Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 25-ANR_N-483-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. gruodžio 1 d. apie 17:30 val. pardavė bilietą į spektaklį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pardavėjui, prisistačiusiam J. P. vardu, bei paprašius pavedimo už prekę, D. P. iš savo banko sąskaitos atliko 25 eurų pavedimą į J. P. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, negavęs bilietų, reikalavo pardavėjo grąžinti pinigus, tačiau pardavėjas nei bilieto, nei pinigų negrąžino. D. P. padaryta 25 eurų turtinė žala (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24260953591 medžiagos 32–33 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 25-ANR_N-483-2024 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, teisena nutraukta, jo veikoje nenustačius šio nusižengimo sudėties (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24260953591 medžiagos 32–33 lapai).

Institucija laikosi pozicijos, kad priimant nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo įvertinti byloje surinkti duomenys ir įrodymai, įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, o surinktų duomenų ir įrodymų visuma nesuponavo esant administracinio nusižengimo požymių. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas ir teisingas, todėl turi būti paliktas galioti nepakeistas.

Teismo posėdyje pareiškėjas D. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nors J. P. teigia, kad pavedimo nematė, tačiau jiems susirašinėjant, jis išsakė savo pageidavimus, nebuvo jokių derybų, J. P. galėjo sutikti su jo pasiūlymu, arba ne, J. P. sutiko, atsiuntė savo sąskaitos numerį, jis padarė pavedimą. Jeigu žmogus laukia pavedimo, jis iš karto ir pasitikrina savo sąskaitą. Buvo atliktas momentinis pavedimas, tame pačiame banke. Jis, negavęs bilieto, tą pačią dieną nuėjo į dramos teatro kasą, nusipirko bilietą į tą spektaklį, į kurį jam J. P. neatsiuntė bilietų, nusipirko patį pigiausią bilietą ir kadangi J. P. jam buvo sakęs, kurioje vietoje jis pardavinėja bilietus, jis nuėjo į tas vietas, galvodamas, kad jos bus tuščios, jis ten atsisės ir pažiūrės spektaklį iš geresnės vietos, tačiau 17:55 val. atėjo tas žmogus, kaip paskui išsiaiškino – labai panašus į J. P., su moterimi, atsisėdo į tas vietas. Jis, nenorėdamas kelti sumaišties kamerinėje aplinkoje, priėjęs prie to žmogaus, paklausė, ar jis pirko bilietus iš merginos, šis atsakė, kad taip. Matė, kad tas žmogus pasimetė. Kitą dieną (2024 m. gruodžio 2 d.) jis susisiekė su U. V., davė jai savo telefono numerį, jie susiskambino, pasikalbėjo, U. V. apibūdino tą žmogų, kuriam pardavė bilietus (J. P.). Jis suprato, kad teatre matė tą patį žmogų. U. V. buvo davusi J. P. pareiškėjo kontaktus, kadangi J. P. buvo susisiekęs su U. V. ir sakė, kad į spektaklį eiti nebegali, nes susirgo jo draugė, todėl U. V. davė jam jo (D. P.) kontaktus ir J. P. taip pradžioje su juo susisiekė.

Liudytoja V. J., priėmusi skundžiamą nutarimą, teismo posėdyje paaiškino, kad pradžioje nusistatė, kam priklauso sąskaita – ji priklausė tam pačiam asmeniui, kuriam pinigai ir buvo pervesti. Susisiekė su galimu pažeidėju, jis bendraudamas nieko neneigė, nesislėpė, patikino, kad pervestų pinigų galimai nepastebėjo, nes netikrino savo banko sąskaitos, iškart atliko pinigų grąžinimą. Su proceso dalyviais bendravo telefonu. J. P. gyveno Vilniuje, atvykti galimybės neturėjo. Su D. P. taip pat bendravo telefonu, prašė atsiųsti paaiškinimus el. paštu. Objektyvių veikos požymių nebuvo, nes J. P. nebuvo nė karto baustas pagal ANK 108 straipsnį, nevengė bendravimo, nesislapstė, nesinaudojo kitų sąskaitomis, nevengė pervesti pinigų.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena J. P. atžvilgiu dėl administracinio nužengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymo. Institucijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad J. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi J. P. atsiprašė D. P., grąžino jam pinigus, paaiškino, kad tarp jų tiesiog įvyko nesusipratimas.

