Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos biuro viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimu V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 134 str. 1 d. – 100 Lt bauda. Pritaikius ATPK 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda paskirta 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. V. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 18 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo ir persirikiuodamas neparodė posūkio signalo. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 88; 202 punktų reikalavimus.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimą ir paskirti V. S. 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Skunde nurodo, kad V. S. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Mano, kad teismas, taikydamas ATPK 30¹ str. nenurodė išskirtinių priežasčių, dėl kurių būtų galima pažeidėjui taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Tai, kad V. S. pripažino kaltę, gailisi, nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršija leistiną normą, taip pat nurodomos šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės, ir tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšminga. V. S. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau jų nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Institucija nurodo, kad įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, prevencinių priemonių taikymu siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. S. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka, jog padarė teisės pažeidimus, tačiau savo pobūdžiu jie mažareikšmiai. Be to, policijos pareigūnai neadekvačiai ilgai formino įvykio dokumentus, o tai užkirto kelią jam kreiptis anksčiau į gydymo įstaigą, siekiant išsiaiškinti tikrąjį alkoholio kiekį jo kraujyje. Pažymi, kad administracinės atsakomybės neišvengė, patyrė neigiamas pasekmes, nepatogumus, nes buvo nubaustas už visus teisės pažeidimus.

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Institucija skunde kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. nesutinka su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu ir prašo griežtinti bausmę nustatant ilgesnį papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.

Pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Kauno apylinkės teismo 2014-07-16 nutarimu V. S. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, buvo nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Minėtos nuobaudos parinkimą teismas motyvavo tuo, kad jam nustatytas girtumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną normą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pilnai pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus įgyvendinti skiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Šiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas pritaria, toks ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas atitinka aktualią teismų praktiką.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-42-2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos V. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau byloje buvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad galiojančių administracinių nuobaudų pažeidėjas neturi, jis nėra sistemingai baudžiamas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors Institucija skunde teisingai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1396/2007,N662-1318/2012, N575-714/2012ir kt.), tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu paskirtoji apylinkės teismo paskirta 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo nuobauda kartu su 1000 Lt bauda tikrai yra ne per švelni ir pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į bylos medžiaga matyti, kad patrauktas administracinėn atsakomybėn V. S. dar yra pakankamai jaunas, tačiau jau sukūręs šeimą, turi mažametę dukrą V. S., gim. 2014-07-03, taip pat turi pastovų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam atlikti būtina transporto priemonė. Sutiktina, jog pažeidėjo šeimos poreikių ar asmeninių darbinių interesų negalima iškelti aukščiau visuomenės interesų, tačiau būtina rasti protingą pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, V. S. nebuvo nuspręsta visai neskirti administracinės nuobaudos, tiesiog sumažintas įstatyme numatyto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino dydis. Manytina, kad visuomenės interesas nubausti kaltąjį asmenį, jog šis patirtų atitinkamų nepatogumų bei suvaržymų, nebuvo ignoruotas. V. S. patirs tiek finansinių nuostolių, tiek asmeninio patogumo vairuojant transporto priemonę suvaržymų. Šie negatyvūs padariniai yra adekvatūs padarytam pažeidimui ir, manytina, neskatinantys klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Be to, ir Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.