Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ atstovės advokatės L. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-459-292/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekologinė linija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus Hronas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 29 538,32 Eur skolą ir 12 923,02 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad tarp BUAB „Hronas“ ir atsakovės UAB „Alytaus Hronas“ 2009-04-29 buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią atsakovė už perleistą reikalavimo teisę privalėjo sumokėti BUAB „Hronas“ 29 538,32 Eur.2015-09-11 ieškovė UAB „Ekologinė linija“ ir UAB „Semeta“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 29 538,32 Eur kreditorinis reikalavimas bei kiti su juo susiję reikalavimai atsakovės atžvilgiu buvo perleisti ieškovei UAB „Ekologinė linija“. Pradinis kreditorius- BUAB „Hronas“ išregistruota.BUAB „Hronas“ savo įsipareigojimus pagal reikalavimo sutartį įvykdė, tačiau atsakovė iki šios dienos savo prievolės - sumokėti už perleistą reikalavimo teisę, neįvykdė.Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-11-30 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimą, o ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat prašė ieškovei paskirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė reikalavimą pareiškė pasibaigusios prievolės pagrindu. Ieškovė pareikšdama aiškiai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja teise.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. galutiniu sprendimu panaikino 2015 m. lapkričio 30 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovei 792,43 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimo teisė atsakovei grindžiama trimis Reikalavimo perleidimo sutartimis: 2009-04-29 sudaryta tarp UAB „Hronas“ ir atsakovės UAB „Alytaus Hronas“, 2012-08-29 sudaryta tarp BUAB „Hronas“ ir UAB „Semeta“ ir 2015-09-11 sudaryta tarp UAB „Semeta“ ir ieškovės UAB „Ekologinė Linija“. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad UAB „Hronas“ 2009-11-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, o 2013-02-05 bankrutavusi įmonė likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl 2012-08-29 Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tarp BUAB „Hronas“ ir UAB „Semeta“ metu UAB „Hronas“ jau turėjo bankrutavusios ir dėl bankroto likviduojamos įmonės statusą. Tai reiškia, kad UAB „Semeta“ ir ieškovei 2015-09-11 sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį, UAB „Hronas“ jau buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl likviduojant juridinį asmenį, jo teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, juridinį asmenį likvidavus, jo prievolė baigėsi, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios viena šalis jau yra likviduota.Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas ir kitais pagrindais. Atsakovė įrodžius, kad UAB „Alytaus Hronas“ savo prievolę UAB „Hronas“ pagal Reikalavimų perleidimo sutartį įvykdė, todėl ir ji yra pasibaigusi (CK 6.123 str. 1 ir 2 p.). Tą patvirtina pateiktų atsiskaitymų tarp sutarties šalių laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 suvestinės, 2009-12-31 tarp sutarties šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kad galutinį saldo sudaro 23 029,20 Lt UAB „Alytaus Hronas“ naudai bei Vilniaus apygardos teismo 2010-05-12 nutartimi patvirtintas UAB „Hronas“ UAB „Alytaus Hronas“ kreditorinis įsiskolinimas 23 029,20 Lt sumai. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pagrįstumo, UAB „Hronas“ jau iškėlus bylą, nes jis sudarytas dar neįsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, o Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta ir vykdoma iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Teismas nenustatė, kad ieškovės elgesys (Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas ir kreipimasis į teismą su ieškiniu remiantis šia sutartimi) turi paslėptą neteisėtą tikslą, todėl prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė prašė priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:Nepagrįstos teismo išvados, kad atsakovė dar 2009 metais atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi BUAB „Hronas“, 2009-12-31 sudarydama su BUAB „Hronas“ Tarpusavio skolų suderinimo aktą, ir kad šis aktas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu, jog tarp šalių įvyko įskaitymas, kadangi šis dokumentas, buvo priimtas po Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties iškelti AB „Hronas“ bankroto bylą įsiteisėjimo; 2009 m. lapkričio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 3 d. