- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-424-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00838-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria R. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. kovo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-88739865-17 netenkintas ir paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje 2017 m. kovo 3 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo R. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 26 d., apie 23 val. 12 min, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į sankryžą, nepraleido pagrindine gatve važiuojančio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilio VW Passat vairuotojas, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė, keitė važiavimo kryptį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Įvykio metu apgadintas automobilis VW Passat ir apšvietimo stulpas. Nutarime nurodyta, kad R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teisme 2017 m. kovo 31 d. buvo gautas R. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje 2017 m. kovo 3 d. priimto nutarimo Nr. 20ANN-88739865-17. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi skundą atmetė ir nutarimą paliko nepakeistą.R. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-121-540/2017, ir bylą nutraukti nesant nusižengimo sudėties.Apeliantas skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent dėl jo kaltės automobilis VW Passat keitė važiavimo kryptį ir atsitrenkė į elektros stulpą. Medžiagoje esanti eismo įvykio vietos schema yra neinformatyvi ir netiksli, kadangi R. M. vairuojamas automobilis užfiksuotas stovintis pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, joje nėra užfiksuoti automobilio VW Passat stabdymo pėdsakai,. Byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį taip pat neinformatyvūs, kadangi tame kelio ruože nėra užfiksuota įkalnė, iš kurios staiga dideliu greičiu ir išvažiavo automobilis VW Passat. Skunde taip pat nurodyta, kad D. U. ir K. U. parodymai prieštarauja tarpusavyje, yra nenuoseklūs, be to, K. U. parodymai nėra patikimi, nes ji susijusi artimais ryšiais su sutuoktiniu D. U. bei turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Apelianto teigimu, jis tik vėliau suprato, jog atvažiuojančio automobilio nepamatė ne todėl, kad vaizdą jam užstojo krūmai, o todėl, kad automobilis VW Passat važiavo labai dideliu greičiu. Apeliantas skunde taip pat pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas negali būti tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu KET 154 punkto pažeidimą. Šis dokumentas tėra pareigūnų teiginių atspindys. Institucija nevykdė įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių abejotinas aplinkybes ir apelianto kaltę. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta liudytoja D. S., kuri savo paaiškinime buvo nurodžiusi apie ją dideliu greičiu aplenkusį automobilį VW Passat. Taip pat buvo pareikštas prašymas atlikti autotechninį tyrimą, tačiau prašymas liko neišspręstasKauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma pareiškėjo R. M. apeliacinio skundo netenkinti, nes byloje esančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų pakanka konstatavimui, jog R. M. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį paskirta nuobauda, atitinkanti R. M. padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. M. skundas netenkintinas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, spręsdamas R. M. kaltės klausimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ir nors apeliaciniu skundu R. M. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal aptarto straipsnio nuostatas, teigiant, kad jo kaltė neįrodyta ir kaltas eismo įvykyje dalyvavęs automobilio VW Passat vairuotojas dėl jo neįvertintų eismo sąlygų ir nepasirinkto saugaus greičio, tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant nusižengimo sudėties, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir padaryti priešingas išvadas, sprendžiant R. M. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas aiškino administracinio nusižengimo sudėtį ir R. M. kaltę, yra išsamūs ir įtikinami.Kaip matyti iš R. M. 2016 m. lapkričio 26 dienos paaiškinimo, jis, sustojęs prie sankryžos, apsidairė ir dėl šalia buvusių krūmų nepastebėjo jam iš kairės atvažiuojančio automobilio, todėl pradėjo važiuoti. R. M. teigimu, jis, pamatęs atvažiuojantį automobilį, įvažiavęs į sankryžą staigiai sustojo, o minėto automobilio vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, nusuko, nuvažiavo ant kelkraščio ir kliudė apšvietimo stulpą, nuo kurio nukrito lempa. Sekantį paaiškinimą R. M. pateikė 2016 m. gruodžio 2 d. Jame iš esmės pakeitė savo poziciją dėl aptariamo eismo įvykio aplinkybių, paaiškindamas, kad privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą jis sustojo, kadangi važiavo šalutiniu keliu ir norėjo sukti į kairę, į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojęs atidžiai apsidairė į abi kelio puses (jo matomumui trukdė kairėje buvę krūmai) ir įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) gatve