Pareiškėjas D. P. su tokiu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesutinka, teigdamas, kad jis J. P. siuntė pavedimo kopiją, kurią J. P. tikrai ir turėjo pakankamai laiko grąžinti pinigus atgal į jo sąskaitą, tačiau to nepadarė kol į jį nesikreipė policijos atstovė. J. P. jam į skambučius neatsakė, į žinutes neatrašė, galiausiai jį užblokavo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis bendravo su asmeniu, iš kurio J. P. įsigijo bilietus – U. V., kuri J. P. dar 2024 m. gruodžio 2 d. pasiūlė, kad šis grąžintų D. P. pinigus, tačiau J. P. į tai nereagavo. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad nuvykęs į dramos teatrą, spektaklį „(duomenys neskelbtini)“, vietose, į kurias bilietus pardavinėjo J. P., rado ten sėdinčius asmenis, kurių vienas – vyras, buvo labai panašus į J. P..

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 565¹ straipsnio 1 punktas nustato, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną argumentai nėra pagrįsti surinktais įrodymais, nutarimo išvados nepagrįstos surinktų duomenų analize, įrodymų rinkimu ir įvertinimu, todėl nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

ANK 108 straipsnyje numatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tiriant galimą nusižengimą, buvo apklaustas pareiškėjas D. P., administracinėn atsakomybėn patrauktas J. P., išanalizuoti rašytiniai duomenys – asmenų tarpusavio susirašinėjimai, taip pat susirašinėjimai su trečiuoju asmeniu – U. V..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 1 d. „Facebook“ grupėje, kurioje perpardavinėjami bilietai, U. V. paskelbė parduodanti du bilietus į „(duomenys neskelbtini)“ spektaklį, vyksiantį 2024 m. gruodžio 1 d. 18:00 val., Kauno dramos teatre, už abu bilietus prašanti 50 Eur. Komentare po įrašu D. P. klausia, kurioje zonoje ir vietoje ji pardavinėja bilietus. Kaip paaiškino pareiškėjas D. P. teismo posėdžio metu, U. V. jam į komentarą neatsakė, tačiau vėliau bendraudamas su U. V. jis sužinojo, kad U. V. bilietus pardavė J. P., kuris vėliau jai parašė teigdamas, kad jo draugė apsirgo ir į spektaklį su juo eiti negali, ir gal ji (U. V.) turi kam kitam parduoti bilietus. Šis susirašinėjimas tarp U. V. ir J. P. taip pat pridėtas byloje (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24260953591 medžiagos 23 lapas). Kadangi U. V. buvo mačiusi D. P. komentarą, ji pasiūlė J. P. kreiptis į D. P.. Iš D. P. ir J. P. susirašinėjimo matoma, kad J. P., parašęs D. P. per „Messenger“ programėlę, teigia matęs, kad D. P. ieško bilietų į dramos teatrą, nurodo, kad šiandien bilietus nusipirko, bet negali eiti, nes jo draugė apsirgo. J. P. 13:43 val. nurodo D. P., kad parduos nebent abu bilietus, į ką D. P. neatsako, po ko 15:11 val. J. P. pasiūlo D. P. atiduoti du bilietus už 40 eurų, D. P. nurodo, kad jam reikalingas tik vienas, J. P. sutinka parduoti vieną bilietą, 16:51 val. parašydamas „gerai už 25 Eur“. D. P. 17:13 val. atlieka 25 eurų pavedimą į J. P. sąskaitą, 17:14 val. parašo J. P., nurodydamas, kad atliko pavedimą, į ką J. P. D. P. nieko neatsako. Toliau D. P. nusiunčia J. P. pavedimo kopiją, klausia, J. P., ar šis neatsiųs jam bilieto, kelis kartus (17:37 val. ir 17:47 val.) skambina J. P. per „Messenger“ programėlę, galiausiai parašo, kad jeigu neatsiuntė jam bilieto, turėtų grąžinti pinigus, tačiau žinutės jam nepavyksta išsiųsti, kadangi J. P. D. P. užblokavo. Kaip paaiškino D. P. teismo posėdžio metu, negavęs bilieto, jis nuvyko į dramos teatrą, kur vietose, kurių bilietus jam pardavinėjo J. P., sėdėjo asmenys – vyras, kuris buvo panašus į J. P., ir moteris, kurie teigė bilietus įsigiję iš merginos internete. Vėliau bendraujant su U. V., ši jam nurodė, kad pardavė bilietus vyrui, pagal išvaizdos apibūdinimą atitinkantį tą, kurį sėdintį teatre matė D. P..