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu atliktas įskaitymas buvo negalimas, nes prieštaravo ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatoms; Teismas nesiaiškino ar ginčijamo atsakovės neva atlikto įskaitymo metu neegzistavo aplinkybės, kurioms esant įskaitymas yra draudžiamas;Iškėlus įmonei bankroto bylą, pradeda veikti draudžiamosios ĮBĮ nuostatos, tarp jų – nuostata, draudžianti įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir CK normos, reglamentuojančios priešpriešinių vienarūšių įskaitymą, taikomos tiek, kiek neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).Atsakovės atliktas įskaitymas prieštaravo ĮBĮ nuostatoms ir buvo draudžiamas CK 6.134 str. 1 d. 7 p. pagrindu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės prievolė pagal 2009 m. balandžio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį pasibaigė; Tarpusavio skolų suderinimo aktas nelaikytinas tarp šalių atliktą įskaitymą patvirtinančiu dokumentu, kadangi prieštarauja ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p., kuriame nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Byloje nėra pateikta administratoriaus įgaliojimo, kuriuo UAB „Hronas“ buhalteris buvo įgaliotas pasirašyti finansinį dokumentą Tarpusavio skolų suderinimo aktą. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įvykusio UAB „Hronas“ kreditorių komiteto posėdžio metu buvo nuspręsta parduoti ginčytinas debitorių skolas, tame tarpe ir atsakovės 29 538,32 Eur skolą. Ši skola perleista UAB „Semeta“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. ;Atsakovė neįrodė, kad atliko įskaitymą, nes nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko įskaitymą iki 2009 m. gruodžio 3 d. ir apie tai informavo pradinį kreditorių UAB „Hronas“. Net ir tuo atveju, jei atsakovė savo apskaitoje atliko įskaitymą, tačiau to neišviešino ieškovei (teisių perėmėjui), pripažinti prievolės pabaigą įskaitymu nėra pagrindo;Ieškovė savo reikalavimą kildina iš 2015 m. rugsėjo 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kuria pradinis kreditorius UAB „Semeta“ perleidimo reikalavimą į atsakovės įsiskolinimą ieškovei. BUAB „Hronas“ nebuvo 2015 m. rugsėjo 11 d. sutarties šalis. Be to, Reikalavimo perleidimo sutartis tarp BUAB „Hronas“ ir UAB „Semeta“, sudaryta 2012 m. rugpjūčio 29 d., t. y. dar iki BUAB „Hronas“ likvidavimo procedūros užbaigimo. BUAB „Hronas“ likviduota bankrutavus ir tuo pagrindu išregistruota 2013 m. vasario 5 d., t. y. po 2012 m. rugpjūčio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl teismo motyvas, kad likvidavus BUAB „Hronas“ pasibaigė atsakovės prievolė pagal 2009 m. balandžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį, prieštarauja byloje surinktiems neginčytiniems įrodymams, patvirtinantiems faktą, kad atsakovės prievolė nebuvo įvykdyta ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. sutartimi buvo perleista UAB „Semeta“. Atsakovė Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo neginčija; Teismas netinkamai tyrė bei vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pažeidė rungimosi principą, nepagrįstai perkeldamas ieškovei pareigą įrodyti atsakovės įsiskolinimo egzistavimą;Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės prievolė, atsiradusi 2009 m. balandžio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, egzistuoja ir nepasibaigė, todėl šie įrodymai turi būti įvertinti peržiūrint bylą apeliacine tvarka; Atsakovei iš ieškovės priteista 792,43 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė, atsiliepimo į ieškinį apimtis taip pat nėra didelė, yra neprotingai ir neproporcingai didelė, todėl turi būti mažinama. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. galutinį sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, prašė atsisakyti priimti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė reikalavimą pareiškė pasibaigusios prievolės pagrindu; Kaip matyti iš atsiskaitymų tarp atsakovės ir BUAB „Hronas“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 suvestinės po 2009 metų ne atsakovė buvo UAB „Hronas“ skolininkė, o būtent UAB „Hronas“ turėjo 23 029,20 Lt įsiskolinimą atsakovei.Atsakovės ir BUAB „Hronas“ tarpusavio prievolės pasibaigė ne įskaitymu, o visiškai kitu savarankišku pagrindu, t. y. tinkamu visišku prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1-2 d.). 2009-12-31 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra laikomas įskaitymu, kadangi finansininkai negali atstovauti bendrovių ir nei už jas prisiimti teisių ar pareigų, nei užbaigti prievolių. Atsakovės prievolės UAB „Hronas“ atžvilgiu pasibaigimas tinkamu įvykdymu dar 2009 metais reiškia, kad vėliau, t. y. 2012-08-29 ir 2015-09-11, sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys objektyviai negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės, kadangi jomis buvo perleistas nebeegzistuojantis, t. y. dar 2009 metais tinkamo įvykdymo pagrindu pasibaigęs, reikalavimas;Skolos iš atsakovės priteisimas, būtų paneigęs Vilniaus apygardos teismo 2010-05-12 nutartyje c. b. Nr. B2-1952-450/2010 nustatytą aplinkybę, kad po nutarties įsiteisėjimo momento ne atsakovė, o UAB „Hronas“ buvo skolininkė. