- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- ATP-613-290/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00110-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. sausio 15 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2013-01-08, apie 7 val. 50 min., Alytuje, Topolių gatvėje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė T. C. vairuojamas automobilis ,,BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. B.. Nutarime konstatuota, kad byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio.
Šalies argumentai
T. C. skundu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą, prašydamas Institucijos 2013 m. sausio 15 d. nutarimą panaikinti ir O. B. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi T. C. skundo netenkino ir Institucijos 2013 m. sausio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą kaip pagrįstą ir teisėtą.
T. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį bei 2013 m. sausio 15 d. Institucijos nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai iš naujo tirti. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, apelianto skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, dėl ko buvo priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. Teismas neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis, važiuodamas Topolių g., Alytuje, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, jo važiavimo greitis, įvertinus automobilių nuvažiavimo po susidūrimo atstumą, buvo žymiai mažesnis negu O. B.. Apeliantas važiavo kuo arčiau dešinio kelkraščio, o ne gatvės viduriu, kaip nurodo O. B., kadangi jo važiuojamosios dalies pusėje stovinčių automobilių, kuriuos reikėtų aplenkti nebuvo, dėl to nebuvo pagrindo, važiuoti gatvės viduriu. Tai O. B., lenkdama stovinčius jos pusėje automobilius, turėjo važiuoti gatvės viduriu, kadangi jos vairuojamas automobilis netilpo savo važiavimo juostoje. Skunde pažymima, kad sudarant eismo įvykio schemą, automobilių pėdsakų užfiksuota nebuvo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi O. B. parodymais, kad būtent apeliantas važiavo kelio viduriu, dėl ko automobiliai prasilenkdami susidūrė veidrodėliais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jei apeliantas būtų važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, galbūt automobiliai būtų prasilenkę be kontaktavimo. Apelianto nuomone, O. B. buvo neatidi, ji turėjo įvertinti susidariusią situaciją ir įsitikinti, ar lenkiant stovinčius automobilius, jai bus saugu, tačiau ji, neįsitikinusi daromo manevro saugumu, išvažiavo į priešpriešinę juostą ir kliudė apelianto automobilį, užkabindama jo automobilio kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį. Kelių eismo taisyklių 105 p. numatyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. Kelių eismo taisyklių 125 p. įpareigoja transporto priemonių vairuotojus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. O. B. važiavimas nesilaikant kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Taigi dėl įvykusio eismo įvykio yra kalta automobilio ,,SAAB“ vairuotoja O. B. ir ji turi būti nubausta.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad visiškai sutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuri yra teisėta ir pagrįsta, skunde išdėstyti motyvai nėra pakankamas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
T. C. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nuspręsti, kuris eismo dalyvis yra kaltas dėl autoįvykio.
Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, kadangi nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011, Nr. N444-619/2011).
Nagrinėjamu atveju vertinant byloje esančius faktinius duomenis, apygardos teismas gali daryti tik vienintelę išvadą, kad su 2013-01-08 eismo įvykiu yra susiję abu vairuotojai - O. B. ir T. C., tačiau kuris yra kaltas dėl įvykusio automobilių susidūrimo ir kurių iš šių asmenų veiksmai galėtų būti vertinami kaip važiavimas nesilaikant kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, apygardos teismas negali objektyviai nustatyti, kadangi abu eismo dalyviai nurodo skirtingas eismo įvykio aplinkybes, neigia savo kaltę, be to, nei vieno iš jų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip apeliantas teisingai skunde nurodo, eismo įvykio schemoje nebuvo užfiksuotos automobilių važiavimo žymės, todėl nustatyti, kuris automobilio vairuotojas važiavo viduriu kelio ir nesilaikė saugaus atstumo, iš eismo dalyvių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, neįmanoma.
Atsižvelgdamas į visas šias išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisinga, pagrįsta ir teisėta, todėl T. C. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutarė:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą ir T. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.