- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- II-444-270/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02704-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimo Nr. 14-ANR_N-893-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 str. 1 d. , nes ji 2019-05-05 apie 18.19 val. namuose, (duomenys neskelbtini), paliko savo nepilnametį globotinį P. P., gim. (duomenys neskelbtini), be suaugusiųjų priežiūros. Savo veiksmais I. V. netinkamai atliko savo, kaip motinos, pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d.
Šalies argumentai
I. V. pateikė skundą ir prašo panaikinti minėtą nutarimą jos atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad: vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas, 31 str. 7 d. numato, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Vaikai iki 14 metų gali būti paliekami namie vieni, vaikus iki 14 metų vienus namie negalima palikti tik nakties metu, nuo 22 val. iki 6 val. Paliktas globotinis P. P. yra daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tuo metu buvo 18 val. ir jis galėjo likti trumpam laikui vienas pagal minėtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Šis straipsnis galioja ir vaikui su negalia. Pridedamas tai patvirtinantis dokumentas.
Vaiko palikimas valandai ar pusvalandžiui yra mano auklėjimo sistemos dalis, kadangi kaip globėja turiu pareigą, numatytą CK 3.155 str., vaiką parengti savarankiškam gyvenimui. Faktas, kad 1-2 valandoms kartais palieku globotinį vieną, buvo žinomas Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialinei darbuotojai K. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams M. M. ir L. K., „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo darbo su šeimomis koordinatorei J. L. bei atvejo vadybininkei R. S.. Visi šie specialistai dalyvavo atvejo nagrinėjimo posėdyje, kuriame buvo pateikta ši informacija, ir nė vienas jų nėra suabejojęs ir pareiškęs, kad P. P. palikimas trumpam jiems kelia nerimą ir yra neigiamas dalykas. Jai, kaip globėjai, pagalbos plane taip pat nebuvo rekomenduota vaiko priežiūrai, kai dėl objektyvių priežasčių trumpą laiką ji negali būti namuose, samdyti auklę.
CK įtvirtina, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, taip pat privalo rūpintis atžalų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tai yra būtent tėvai atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą ir tik jie gali įvertinti, ar vaikas gali trumpą laiką pabūti vienas namuose. Jokia institucija Lietuvos Respublikoje nenustato ir neišduoda pažymų apie vaiko gebėjimą ar negebėjimą pabūti vienam. Sprendimą priima tėvai, atsižvelgdami į vaiko socialinę brandą, kuri kiekvieno vaiko yra skirtinga. Individualizavimo nuostata, kaip svarbi akcentuojama, yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. globotinis P.as yra nepaprastai savarankiškas: moka pasigaminti omletą, skusti bulves, atlikti kitus buities darbus, yra adekvatus. Dar daugiau, P. jau pirmoje klasėje kartais vienas nueidavo ir grįždavo iš mokyklos, o nuo 2019 metų sausio mėnesio, psichologei pritarus, vienas nueina į mokyklą ir iš jos grįžta, kas liudija jo pakankamą savarankiškumą. Pridėta pažyma, patvirtinanti faktą. Pažymėtina, kad jo kelionė iš mokyklos trunka apie 20 minučių, ir tikrai reikalauja didesnių, gebėjimų nei pabūti vienam namuose žiūrint animacinius filmukus ar užsiimant kita mėgstama ir įprasta veikla. Be to, neleidžiant jam net trumpam pabūti vienam, būtų sudarytos sąlygos prarasti turimus gyvenimo įgūdžius ir būtų formuojama nuostata, kad jis yra neįgalus pasirūpinti savimi, reikalaujant nuolatinės priežiūros bei suaugusiojo žmogaus šalia, tai yra būtų daroma žala jo natūraliai raidai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, P. 50 procentų neįgalumas nustatytas tik dėl trumpalaikės atminties bei ugdymosi sunkumų ir nėra parašyta specialistų pateikiamos išvadose, kad jis negali būti paliekamas vienas ar negeba savimi pasirūpinti.
