Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui K. R., atsakovui V. B., jo atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. B. dėl 8952,73 Eur (30912 Lt) padarytos žalos aplinkai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. B. ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai 2014 m. rugsėjo 2 d. ( b. l.18), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, 2014-09-19 buvo priimtas Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas už akių Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalies ir 285 straipsnio nustatyta tvarka ( b.l.26-28). Atsakovas V. B. kreipėsi su pareiškimu dėl sprendimo už akių panaikinimo ( b.l.37-38). 2014-11-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo V. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino ( b.l.48-51). Atsakovas V. B. pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties ( b.l.54-56). Šiaulių apygardos teismo 2015-01-26 nutartimi V. B. atskirasis skundas buvo patenkintas ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutartis panaikinta, klausimas išspęstas iš esmė- Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-09-19 sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ( b.l.68-71).

Teismo posėdyje ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas K. R. paaiškino, kad savavališkai buvo iškirsti medžiai ir padaryta žala gamtai, kuri buvo paskaičiuota. Pažeidimo faktą asmuo pripažino, bet žalos neatlygino. Žala 8952,73 Eur. Buvo iškirsta 18 medžių ,iš kurių vienam buvo pažeistos gyvybiškai svarbios funkcijos. V. B. nesutinka su žalos dydžiu, nori, kad iš šios sumos būtų išskaičiuota 18 uosių kaina, teigia, kad visi uosiai buvo paimti seniūnijos reikmėms. Paaiškėjo, kad seniūnijos buvo paimti 5 uosio rąstai, kurių vertė 477,68 Eur, likusių uosių vertė 222,43 Eur. , iš viso visų 18 uosio medžių vertė 700,11 Eur. Tie 5 uosiai buvo didžiausi pagal tūrį. Sutinka mažinti ieškinį 477,68 Eur. Už medžius, kurie atiteko seniūnijai. Kitus uosius išsivežė pats V. B.. Apžiūrint nupjautus medžius dalyvavo P. N. ir K. seniūnas.

Liudytojas R. S. ( K. seniūnas) parodė ,kad jam V. B. kaimynas pranešė, kad nulaužė jo medį, pranešė gamtosaugai. Tai buvo 2014 m. kovo mėnesį. Nuvažiavo apžiūrėti , matė pas G. S. nulaužtą obelį. Pakruojo ekologė atidavė 5 uosius visuomenės reikmėms. Pasiėmė B., P. ir T. bendruomenės, su traktoriais išsivežė. Medžiai buvo nupjauti valstybinėje žemėje. Kiek medžių rado, tiek ir atidavė.

Liudytojas P. N. parodė, kad 2014m. kovo 13d. patruliavo kartu su kolege J., gavo pranešimą, kad iškirsti medžiai. Atvažiavę pamatė traktorių, kuris tempė nukirstą medį- obelį į V. B. kiemą. Traktoriuje buvo V. B. Iškvietė ekologę, surašė aktą, protokolą. Išsiaiškino, kad žemė V. B. nepriklauso, yra valstybinė. Toje žemėje kirsti medžius buvo galima, tik gavus leidimą. Kiekvienas nukirsto medžio kelmas buvo išmatuotas, nufotografuota. Neišvežti buvo likę 5-6 medžiai. Juos vėliau pasiėmė seniūnija. Medis buvo nupjaunamas ir išvelkamas. Už vaismedžius žala nėra skaičiuojama. Padarė kelias nuotraukas, kuriose matosi V. B. kiemas ir ten esantys medžiai. 18 medžių nebūtų įmanoma suversti į vieną krūvą. Buvo aiškios medžių vilkimo žymės iš kirtimo vietos į V. B. sodybą. V. B. jie klausė, ar turi leidimą medžių kirtimui, jis atsakė, kad neturi. Sakė, kad tai jo giminaičio nuosavybė. Kitą dieną atvyko su ekologe K. ir surašė dokumentus. Trečią dieną įteikė vietos apžiūros aktą. Filmavo kovo 14d. Seniūnaičiai išsivežė ne 18 uosių, o tuos, kurie buvo likę.

Liudytoja K. K. parodė, kad V. B. medžius iškirto be leidimo, ne savo žemėje. Buvo nukirsta lyg 17 uosio medžių. Atvykusi matė plikus kelmus, kelis nupjautus medžius, kitų medžių nebebuvo, matėsi vilkimo žymės. V. B. sakė, kad kirto savo žemėje. Paprašė nuosavybės dokumentų.Net jei tai ir būtų nuosava žemė, tai yra kelio apsaugos zona, todėl leidimas kirsti vis tiek būtų reikalingas. Keli medžiai buvo nevisiškai nupjauti. Iškvietė seniūną, liepė surašyti dokumentus ir likusius medžius leido perduoti bendruomenei. Iš toli V. B. sodyboje matėsi medžiai, malkos.

