Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Gintauto Koriagino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-321-358/2009 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei UAB „Girga”, trečiajam asmeniui M. G. dėl garbės ir orumo įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos aplinkybės visiškai atitinka teismų praktikoje nurodomų faktų, būtinų atsakomybei už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą kilti, visumą, kadangi aptariamu pranešimu buvo paskleisti duomenys, duomenys paskleisti apie ieškovę, duomenis paskleidė atsakovė, duomenys yra melagingi ir žemina ieškovės garbę ir orumą.Teismo sprendime nepateikti jokie įrodymai, jog atsakovė paneigė galiojančią paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją.Atsakovė melagingus duomenis paskleidė siekdama atkeršyti ieškovei už ieškovės pranešimus dėl atsakovės vykdomų savavališkų statybų, neteisėtos prekybos alkoholiniais gėrimais, todėl atsakovės veiksmų negalima laikyti sąžiningais. Toks savo teisių ribų peržengimas vertintinas kaip garbės ir orumo pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kreiptasi į atsakingą instituciją.Pranešimo turinys ir ieškovės, kaip pažeidimą padariusio asmens, nurodymas jame, patvirtina, jog atsakovės tikslas buvo ne atskleisti medžių nupjovimo faktą, bet įžeisti ieškovę, sudrumsti jos ramybę.Atsakovės pranešime nurodyta ne atsakovės nuomonė, o konkretūs faktiniai duomenys, kuriems taikytinas tiesos kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, šioje normoje yra įvardintos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti: a) tekstas turi atitikti duomenims keliamus reikalavimus; b) duomenys turi būti paskleisti; c) duomenys turi būti paskleisti apie ieškovą; d) duomenys privalo būti neteisingi; e) duomenų paskleidimu turi būti žeminami ieškovo garbė ir orumas. Ieškovė taip pat pagrįstai nurodo, jog jai tenka pareiga įrodyti egzistuojant pirmąsias tris bei penktąją sąlygas, tuo tarpu ketvirtoji sąlyga vertintina kaip nuginčijama prezumpcija (CK 2.24 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog savo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ieškovė neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. nurodyta, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik už konkrečios žinios, kurią sudaro fakto turinį atskleidžianti informacija, paskleidimą, tuo tarpu asmens nuomonei, t.y. jo subjektyviam faktų ir duomenų vertinimui, požiūriui, perduodamoms mintims, idėjoms bei pastaboms apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, dėl subjektyvumo tiesos kriterijus netaikomas, nuomonės autorius tik turi užtikrinti, kad nuomonė buvo reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Siekiant atskirti nuomonę nuo žinios pagal analogiją vertintini Visuomenės informavimo įstatyme vartojami apibrėžimai, pagal kuriuos žinia - tai faktai ir duomenys (VIĮ 2 str. 69 d.), o nuomonė - tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (VIĮ 2 str. 33 d.). Iš pranešimo teksto matyti, jog esminis jame nurodomas faktas – medžių išpjovimas. Šio fakto teisingumo šalys neginčija. Pranešime taip pat įvardijamas ir šį veiksmą atlikęs asmuo - ieškovė. Nors pranešime nedetalizuojama nei kokiomis priemonėmis, nei kokiais būdais ar kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis veiksmas buvo atliktas, o vėliau vykusių teisminių procesų metu atsakovės atstovai nurodė, jog pranešime ieškovė buvo nurodyta asmeniu, atlikusiu neteisėtus veiksmus, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių vertinimo rezultate atsakovės direktoriui susiformavusio įsitikinimo, jog medžių pjovimą organizavo būtent ieškovė, pranešimo formuluotė vertintina kaip konkretaus fakto nurodymas, neatitinkantis nuomonei keliamų reikalavimų. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pranešimą įvertinti kaip atsakovės išreikštą nuomonę, vertintinas kaip pagrįstas. Aiškinantis duomenų paskleidimo faktą, turi būti nustatoma, ar informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Kadangi administracinio teisės pažeidimo procesu siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, saugoti asmenų teises bei teisėtus interesus, pranešimai administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant šių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, kuriais patvirtinamos ar paneigiamos žinios apie asmenį, toks pranešimas, net ir nepasitvirtinus jame nurodytai informacijai, pats savaime nelaikytinas duomenų paskleidimu. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė kreipėsi į kompetentingą pareiškime nurodytą faktą tirti įgaliotą instituciją. Atsižvelgdama į tai, jog vėlesnius administracinius ir civilinius procesus iniciavo ne atsakovė, o institucija, į kurią atsakovė kreipėsi, kurios pareiga yra tinkamai kvalifikuoti ir įvertinti jai pateikiamas faktines aplinkybes, bei tai, jog ieškovė jos teisių pažeidimu įvardija būtent atsakovės pranešimą kompetentingai institucijai ir nenurodo, jog jos garbė ir orumas buvo pažeistas dėl vėlesnių atsakovės ar jos atstovų veiksmų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės iniciatyva aptariamame pranešime nurodytos aplinkybės netapo žinomos jokiems pašaliniams, su atliekamu tyrimu nesusijusiems asmenims. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės pranešime nurodyti medžiai tikrai buvo išpjauti, todėl darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į atsakingą instituciją, šis kreipimasis pats savaime taip pat negali būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas. Vertinant aplinkybę, jog atsakovė pranešime tiesiogiai įvardijo neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį, analizuotinas pareiškimo padavimo kontekstas. Kaip patvirtino pati ieškovė, žemės sklypas, kuriame buvo iškirsti medžiai, priklauso ieškovės dukrai, ieškovė yra įgaliota tvarkyti šį sklypą, spręsti su juo susijusius klausimus, ieškovė ne vieną kartą kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas dėl atsakovės veiksmų naudojant šiame žemės sklype esantį atsakovei priklausantį statinį teisėtumo. Kadangi nukirsti medžiai nebuvo niekaip panaudoti, iš bylos medžiagos matyti, jog jie buvo palikti kirtimo vietoje, akivaizdu, jog joks pašalinis asmuo nebuvo suinteresuotas medžių iškirtimu. Dėl nurodytų priežasčių, teisminių procesų metu neįrodžius, jog ieškovės duomenys pranešime buvo nurodyti specialiai siekiant pakreipti tyrimą tam tikra linkme, jog tokiu būdu atsakovės direktorius siekė pats išvengti atsakomybės, pranešimo formuluotė vertintina kaip kompetentingos institucijos vertinimui pateikta teisės pažeidimo versija, todėl nelaikytina melagingu ar nesąžiningu veiksmu. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Ieškovės argumentai, jog atsakovės direktorius jos duomenis į pranešimą įrašė siekdamas jai pakenkti, atkeršyti už ieškovės veiksmus, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti duomenų paskleidimo faktą (CPK 178 str.), todėl civilinei atsakomybei taikyti nėra pagrindo. Be to, pareiškimu neprašoma ieškovės nubausti, jos atžvilgiu taikyti civilinės ar administracinės atsakomybės, kaip minėta, visi su pranešimo tyrimu susiję veiksmai buvo atliekami ne atsakovės, o pranešimą gavusios institucijos iniciatyva, kuri priėmė sprendimą dėl įrodymų pakankamumo administracinio teisė pažeidimo procesui pradėti, todėl kaip nepagrįstas atmestinas ieškovės argumentas, jog atsakovės pranešimas nulėmė ieškovės procesinių pareigų atsiradimą, ieškovės nuomone sąlygojusį emocinius išgyvenimus, nulėmusį neturtinės žalos dydį, t.y. ieškovė neįrodė tiesioginio ryšio tarp atsakovės pranešimo ir ieškovės galimai patirtos žalos. Pastaroji aplinkybė taip pat vertintina kaip kliūtis civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nepaneigė paskleistų duomenų neteisingumo prezumpcijos, vertintinas kaip neįtakojantis ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripažinusi, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinyje reiškiamą reikalavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį ginčą išsprendė tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepaneigiantis ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės priteistinos su bylos nagrinėjimu susiję pašto išlaidos valstybei (b.l. 105) bei atstovavimo išlaidos atsakovei. Remiantis CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 2 p., Rekomendacijų 8 p. nurodyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai gali būti viršijami atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, priteistinų ar ginčijamų turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjama byla neatitinka nei vieno iš šių kriterijų - tiek bylos, tiek ir šalių procesinių dokumentų apimtis ir turinys patvirtina, kad byla ir joje iškeltas teisinis klausimas nėra sudėtingi, ginčijama suma nėra didelė, atsakovei atstovavo teismo buvimo vietoje savo darbo vietą registravęs atstovas, todėl viršyti Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, kurie sudaro 1320 Lt (Rekomendacijų 8.11 p.- atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas; 8.18 p.- ne ilgesnis nei vienos valandos atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje), nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytos priežasties pagrįstu laikytinas apeliantės atstovės argumentas dėl atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų dydžio nepagrįstumo, atsakovei priteistina atstovavimo išlaidų, kurių faktą patvirtina 2009 m. liepos 13 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 438068, suma mažintina iki 1320 Lt.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,95 Lt (šešis litus 95 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Priteisti iš ieškovės V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB “Girga” (juridinio asmens kodas 159931295) 1320 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt litų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.