Tirdami šį įvykį tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, tiek policijos pareigūnai neįvertino visų aplinkybių: skundo konteksto bei palikimo vieno vaiko priežasčių. Apie įvykį pranešęs vaiko globėjas V. V. yra tiek pat atsakingas už vaiką, kaip ir aš. Tačiau savo pareigų jis visiškai nevykdo ir šiuo metu antstolių kontora yra pradėjusi vykdomąjį bylą dėl tos priežasties, kad globėjas visiškai nesirūpina globotiniu ir neatvyksta su juo pasibūti pagal teismo nustatytą grafiką. Būtent gegužės 5 d. buvo pirmas mėnesio savaitgalis ir pagal grafiką vaiku turėjo pasirūpinti globėjas. Pridedama antstolės B. P. vykdomos bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad pagal teismo nu būtent globėjas turėjo prižiūrėti P. Tačiau ryšium su tuo, kad yra prieš jį pradėta byla, globėjas siekia įrodyti, kad aš taip pat neatlieku savo pareigų bei ieško menkiausių priežasčių formuoti apie ją, kaip globėją, neigiamą opiniją. Pridedama policijos pažyma, iš kurios matyti, kad V. ne vieną sykį yra netgi varęs iš namų P. prižiūrinčius žmones, kad dirbtinai sukurtų vieno palikto vaiko situaciją. Dėl tos pačios priežasties kviesdamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie P., kaip visiškai neįgalų vaiką, nesugebantį netgi naudotis tualetu. Kitas dalykas – vaiko trumpam palikimo, priežastis, kuria nesidomėjo nei nuobaudą skyrę pareigūnai, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Tuo tarpu išvykimo priežastis budinti vaistinė – sauskelnės, nes vaikui diagnozuota naktinis šlapinimasis. V. V. pasinaudojo situacija savo naudai ir iškvietė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus. Kitų aplinkybių komentuoti negali, kadangi neturėjo galimybių susipažinti su pateiktais kaltinimais detaliau. Kaip minėta, net jei vaikas ir būtų paliekamas trumpam vienas, tai yra tėvų sprendimo teisė. Šia teise pareiškėja visuomet atsakingai naudojausi ir niekada nėra įvykę jokių nelaimingų atsitikimų, niekada nebuvo padaryta žala vaikų raidai. Jos, kaip motinos, teigiamą įvaizdį patvirtina ir pateiktuose prieduose esantys specialistų vertinimai.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. 4 d. apibrėžia, kas yra nepriežiūra – nepriežiūra. Nepriežiūra – tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Taip pat Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba papildomai yra informavusi visuomenę, kad į tarnybas dėl vaiko palikimo vieno reikia kreiptis tik tuo atveju, jeigu vaikas paliekamas vienas ilgam, be maisto ir pats negali savimi pasirūpinti.
Laiku, kai globotinis būna vienas, yra patenkinti visi jo interesai: namuose visuomet yra maisto, tame pačiame gyvena ne tik kaimynai, bet ir nuomininkai, su kuriais P.as palaiko artimus santykius, motinos nebuvimo laikotarpiu vaikui leidžiama pasižiūrėti animacinius filmukus (kasdienybėje vaikai auginami be televizijos). Be to, aptariamu atveju, vaikas buvo vienas tik labai trumpam laikui, tad V. V. kvietimą galima vertinti kaip neatitinkantį tikrovės ir traktuoti kaip vaiko įtraukimą į tėvų tarpusavio konfliktus, kas vaiko interesams ir raidai yra žalinga bei draudžiama pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnį.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1–asis veiklos skyrius pateiktu atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir jį laikyti nepagrįstu. Atsiliepime nurodoma, kad I. V. netinkamai atliko, kaip motinos, pareigą, numatytą CK 3.155 str. ir padarė pažeidimą numatyta ANK 73 str. Medžiagos patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų įrodančiu, kad I. V. neužtikrino, kad jos nepilnametis vaikas P. P., kuris turi sveikatos sutrikimų, nebūtų paliktas namuose vienas be suaugusiųjų priežiūros.