nevažiuoja jokia transporto priemonė, įsijungė pirmą pavarą ir pajudėjo. Jam pavažiavus apie 1,5-2 metrus, staiga pamatė iš kairės dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris pradėjo stabdyti, nes buvo girdėti stabdomų ratų cypimas. R. M. iš karto sustojo. Automobilio iš karto nepastebėjo, kadangi tame kelio ruože yra įkalnė. Tuo pačiu paaiškinimu R. M. nurodė, kad vėliau po įvykio jam teko kalbėti su buvusia klasioke D. S., kuri jam papasakojo, kad automobilis VW Passat jos vairuojamą automobilį dideliu greičiu aplenkė (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš įkalnę dar prieš jam atsitrenkiant į gatvės žibintą. Duodamas parodymus pirmos instancijos teisme R. M. įvykio aplinkybes nurodė analogiškas savo paskutiniam paaiškinimui. Liudytojai D. U. ir K. U. apklausų teismo posėdyje metu parodė, kad jiems važiuojant link sankryžos pagrindiniu keliu jie matė šalutiniame kelyje sustojusį automobilį, likus iki sankryžos apie 5-7 m., minėtas stovintis automobilis staigiai išvažiavo į pagrindinį kelią. Liudytojas M. B. apklausos metu taip pat parodė, kad jam pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą kaltininkas paaiškino, jog jis per krūmus nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir išvažiavo į sankryžą. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir pareigūno J. T. tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio. Akivaizdu, jog D. U., K. U., M. B. ir J. T. parodymai patvirtina pirminę R. M. jo 2016 m. lapkričio 26 d. paaiškinime nurodytą versiją, kad jis dėl kairėje buvusių krūmų nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir išvažiavo iš šalutinio kelio į sankryžą, kur staigiai sustojo, o pagrindiniu keliu važiavusio automobilio vairuotojas, norėdamas išvengti susidūrimo, nusuko, nuvažiavo ant kelkraščio ir kliudė apšvietimo stulpą, nuo kurio nukrito lempa. Aptariamu atveju vertinant R. M. paaiškinimą bei duotus parodymus apie VW Passat greičio viršijimą, atsiradusią vėlesniuose paaiškinimuose, apygardos teismas daro išvadą, kad tai yra tik apelianto gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Apeliantas skunde nurodė, kad nebuvo apklausta liudininkė D. S., kuri matė dideliu greičiu važiuojantį automobilį VW Passat. Skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad keli asmenys vienodai aiškina analizuojamo įvykio aplinkybes, o jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip perteklinio liudytojo apklausa nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga. Aukščiau aptartų duomenų kontekste, matoma, kad aplinkybė, jog VW Passat vairuotojas viršijo greitį nėra įrodyta ir D. S. paaiškinime apibūdintas VW Passat gan didelis greitis yra tik subjektyvus supratimas, tačiau neįrodytas jokiomis techninėmis priemonėmis, ką taip pat konstatavo ir pirmos instancijos teismas. Tokiu būdu reikšmės teisingam bylos ištyrimui, įvardinta greičio aplinkybė, neturėjo. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad liudytojos K. U. parodymų vertinti negalima, kadangi juos sieja artimi ryšiai su D. U. yra nepagrįstas ir jokios įtakos teisingam teismo sprendimui neturi. Liudytoja K. U. buvo automobilio, patekusio į autoįvykį keleivė, kuri suvokė susiklosčiusią situaciją ir apie autoįvykį davė parodymus vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu. Be to K. U. apklausiant pirmos instancijos teisme ji buvo perspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Šiuo atveju, įvertinus, jog šios liudytojos parodymai buvo nuoseklūs, patvirtinti kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, jos ir D. U. parodymuose nustatyti nežymūs, esminės reikšmės bylos išsprendimui neturintys neatitikimai, aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių dėl minimos liudytojos parodymų teisėtumo ir patikimumo.Sutinkamai su ANK 569 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimai, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio teisinio reguliavimo kontekste, matoma, kad administracinio nusižengimo protokolas ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai vertinti kaip įrodymai, priešingai nei tai nurodoma apeliaciniame skunde, Tokiu būdu pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tarnybinius pranešimus pagrįstai vertino kaip rašytinius įrodymus. Aukščiau aptarto ANK 569 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prireikus ekspertizę skiria pareigūnai atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliantas teigė, kad buvo prašęs skirti ekspertizę, kurios metu būtų buvę nustatyta, kurio vairuotojo veiksmai prieštaravo saugaus eismo taisyklėms. Kadangi ANK nenumato ekspertizės skyrimo pagrindų todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normos. Šiuo atveju BPK 208 straipsnis numato, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Nagrinėjamos situacijos kontekste nebuvo skirta ekspertizė, kadangi autoįvykio aplinkybės buvo aiškios ir patvirtintos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.Konstatuotina, kad R. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, įrodyta pilnai byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.