Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-702-125/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2S-702-125/2014
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01667-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Valius
Atsakovas
UAB „Energijos grupė“
Ieškovas
R. K.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-702-125/2014Teisėja Irena Vilkienė (Proceso Nr. 2-43-3-01667-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 110.1; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Energijos grupė“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-89-299/2014 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB „Energijos grupė“ dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teisme 2013-09-19 buvo priimtas ieškovo ieškinys dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašė sprendimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovei UAB „Energijos grupė“ registruotą kilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias sąskaitose 23 496,39 Lt apimtimi, leidžiant vykdyti privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą, mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su ieškovu.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-01-16 nutartimi prašymą tenkino; nutarė areštuoti atsakovei UAB „Energijos grupė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, o jiems nesant ir atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias skolininkui ar esančias pas trečiuosius asmenis 23 496,39 Lt sumai, užtikrinant ieškovo R. K. reikalavimus. Nustatė, kad piniginių lėšų areštas taikytinas tik nesant nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui ir tik reikalavimo (23 496,39 Lt) sumoje, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams. Nurodė, kad ieškovo reikalavimo suma yra pakankamai didelė – 23 496,39 Lt, todėl ši aplinkybė jau pati savaime leido spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jog gali kilti grėsmė ieškovo turtiniams interesams. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą tenkinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą taikyti areštą, grindė vieninteliu kriterijumi – ieškinio sumos dydžiu. Teigia, kad aplinkybė, kad atsakovė neturi Nekilnojamajame turto registre registruoto nekilnojamojo turto, dar neleidžia formuoti išvadų apie atsakovės turtinę padėtį. Tikina, kad ieškovo argumentas, kad skolos Sodrai faktas yra įrodantis galimą atsakovės nemokumą, yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad ieškovas prašyme pateikė prielaidomis grindžiamą teiginį, kad jeigu atsakovė iki ieškinio padavimo dienos neįvykdė prievolių ieškovui, suponuoja išvadą, kad atsakovė geruoju neįvykdys ir teismo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovės aiškinimai apie gerą jos turtinę padėtį yra nepagrįsti. Teigia, kad atsakovė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.).

Atsakovė pripažįsta faktą, kad jokio kito turto neturi, išskyrus įstatinį kapitalą, tačiau atsakovė nepateikė prie atskirojo skundo jokių įrodymų, jog įmonėje šis kapitalas – piniginės lėšos yra, t. y. tomis piniginėmis lėšomis ji disponuoja. Nežiūrint į tai, 10 000 Lt sumos nepakaktų galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Šiuo aspektu svarbu tai, jog byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtus duomenis pateikė ne atsakovė, teikdama įrodymus apie jos stabilią ir užtikrintą finansinę padėtį ir generuojamus piniginius srautus, tačiau ieškovas. Iš atsakovės 2013-12-31 balanso matyti, kad atsakovė neturėjo jokių lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje, o įmonės kasos likutis buvo tik 48,65 Lt. Duomenų, leidžiančių įsitikinti geresne, nei 2013-12-31 balanse nurodyta finansine padėtimi, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Todėl atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie gerą įmonės turtinę padėtį yra visiškai nepagrįsti. Nustatyta ir tai, kad atsakovė jokio registruoto turto neturi ir atsakovė šio fakto neginčija.

Akcentuotina svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, yra ta, kad iš 2013-12-31 balanso matyti ir tai, kad įmonės įsipareigojimai yra 98 232 Lt, o turto įmonė turi tik 108 232 Lt, jis yra trumpalaikis. Be to, įmonės 81 778 Lt įsipareigojimų terminas yra pasibaigęs. Taigi akivaizdu, kad atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. atsakovė 2013-13-31 duomenimis buvo nemoki. Be abejonės, esant tokiai situacijai kiekviena suma yra skausminga įmonės finansinei situacijai, todėl net mažiausia mokėtina suma skaudžiai atsiliepia jos tolimesnėms perspektyvoms.

Atmestini atsakovės teiginiai, kad ji nėra skolinga valstybės institucijoms, nes iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo yra matyti, kad SODRA pastoviai nurašinėja nuo sąskaitos atsakovės lėšas dėl esamo atsakovės įsiskolinimo. Turto areštų registras patvirtina SODROS vykdomą išieškojimą.

Taigi, bylai reikšmingų duomenų visetas įrodo, kad atsakovė 2013-12-31 duomenimis buvo yra nemoki, įrodymų, patvirtinančių stabilesnę ir geresnę įmonės padėtį nepateikta, atsakovė turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie iš esmės tapatūs į balansą įrašyto turto vertei, atsakovė jokio registruoto turto neturi, lėšų iš esmės neturi (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tą pagrįstai nustatė ir apylinkės teismas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės prašyti teismo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, pakeisti vykdymo tvarką (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Be to, atsakovė gali nurodyti, konkretų areštuotiną turtą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Bronius Valius