I. V. teismo posėdyje palaikė poziciją, išdėstytą skunde, ir prašė tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta pavojinga veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).
Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą (ANK 73 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio nusižengimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi administracinė atsakomybė yra siejama būtent su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu.
Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina atsižvelgiant į šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. CK 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vadinasi, ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant bent vieno iš jų, nusižengimo teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų – objektyvioji pusė, kuri susideda iš teisei priešingos veikos (veikimo/neveikimo), žalingų padarinių, priežastinio veikos ir padarinių ryšio.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 8 d. nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.
Šiuo konkrečiu atveju, nustatant I. V. kaltę dėl vaiko P. P. palikimo namuose vieno be priežiūros, svarbu įvertinti ir paties vaiko P. P. gebėjimus, specialius poreikius ir brandą.
Bylos duomenimis P. P. yra daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turintis negalią – nustatytas 50 procentų neįgalumas dėl trumpalaikės atminties bei ugdymosi sunkumų. Vaikas lanko mokyklą, būdamas antroje klasėje, tai yra nuo 2019 m. pradžios, vienas eidavo į mokyklą ir grįždavo iš jos į namus. Specialistų pateikiamos išvadose nėra konstatuota, kad vaiką draudžiama palikti vieną ar vaikas nesugeba pasirūpinti savimi. Visa tai rodo, jog vaikas yra pakankamai savarankiškas, gebantis trumpą laiko tarpą pasirūpinti savimi. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad mažamečiui vaikui kilo kokie nors žalingi padariniai, nenustatyta, kad vaikas, būdamas namuose vienas, pasijuto nesaugiai ar buvo išsigandęs, ar patyręs kitų neigiamų emocijų. Be to, vaikas paliktas namuose buvo šviesiu paros metu, vakaro pradžioje. Institucija, priimdama nutarimą, taip pat nevertino vaiko vieno palikimo priežasties. Skunde I. V. nurodo, jog paliko vaiką vieną skubėdama į vaistinę nupirkti sauskelnių, kadangi vaikui diagnozuota naktinis šlapinimasis. Teismo vertimu, atsižvelgiant į prieš tai aptartas aplinkybes, vaikas turėjo pakankamų gebėjimų, pasilikti trumpą laiko tarpą namuose be priežiūros.
Institucija formaliai taikė įstatymų nuostatas, visiškai nevertino aplinkybės, ar vaikas pagal specialiuosius poreikius ir brandą, galėjo trumpą laiko tarpą pasirūpinti savimi ir būti paliktas vienas. Taigi tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašyti neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių, skubotai bei formaliai.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog I. V. buvęs sutuoktinis V. V. nors pranešė apie vaiko palikimą be priežiūros, tačiau pats parvežęs kitą sūnų namo pas motiną I. V., paliko abu mažamečius vaikus kaimynės priežiūrai ir, nelaukęs I. V. grįžimo, išvažiavo.
Įvertinęs visus bylos duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, kad, priešingai nei nurodyta nutarime, byloje esantys duomenys nepatvirtina I. V. kaltės paliekant vaiką be priežiūros ir tokiu būdu padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, taip pat turi būti nustatoma ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika prieštarauja vaiko interesams, pažeidžia jo teises ir laisves. Taip pat I. V. anksčiau nėra bausta ar teista už panašaus pobūdžio nusižengimus ar nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad I. V. veika nesudaro pagrindo patraukti jos administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo teigti, kad I. V. tokiais savo veiksmais netinkamai naudojo savo, kaip motinos, valdžią priešingai savo vaiko interesams ir pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad I. V. negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio nusižengimo byla jai nutrauktina, kadangi jos padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
I. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimą Nr. 14-ANR_N-893-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.