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kuris galėtų pagrįsti, kad BUAB „Hronas“ po 2010-05-12 turėjo atsakovės atžvilgiu kokį nors reikalavimą, kurį būtų galėjęs perleisti 2012-08-29; Reikalavimo teisių perleidimo instituto kontekste prieš atsakovę negali būti naudojamos nei 2012-08-29 Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kadangi apie ją atsakovė nebuvo informuota (ši sutartis sudaryta UAB „Hronas“ jau turint bankrutuojančios statusą), nei 2015-09-11 Reikalavimo perleidimo sutarties, nes pastaroji sudaryta pradinį kreditorių jau išregistravus, o apie pradinio kreditoriaus sudarytos 2012-08-29 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties fakto skolininkui neatskleidus;Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prievolė pradiniam kreditoriui būtų laikoma pasibaigusia ir tuo pagrindu, kad jis yra likviduotas. Su apeliaciniu skundu pateikti didžiąja dalimi visiškai nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei atsakovei. Apeliantė nenurodė, kodėl visų šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė UAB „Ekologinė linija“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą, t.y. dokumentų kopijos iš UAB „Hronas“ bankroto bylos: ataskaita apie bankroto proceso eigą, kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 6, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Hronas“, UAB „Hronas“ debitorinių įsiskolinimų ir kreditorinių įsiskolinimų sąrašai, atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantė nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, kad atsakovės prievolė, atsiradusi 2009 m. balandžio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, egzistuoja ir nepasibaigė. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu apeliantės pateikti nauji įrodymai priimami į bylą, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Byloje spendžiamas ginčas dėl atsakovės UAB „Alytaus Hronas“ pareigos atlyginti skolą ieškovei UAB „Ekologinė linija“ reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu.Byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 29 d. tarp atsakovės UAB „Alytaus Hronas“ ir UAB „Hronas“ buvo sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad atlikus Sutarties 6 punkte numatytų piniginių reikalavimų įskaitymą, UAB „Alytaus Hronas“ (Naujasis kreditorius) lieka skolingas UAB „Hronas“ (kreditoriui) 101 989,91 Lt (29 538,32 Eur) sumą, kurią grąžins Kreditoriui pageidaujant, gaminiais ar atlikdamas paslaugas (montavimo darbus) pastarojo naudai ir/ar proporcingai pusei sumos, kurią (-ias) (ar jos dalį(-is) gaus iš skolininko. Jei Naujasis kreditorius iš Skolininko atgaus skolą, ar dalį jos, kitu turtu (ne pinigine išraiška), 101 989,91 Lt sumą Naujasis kreditorius Kreditoriui grąžins per 24 mėnesius lygiomis dalimis, nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, jei iki to laiko nebus atsiskaitęs, Kreditoriaus pageidavimu ir jo naudai, gaminiais ar atliktomis paslaugomis (montavimo darbais) (Sutarties 7 punktas). 2012 m. rugpjūčio 29 d. tarp BUAB „Hronas“ ir UAB „Semeta“ buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią BUAB „Hronas“ perleido, o UAB „Semeta“ perėmė visas BUAB „Hronas“ turimas reikalavimo teises į BUAB „Hronas“ debitorius, o taip pat į BUAB „Hronas“ ginčytinas reikalavimo teises, nurodytas sutarties prieduose, tame tarme ir į UAB „Alytaus Hronas“ 101 989,91 Lt skolą. 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovė UAB „Ekologinė linija“ ir UAB „Semeta“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią 29 538,32 Eur kreditorinis reikalavimas bei visi kiti su pastaruoju susiję papildomi reikalavimai atsakovės atžvilgiu buvo perleisti ieškovei UAB „Ekologinė linija“. Ieškovė UAB „Ekologinė linija“ 2015 m. rugsėjo 11 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alytaus Hronas“ 29 538,32 Eur skolos, 12 923,02 Eur palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas ieškinio pareiškimą atmetė dviem pagrindais: 1) BUAB „Hronas“ 2013-02-05 likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl likvidavus juridinį asmenį prievolė baigiasi (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), dėl to ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti įvykdyti prievolę pagal 2015-09-01 Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios viena šalis yra likviduota. Likviduojant juridinį asmenį jo teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims; 2) Atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ savo prievolę UAB „Hronas“ pagal Reikalavimų perleidimų sutartį įvykdė ir ji yra pasibaigusi (CK 6.123 straipsnio 1 ir 2 p.). Tą patvirtina teismui pateiktų atsiskaitymų tarp sutarties šalių laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 suvestinės, 2009-12-31 tarp sutarties šalių pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kad galutinį saldo sudaro 23 029,20 Lt UAB „Alytaus Hronas“ naudai bei Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 nutartimi patvirtintas UAB „Alytaus Hronas“ 23 029,20 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Hronas“ bankroto byloje.