Liudytoja E. J. parodė, kad ji su kolega P. N. nuvyko pagal gautą iškvietimą. Antrą dieną vyko skaičiuoti medžių. Gavo telefoninį pranešimą. Nuvykę rado traktorių, tempiantį medį- obelį. V. B. rado vietoje. Jis sakė, kad darbuojasi savo žemėje. Nukirsti buvo paprastieji uosiai Buvo ir nebaigtų pjauti uosių. Kitą dieną buvo pakviesta komisija, viskas užfiksuota vietos apžiūros akte. Pirmą dieną buvo nutraukti darbai. Nutarimą byloje priėmė P. N.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis yra V. B. kaimynas, gyvena B. k., gretimoje sodyboje. Jis kreipėsi į seniūną, nes V. B. į jo sodą privertė medžių ir nulaužė tris obelaites. V. B. medžius pjovė tuščioje sodyboje, jis medžius pjovė nebe pirmus metus, medžius tempėsi į savo kiemą. Medžius pjovė ilgą laiko tarpą. Gali būti, kad medžiai tebėra jo kieme. Niekas kitas be V. B. medžių nutempti negalėjo. Likusieji keli medžiai buvo perduoti bendruomenėms. P. bendruomenė paėmė 2 medžius, T.- tris. Iš jų buvo pagaminti suolai.

Liudytojas S. B. parodė, kad jis priklauso P. bendruomenei. Jiems davė 3 medžius ekologė. Juos parsivežė, susikrovę į priekabą. Iš jų padarė suoliukus. Medžių teko P., T. ir B.

Liudytojas Š. B. parodė ,kad jie gavo prašymą nurodyti 18 medžių vertę ir tūrį pagal nukirstų medžių kelmų išmatavimus. Jie skaičiavo pagal vidutinę medienos- uosio kainą. Reikia vadovautis antra jų pateikta pažyma. Medienos tūrį suskaičiavo pagal kelmų diametrus. Rąstų jie natūroje nematė, gal ten supuvusi mediena, gal gera buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių (1-3 b. l.), administracinio teisės pažeidimo protokolo (4-5 b. l.), nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (6 b. l.), vietos apžiūros akto (7 b. l.), V. B. paaiškinimo (8 b. l.), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus rašto (10 b. l.), nuostolių paskaičiavimo (11 b. l.), pretenzijos (12 b. l.), pašto paslaugos lydraščio (13 b. l.), CD laikmenos su nuotraukomis (14 b. l.) nustatyta, kad atsakovas V. B., neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nupjovė 17 vienetų uosio medžių ir vienam medžiui pažeidė gyvybines funkcijas. Nupjauti uosiai augo valstybinėje žemėje, kaimo bendro naudojimo valdoje B. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajone (10 b. l.). Tokiais savo neteisėtais veiksmais V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 78 straipsnio 1 dalyje. Jam 2014-04-30 buvo skirta 450 Lt bauda (6 b. l.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, kuri sudaro 30912,00 Lt. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika“, kurios 22 punktas nurodo, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui.

Nagrinėjamu atveju žalos faktas, t. y. 17 vienetų uosio medžių nupjovimas ir vieno medžio gyvybinių funkcijų pažeidimas yra nustatytas. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo apskaičiuoto žalos dydžio, įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, teismui nepateikė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2, 4, 5 dalys, 34 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda ir be kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas, prašydamas panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodė, kad priimtu sprendimu už akių tenkinant ieškinį pilna apimtimi, nebuvo atsižvelgta į tai, kad byloje neišsiaiškinta, kur buvo išvežti nupjauti medžiai, ar juos išsivežė ieškovo darbuotojai, neaišku, kur buvo panaudota mediena, kokios naudos, galimai turėjo ieškovas, taip pat nesiaiškinta, ar šioms nurodytoms aplinkybėms pasitvirtinus būtų pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį. Atsakovas nurodė, jog iškirstus medžius išvežė ieškovo darbuotojai. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes jei ieškovas šiuos medžius perdavė ir gavo naudos, tai yra svarbu, sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio (CK 6.249 str.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 18 uosio medžių tūris kubiniais metrais yra 14,16, vertė 700,11 Eur, 5 uosio rąstų tūris kubiniais metrais 9,66, vertė 477,68 Eur.(97 b.l.). Iš medienos perdavimo-priėmimo akto matyti, kad K. seniūnija nelegaliai nukirstus medžius perdavė ir panaudojo bendruomenių reikmėms: B. kaimo bendruomenei 3 uosio rąstai, P. kaimo seniūnaitijai 2 uosio rąstai, T. kaimo bendruomenei-medžių šakos malkoms (99,100 b.l.). Liudytojas G. S. parodė, kad likusius nukirstus uosius V. B. su traktoriumi parsitempė į savo sodybą.

