Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-399-370/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2A-399-370/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01144-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Bronius Valius
Atsakovas
I. A.
Ieškovas
I. T.
Advokatai
Marius Navickas
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-399-370/2011

Teisėja A. Gaižutienė (Proceso Nr. 2-06-3-01144-2010-4)
Procesinio sprendimo kategorija 20.2; 42.6; 42.7; 63.1; 114.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovei I. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-6173-637/2010 pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos priteisimo bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė iš atsakovės priteisti 2 800 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 m. gegužės mėnesį paskolino atsakovei 700 JAV dolerių, grąžinimo terminas, palūkanos nebuvo nurodyti, nes ji pasitikėjo atsakove, atsakovė jai buvo padėjusi, t. y. anksčiau buvo paskolinusi pinigų. Kadangi atsakovė kreipėsi į antstolį dėl teismo įsakymu priteistos skolos išieškojimo, ieškovė padavė ieškinį, kad ir jai būtų priteista atsakovės negrąžinta skola.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 700 JAV dolerių ji gavo, tačiau kaip palūkanas pagal jos sutuoktinio suteiktą skolą ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 2 800 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 763 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad paskolos sutartis atitinka reikalaujamą rašytinę formą, ji nėra nuginčyta, atsakovė neginčija pinigų gavimo fakto, paskolos sutartis buvo pas ieškovę, atsakovė nepateikė ieškovės patvirtinimo apie tai, jog atsakovės prievolė pagal paskolos sutartį yra įvykdyta. Kadangi, ieškovei pareikalavus, atsakovė paskolos iki šiol negrąžino, ji pažeidė savo prievolę. Atsakovės atsikirtimus, kad 700 JAV dolerių sumą jai ieškovė sumokėjusi kaip palūkanas, teismas atmetė kaip neįrodytus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Ieškinio pagrindu esančio paskolos raštelio pasirašymo metu galiojusio 1964 m. CK 291 str. 1 dalis numatė, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Taigi, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog tariama sutartis sudaryta ne dėl pinigų skolinimosi, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tais atvejais, kai atsakovas paskolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti aplinkybių, esančių paskolos teisinių santykių pagrindu, visetą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti gautus pinigus. Teismas nesigilino į šalių tarpusavio santykius, t. y., kad ieškovė 1999-03-03 iš atsakovės sutuoktinio pasiskolino 5 700 JAV dolerių. 2000-08-10 teismo įsakymu atsakovės sutuoktiniui buvo priteista skola. Nuo ieškovės pateikto raštelio pasirašymo praėjo daugiau kaip 10 metų, tačiau ieškovė nė karto nesikreipė į teismą ar antstolius, ieškovė kreipėsi į teismą tik antstoliui areštavus ieškovės turtą išieškant skolą atsakovės sutuoktiniui. Be to, ieškovė su tuo pačiu paskolos rašteliu kreipėsi į antstolį prašydama sustabdyti vykdomąją bylą ir įrodinėdama skolos grąžinimą. Atsakovė negalėjo skolintis iš ieškovės pinigų, nes tuo metu pati ieškovė buvo atsakovei skolinga.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovė prašo atsakovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsiaiškino visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo. Įstatymas suteikia atsakovui galimybę prezumpciją nuginčyti. Pati atsakovė pripažino pinigus iš ieškovės gavusi. Atsakovė neįrodė, kad sutartis sudaryta ne dėl pinigų skolinimosi, neįrodė, kad šie pinigai gauti kaip palūkanos pagal ieškovės ir atsakovės sutuoktinio sudarytą paskolos sutartį. Atsakovė pripažino, kad užsiėmė pinigų skolinimu už palūkanas, todėl turėjo išmanyti, kokio turinio dokumentai surašomi grąžinant skolą ar mokant palūkanas. Be to, atsakovės pasiskolinta suma neatitinka įprastinės mokėtinos už ieškovės pasiimtą paskolą palūkanų sumos. Taip pat atsakovė pripažino, kad ieškovė jai 13 mėnesių mokėjo 4 proc. dydžio palūkanas, tačiau nė vienu iš šių atveju joks raštelis nebuvo surašomas. Galiausiai atsakovės sutuoktinis, nepraėjus nė 2 mėnesiams po paskolos sutarties sudarymo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo, jame nurodė visiškai priešingas nei atsakovės atsikirtimai aplinkybes, t. y. kad ieškovė, pasiskolinusi pinigus, savo įsipareigojimų nevykdo, vengia susitikti ir bendrauti. Iš šio atsakovės sutuoktinio paaiškinimo akivaizdu, kad jei atsakovės pasirašyta paskolos sutartis būtų tik įprastinė ieškovės sumokėta palūkanų įmoka, atsakovės sutuoktiniui tuo metu kreiptis į teismą nebūtų jokio pagrindo, juo labiau, kad su atsakovės sutuoktiniu ieškovės sudarytoje paskolos sutartyje taip pat nebuvo numatytas joks paskolos grąžinimo terminas. Atsakovės argumentas, kad ieškovė tuo metu pinigų neturėjo, yra nesuprantamas, nes pati atsakovė pripažino, kad ieškovė periodiškai mokėjo itin dideles 4 proc. mėnesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės sutuoktinio 1999-03-01 pasiskolino 5 700 JAV dolerių su 4 proc. dydžio mėnesio palūkanomis, t. y. 228 JAV dolerių per mėnesį (b. l. 60, 61). Atsakovė 2000-05-18 pasirašė raštelį, kuriame patvirtino, jog gavo iš ieškovės 700 JAV dolerių (b. l. 4, 5, 62). Byloje kilo ginčas dėl šio raštelio teisinio kvalifikavimo – ieškovės teigimu, šis raštelis patvirtina, jog atsakovė iš jos pasiskolino 700 JAV dolerių, atsakovė teigia, kad šiuo rašteliu ji tik patvirtinusi, kad ieškovė sumokėjo palūkanas pagal atsakovės sutuoktinio su ieškove 1999-03-01 sudarytą paskolos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateiktas raštelis patvirtina, kad šalys sudarė paskolos sutartį, kadangi raštelis atitinka įstatymo reikalaujamą rašytinę formą, raštelyje nurodyta pinigų suma atsakovei buvo perduota. Išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo teismas grindė CK 6.871 str. 1 ir 3 dalimis.

Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sandoris buvo sudarytas galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl, spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pobūdžio ir šių santykių įforminimo, teismas nepagrįstai rėmėsi ne 1964 m., o šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nuostatomis dėl paskolos sandoriui keliamų turinio, formos reikalavimų, t. y. konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju – CK 6.871 str. 3 dalimi, nustatančia, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jeigu sutartinė prievolė vykdoma įsigaliojus Civiliniam kodeksui, jos vykdymą reglamentuoja šio kodekso normos, nepriklausomai nuo to, kad ji buvo sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo – toliau Įsigaliojimo – įstatymo 41 str. 3 d.), tačiau visiškai nepagrįstai tą pačią taisyklę taikė ir prievolių atsiradimo pagrindui, nes Įsigaliojimo įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, jog Civilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui. 1964 m. CK 291 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. 1964 m. Civiliniame kodekse paskolos sutarties turinio lengvatos (prezumpcijos), įtvirtintos šiuo metu galiojančio CK 6.871 str. 3 dalyje, nebuvo numatyta, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio remdamasis tuo metu negaliojusia materialinės teisės norma (CPK 3 str.), o ieškovė įrodinėdama šalių paskolinius civilinius teisinius santykius privalėjo įrodyti ne tik pinigų perdavimo faktą, bet ir abiejų šalių valią sukurti paskolos santykius. Ieškovė nepateikė tokią šalių valią patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas jos nesiaiškino, o nepagrįstai vadovavosi minėta prezumpcija ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei (CPK 178 str.).

Vertinant ieškovės pateikto 2000-05-18 raštelio pasirašymo aplinkybes, teisėjų kolegiją labiau įtikina atsakovės atsikirtimai, kad ji neturėjo pagrindo skolintis pinigų iš ieškovės tuo metu, kai pati ieškovė buvo skolinga didelę pinigų sumą atsakovės sutuoktiniui, t. y. faktiškai atsakovės šeimai, nes abi bylos šalys neginčija, kad ieškovė palūkanas pagal paskolą grąžindavo atsakovei, nes pastarosios sutuoktinis darbo reikalais dažnai būdavo išvykęs. Taip pat logiškai nepaaiškinamas ieškovės delsimas kreiptis į teismą turint omeny byloje nustatytas aplinkybes, kad jau nuo 2000-06-16 tarp šalių kilo ginčai (b. l. 51–54, 64–66), 2000-08-10 atsakovės sutuoktiniui iš ieškovės priteista 22 800 Lt skola be palūkanų (b. l. 48). 2009-09-17 ieškovė patvirtino, kad neturi galimybių skolą sumokėti (b. l. 77), o 2009-10-08 jau nurodė, kad skolą yra grąžinusi atsakovei (b. l. 78). Skolos grąžinimo faktą ieškovė grindė rašytiniu įrodymu, kurio pagrindu, kaip nurodė antstolei, 2010-03-15 ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (b. l. 109). Ieškovės ieškinys paduotas būtent 2010-03-15 (b. l. 33). Nė viename byloje esančiame įrodyme nėra užuominos, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra daugiau pagrindo tikėti atsakovės teiginiu, kad 2000-05-18 raštelis yra tik pakvitavimas už ieškovės atsakovei sumokėtas palūkanas pagal ieškovės ir atsakovės sutuoktinio 1999-03-01 sudarytą paskolos sutartį (CPK 185 str.).

Dėl netinkamo sutarčių teisę reglamentuojančių materialinės teisės normų ir įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusVirginija Nijolė Griškevičienė