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad šiuo atveju J. P. teigia, jog tarp jo ir D. P. įvyko nesusipratimas, kadangi pareiškėjas rašė, kad tai bilietus ims, tai neims, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad nors tarp J. P. ir D. P. ir vyko derybos dėl perkamų/parduodamų bilietų kiekio ir kainos, tačiau galiausiai tarp asmenų buvo pasiektas sutarimas, kad J. P. parduos D. P. vieną bilietą į spektaklį „(duomenys neskelbtini)“ už 25 eurus. Praėjus vos 14 minučių po to, kai J. P. sutiko parduoti D. P. bilietą, D. P. atliko 25 eurų pavedimą į J. P. nurodytą banko sąskaitą ir iškart po to apie tai informavo J. P., nurodydamas, kad laukia, kol šis jam atsiųs bilietą, tačiau bilieto į spektaklį D. P. iš J. P. taip ir nesulaukė. Nors J. P. teigia, kad D. P. pavedimo laiku nepamatė, tačiau tokius asmens teiginius paneigia byloje esantis susirašinėjimas, iš kurio matoma, kad J. P. perskaitė D. P. siųstas žinutes dar po pirmojo D. P. skambučio (17:37 val.), kuomet D. P. jau buvo siuntęs J. P. pavedimo kopiją (po pirmojo skambučio, apačioje matoma J. P. profilio „ikona“, nurodanti, kad asmuo perskaitė jam siųstas žinutes). Tai, kad D. P. pervedė J. P. pinigus už bilietą, J. P. turėjo būti suprantama ir iš to, kad D. P. ne tik kelis kartus rašė J. P. dėl atlikto pavedimo, bet ir keliskart jam skambino. Tačiau, J. P., vietoje to, kad suteiktų bet kokį atgalinį ryšį D. P. – informuotų pareiškėją, kad jo planai pasikeitė, kad jis persigalvojo, parašytų, kad gavo ar negavo minėtą pavedimą, J. P. visiškai ignoravo D. P. – neatsakė į D. P. žinutes, nekėlė telefono ragelio, o galiausiai D. P. net ir užblokavo, dėl ko D. P. negalėjo susisiekti su J. P. ir buvo priverstas kreiptis į kitus asmenis, šiuo atveju – U. V.. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, nuėjęs į spektaklį, vietose, į kurias bilietus pardavinėjo J. P., rado sėdintį labai į J. P. panašų asmenį, kuris teigė bilietus įsigijęs iš merginos, o kaip teigė D. P., U. V. jam pateiktas asmens, kuriam ji pardavė bilietus (J. P.) apibūdinimas, atitiko apibūdinimą to asmens, kuris ir sėdėjo minėtose vietose, kas tik leidžia pagrįstai manyti, jog J. P., gavęs iš D. P. pinigus už bilietą, į spektaklį galiausiai su drauge galėjo nueiti ir pats. Pabrėžtina taip pat ir tai, kad net jei, kaip teigia J. P., jis nepastebėjo, kad D. P. jam pervedė pinigus už bilietą, J. P. pareiškėjui pinigus grąžino tik 2024 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus net 5 dienoms po to, kai juos gavo iš D. P. ir jau po to, kuomet į J. P. dėl šio įvykio pasikreipė policija, dėl ko manytina, kad J. P. galėjo turėti tikslą pasisavinti D. P. pinigus, kadangi juos grąžino tik tada, kai į tai įsitraukė policijos pareigūnai.