Atsakovas V. B. pateikė įrodymus, jog yra pensininkas, jo vienintelės pajamos – gaunama senatvės pensija, kuri sudaro 977,28 Lt ( 283,04 Eur) per mėnesį, jis gyvena vienas, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 29-32). Todėl, nustatant žalos dydį, turi būti įvertinta ir jo turtinė padėtis. Dėl šių priežasčių atsakovas neturi galimybės sumokėti tokios didelės žalos.Taip pat atsižvelgtina į tai, kad K. seniūnijai atiteko 5 uosio rąstai, kurių vertė 477,68 Eur, o V. B. liko kiti uosio medžiai 222,43 Eur vertės. Todėl iš prašomos priteisti žalos dydžio atimama gauta nauda ( 5 medžiai perduoti seniūnijai)- 477,68 Eur.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (LR CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Byloje esantis 2014-04-30 nutarimas patvirtina, kad atsakovas padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 str. 1 d. (už neteisėtą želdinių iškirtimą), ir jam buvo skirta 450 Lt bauda. Nutarimo administracinėje byloje atsakovas neskundė, paskirtą baudą sumokėjo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas įpareigoja juridinius ir fizinius asmenis saugoti aplinką bei tausoti gamtos išteklius (9 str.), o neteisėta veika padarius žalą aplinkai ? ją atlyginti (14 str. 6 p.). Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veika, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatytas žalos padarymo faktas, o už žalos aplinkai padarymą yra atsakingas atsakovas, kuris privalo atlyginti padarytą žalą aplinkai.

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, kuri paskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka - vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika“, kurios 22 punktas nurodo, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Padaryta žala gamtai apskaičiuota pagal formulę ir sudaro 30912,00 Lt.( 8952,73 Eur). Atsakovas žalos gera valia neatlygino.

Byloje nustatytas žalos padarymo faktas nepanaikina atsakovo veiksmų neteisėtumo, tačiau vertinant byloje esančių įrodymų visetą, leidžia spręsti realios padarytos žalos atlyginimo dydžio klausimą.

LR CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, t. y. įstatymas numato išimtį. Šio straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str., 4 d., 6.263 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472/2004). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, nupjaudamas medžius, neturėjo tiesioginės tyčios padaryti žalą gamtai, pasipelnyti.

Žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, tačiau jos turi būti taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgė į tas aplinkybes, jog atsakovas yra fizinis asmuo, kuriam žalos dydis yra pakankamai ženklus, į atsakovo sveikatos būklę ,į finansines galimybes atlyginti žalą, į turtinę padėtį. Atsakovas yra senyvo amžiaus žmogus, pensininkas. Jis prisipažino,kad uosius nukirto, jam skirtą baudą sumokėjo. Nustatant padarytos žalos dydį, teismas atsižvelgia į atsakovo V. B. amžių, jo realias pajamas. Atsakovo turtinė padėtis tikrai nėra gera, jo vienintelis pajamų šaltinis yra pensija ,iš kurios jis turi pragyventi, jokio nekilnojamojo turto jis neturi, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, V. B. atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Esant šioms aplinkybėms , atsižvelgiant į atsakovo V. B. finansines galimybes, jo turtinę padėtį, į tai, kad prisipažino nukirtęs medžius, skirtą baudą sumokėjo, į tai, kad 5 uosio rąstai 477,68 Eur vertės atiteko K. bendruomenei, todėl priteistina žala sumažintina 477,68 Eur, bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 7 d.) teismas, vadovaudamasis CK 6.251 str. 2 d., konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas mažinti iš atsakovo V. B. priteistinos žalos atlyginimo valstybei dydį iki 4238 Eur , t.y. 50 procentų.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Tenkinant ieškinį iš dalies, vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d., , valstybės naudai iš atsakovo yra priteistinas 127,14 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. ir 96 str., į valstybės pajamas iš atsakovo yra priteistinos 14,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, 4238 Eur ( keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, įmonės adresas Čiurlionio g.3, Šiauliai, įmonės kodas 190742486, a. s. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, bylinėjimosi išlaidų 141,88 Eur į valstybės pajamas, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant šiame teisme.