, vadovaudamasi Nuostatų 42, 43, 58 punktais, taip pat pripažino, kad privatizavimo objektas yra neparduotas ir nutarė grąžinti viešo aukciono laimėtojui visą jo įmokėtą pradinį įnašą. Šie Privatizavimo komisijos nutarimas nėra nuginčyti nei teismine, nei neteismine tvarka ir yra galiojantys. Atsižvelgiant į šių Privatizavimo komisijos nutarimų sukeliamas teisines pasekmes, šalys, neturėdamos Privatizavimo komisijos pritarimo privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui, negalėjo pasirašyti privatizavimo sandorio. Ši išvada darytina dėl to, jog materialinių teisinių santykių subjektai, neturėdami teisės visiškai disponuoti savo teisėmis ir pareigomis materialiojoje teisėje, negali turėti tokios teisės ir procese. Priešingu atveju, būtų pažeistos imperatyvios privatizavimo sandorio sudarymo procedūrą reglamentuojančios teisės normos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumo, Vilniaus miesto savivaldybės Privatizavimo komisijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarimas, kuriuo buvo pritarta UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui, neturi įtakos šios teismo nutarties teisėtumui, nes jis buvo priimtas po to, kai šalys pasirašė privatizavimo sandorį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtindamas tarp ieškovo AB „City Service“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės sudarytą taikos sutartį, kurios sudėtinė dalis yra UAB „Lazdynų būstas“ 8181 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias privatizavimo sandorio sudarymo procedūrą ir reikalavimą dėl privalomo Privatizavimo komisijos pritarimo pirkimo-pardavimo sutarties projektui (Nuostatų 41-44 p.). Kadangi, vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 15 d. nutartimi negalėjo patvirtinti taikos sutarties, prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas panaikinti šią teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 371 str. 1 d. 3 p.). Pripažinus, jog ginčo šalys neturėjo teisės nagrinėjamu atveju sudaryti taikos sutarties, kurios sudėtinė dalis yra privatizavimo sandoris, o teismas ją patvirtinti, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-729-51/2008 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.