Svarbu pažymėti ir tai, kad nors skundžiamą nutarimą priėmusi Institucijos atstovė teigia, jog

J. P. anksčiau nebaustas pagal ANK 108 straipsnį, jis veikė vienas (neturėjo bendrininkų), nesislėpė, naudojo tikrus savo kontaktinius duomenis, kas nebūdinga sukčiavimo atvejais, tačiau, teismo manymu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog J. P. objektyviai negalėjo padaryti šios veikos, kadangi šiuo atveju suma, kurią iš D. P. gavo J. P., sąlyginai nėra didelė, dėl ko asmeniui, atliekančiam tokio pobūdžio sukčiavimą, nebūtinai reikalingi bendrininkai, be to, ne visi nukentėjusieji dėl tokios sumos kreiptųsi ir į policiją, o vien tik tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už analogišką veiką, nebūtinai rodo tai, kad jis negalėtų įvykdyti tokio pobūdžio veikos. Pažymėtina tai, kad nors J. P. anksčiau ir nebaustas pagal ANK 108 straipsnį, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas net 21 kartą (už greičio viršijimą, automobilio stovėjimo taisyklių nesilaikymą, automobilio eksploatavimą be civilinės atsakomybės draudimo) (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24260953591 medžiagos 45–53 lapai), dalies baudų už nusižengimus nesumokėjęs, kad iš esmės rodo, kad asmuo yra linkęs daryti administracinius nusižengimus.

Asmuo už administracinio nusižengimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik jei nustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai.

Pareiga išaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus, juos teisingai įvertinti ir nuspręsti, ar yra padarytas ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, ar nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tenka institucijai, priimančiai nutarimą.

ANK 563 straipsnyje reglamentuota, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

ANK 567 straipsnio nuostatos teigia, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog įstatymas įpareigoja visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti faktines veikos padarymo aplinkybes, nes būtent šios sąlygos ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą realizuoti administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir tikslus – tinkamai pritaikyti įstatymą ir patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines neteisėtos veikos aplinkybes.

Šiuo atveju Institucija, atlikdama tyrimą, neapklausė susijusio asmens, pardavusio J. P. bilietą į teatrą – U. V., kuri galimai galėtų paliudyti tiek paties bilieto pardavimo aplinkybes, tiek ir tai, koks buvo jos tolimesnis bendravimas su D. P. ir J. P., ar ji, kaip teigia D. P., tarp 2024 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. buvo susisiekusi su J. P., prašydama, kad šis grąžintų D. P. pinigus. U. V. gali patvirtinti, paneigti, nurodyti bylai reikšmingai aplinkybes ar pateikti kitokius rašytinius įrodymus, kitus reikšmingus bylai duomenis. Be to, su J. P. bendrauta tik telefonu, pokalbis užfiksuotas tik pačios tyrėjos tarnybiniu pranešimu.

Taigi byloje nėra atlikti visi reikalingi ir galimi procesiniai veiksmai siekiant, kad būtų priimtas teisingas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismui nėra galimybės iš byloje esančių įrodymų visumos vertinti priimto administracinio nusižengimo byloje nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Aptartiems klausimams išspręsti, teismas turėtų atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą, faktiškai pats turėtų atlikinėti šio įvykio tyrimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęstų nepateisinamai ilgai, būtų pažeidžiami efektyvumo, ekonomiškumo, operatyvumo principai, kainuotų daug laiko ir sąnaudų.

Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. gruodžio 16 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti visus būtinus ir šiame procesiniame sprendime aptartus papildomus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 25-ANR_N-483-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24260953591 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24260953591 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.