Dėl reikalavimo perleidimo ir pranešimo apie perleidimą

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).BUAB „Hronas“ ir UAB „Semeta“ 2012-08-29 sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 9 punktas numatė, kad „Naujasis kreditorius (t. y. UAB „Semeta“) įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuosavybės teisės perdavimo dienos pranešti skolininkams apie šios sutarties sudarymą ir pateikti šios sutarties kopiją ar jos išrašą“, tačiau šios pareigos UAB „Semeta“ neįvykdė. Todėl darytina išvada, kad prieš atsakovę negali būti naudojamos nei 2012-08-29 Reikalavimo perleidimo sutartis, kadangi apie ją atsakovė nebuvo informuota, nei 2015-09-11 Reikalavimo perleidimo sutartis, nes pastaroji sudaryta pradinį kreditorių jau išregistravus, o apie pradinio kreditoriaus sudarytos 2012-08-29 Reikalavimo perleidimo sutarties fakto skolininkui neatskleidus. Šių faktinių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima pagrįsta išvada dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovui pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovo prievolės įvykdymo.CK 6.107 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Byloje nustatyta, kad apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota tik 2015-09-29 pranešimu apie 2015-09-11 Reikalavimo perleidimo sutartį, t.y. jau po UAB „Hronas“ išregistravimo. Jei atsakovė būtų tinkamai informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, ji būtų galėjusi reikšti visus atsikirtimus naujajam kreditoriui, įskaitant teisę ginčyti perleistą reikalavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė UAB „Alytaus Hronas“ savo prievolę UAB „Hronas“ pagal 2009-04-29 sudarytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartį yra visiškai įvykdžiusi, todėl prievolė pasibaigė ( CK 6.123 straipsnio 1-2 dalys). Iš teismui pateiktos atsiskaitymų tarp atsakovės ir BUAB „Hronas“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 suvestinės matyti, kad 101 989,91 Lt dydžio įsiskolinimas buvo padengtas teikiant prekes/paslaugas pagal konkrečias suvestinėje nurodytas sąskaitas faktūras, kas ir buvo numatyta Reikalavimo perleidimo sutarties septintame punkte. 2009-12-31 tarp atsakovės bei UAB „Hronas“ finansininkų buvo pasirašytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matosi, kad „Galutinį saldo sudaro 23 029,20 Lt UAB „Alytaus Hronas“ naudai. Vilniaus apygardos teismo 2010-05-13 nutartimi buvo patvirtintas UAB „Alytaus Hronas“ 23 029,20 Lt kreditorinis reikalavimas UAB „Hronas“ bankroto byloje. Kadangi atsakovės prievolės UAB „Hronas“ pasibaigė tinkamu įvykdymu dar 2009 metais, todėl darytina išvada, kad 2012-08-29 ir 2015-09-11 sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės, kadangi jomis buvo perleistas dėl tinkamo įvykdymo pasibaigęs reikalavimas. Apeliacinio skundo argumentai dėl įskaitymo negalimumo tarp atsakovės ir UAB „Hronas“ neturi teisinės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip nustatyta byloje, tarpusavio prievolės pasibaigė ne įskaitymu, o visiškai kitu savarankišku pagrindu t.y. tinkamu prievolės įvykdymu.Nors apeliantė į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus iš UAB „Hronas“ bankroto bylos ir ataskaitoje apie bankroto proceso eigą yra nurodyta UAB „ Alytaus Hronas“ kaip vykdantis veiklą debitorius – 101989,91 Lt ginčytina skola, tačiau nepateikta jokių finansinių įrodymų, patvirtinančių skolos dydį. Iš pateiktų papildomų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės prievolė, atsiradusi 2009 m. balandžio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, egzistuoja.Teisėjų kolegija sprendžia, kadangi ieškovė neįrodė, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu turi teisę reikalauti iš atsakovės skolos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės UAB „Ekologinė linija“ ieškinio pareiškimą atmetė. Apeliacinio skundo argumentais skundžiamo teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 792,43 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliantė apeliaciniu skundu šias išlaidas prašo mažinti, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir bylos apimtis nėra didelė.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei priteistos 792,43 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliantės prašymas šias išlaidas sumažinti netenkinamas.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2016-09-13 į bylą pateikta advokatų kontoros TARK GRUNTE SUTKIENĖ finansininkės pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų civilinėje byloje Nr. e2A-1412-273/2016 pagal 2016-05-09 ir 2016-06-15 nurodytas sąskaitas faktūras.CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesiniu dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kadangi iš pateikto dokumento nėra galimybės identifikuoti atsakovės turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.