Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-219-451/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
e2-219-451/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19113-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gedrė Jakštienė
Ieškovas
VSDFV Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Atsakovas
S. V.
Civilinė byla Nr. e2-219-451/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19113-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 76.5; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovei Ingridai Bagdonienei, nedalyvaujant atsakovui S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo iš juridinio asmens vadovo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Kauno skyrius ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. V. 3335,22 Eur žalos atlyginimo VSDFV Kauno skyriaus naudai. Ieškinyje nurodė jog VĮ Registrų centro Kauno filialas 2003-03-18 įregistravo UAB „Baileksas“, į.k. 126179287. Bendrovės vadovu nuo 2005-06-20 iki 2011-07-12 buvo atsakovas S. V.. Kauno apygardos teismas 2011-06-30 nutartimi UAB „Baileksas“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2011-07-12. 2012-10-04 nutartimi civ. byloje Nr. B2-771-527/2012 UAB „Baileksas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. 2011-10-18 nutartimi civ. byloje Nr. B2-2380-527/2011 patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus 3335,22 Eur (11515,86 Lt) finansinis reikalavimas, kuris yra nepatenkintas. 2014-12-15 sprendimu civ. byloje Nr. B2-268-527/2014 UAB „Baileksas“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. 2015-01-27 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl VSDFV Kauno skyrius neturi galimybės atgauti skolos iš UAB „Baileksas“. Nurodė, jog atsakovo, kaip įmonės vadovo nesąžiningi veiksmai, dėl kurių nebuvo patenkinti kreditorių reikalavimai, nulėmė negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Prejudicinis faktas, kad UAB „Baileksas“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o jos buvusio vadovo S. V. neveikimas, galimai slepiant neteisėtus veiksmus, tyčia įmonę privedant prie bankroto ir taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais bei savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pripažintas Kauno apygardos teismo 2012-10-04 įsiteisėjusia nutartimi (civ. byla Nr. B2-771-527/2012). Taigi būtent dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų UAB „Baileksas“ turto ir pajamų neužteko patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir tokiu būdu buvo nulemtas negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas kaip įmonės vadovas, suvokdamas ir suprasdamas įmonės nemokumą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau sunkino įmonės turtinę padėtį bei kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, nevykdė savo kaip įmonės vadovo pareigų, neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, neteikė visų reikalingų įmonės duomenų atskaitingoms institucijoms, sąmoningai ėmėsi itin rizikingų verslo sprendimų, t.y. nepagrįstai mažomis kainomis pardavė turtą susijusiems asmenims, kryptingai ir sąmoningai gilino įmonės finansines problemas. Nurodė, jog yra visi įrodymai patvirtinantys ieškinio teisėtumą ir pagrįstumą, todėl ieškinį prašė tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovas S. V. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis negali visą gyvenimą atsakyti už UAB „Baileksas“ skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė pilnai palaikė ieškinyje ir išdėstytus argumentus, motyvus, paaiškino, jog ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais ir suformuota Aukščiausio Teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

Atsakovas S. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, teismo šaukimas įteiktas, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 3 d. juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.245 str. 5 d., kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui.

Ieškovės 3335,22 Eur (11515,86 Lt) kreditorinis reikalavimas UAB „Baileksas“ bankroto byloje buvo pareikštas ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartimi. UAB „Baileksas“ negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011-06-30 nutartimi, kuria UAB „Baileksas“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „Baileksas“ neatsiskaitė su kreditoriumi VSDFV Kauno skyriumi iki bankroto procedūrų pabaigos. Kauno apygardos teismo 2014-12-15 sprendimu UAB „Baileksas“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. Su ieškiniu pateiktame 2014-08-28 BUAB „Baileksas“ likvidavime akte nurodyta, jog liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 558 976,42 Eur (1 930 033,78 Lt) sumai. Ieškovo kreditorinis reikalavimas 3335,22 Eur (11515,86 Lt) sumai taip pat liko nepatenkintas. Likvidavus įmonę UAB „Baileksas“ ieškovei tapo aišku, kad ji neturi realių galimybių atgauti skolą. 2015-01-27 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl nagrinėjamoje byloje spręstina, ar yra juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-517/2013).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str 12 d „tyčinis bankrotas suprantamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindas manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Kad bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-448/2004). Įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna daug mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir pirmiau išvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Bombos filmai“ v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004).“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-517/2013).

Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-771-527/2012 UAB „Baileksas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bei konstatuota, kad UAB „Baileksas” vadovas, suvokdamas ir suprasdamas įmonės nemokumą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, suvokdamas ir suprasdamas įmonės nemokumą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau sunkino turtinę padėtį bei įmonės kreditorių galimybes patenkinti finansinius reikalavimus, nevykdė savo kaip įmonės vadovo pareigų, neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, neteikė visų reikalingų įmonės duomenų atskaitingoms institucijoms, sąmoningai ėmėsi itin rizikingų verslo sprendimų, t.y. nepagrįstai mažomis kainomis pardavė turtą susijusiems asmenims, kryptingai ir sąmoningai gilino įmonės finansines problemas, taip UAB „Baileksas“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

ĮBĮ 20 str. įtvirtina teismo teisę, esant šio įstatymo 2 str. 12 d. nurodytiems požymiams, pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus ar administratoriaus prašymu. Įvairūs klausimai įmonių bankroto procese yra sprendžiami, priimant teismo nutartis (tyčinio bankroto atveju – pagal ĮBĮ 10 str. 1 d., 20 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str. įtvirtina imperatyvią normą, nustatančią, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu būdu įstatymų leidėjas teismo procesinio sprendimo privalomumo nėra susiejęs su jo forma. Minėta norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Formuodama teismų praktiką dėl prejudicinių faktų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, aiškinant proceso teisės normas (CPK 182 str. 1 d. 2 p.ir 279 str. 4 d.) dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-17/2011).

Bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą tyčiniu, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.87 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

Pagrindinis atsakovo argumentas, dėl kurio neturėtų būti tenkintinas ieškovo ieškinys, tai, kad jis negali būti asmeniškai visą gyvenimą atsakyti už UAB „Baileksas“ skolas. Ieškovė ieškinį grindžia Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi ir joje nustatytais prejudiciniais faktais. CPK 182 str. 2 p. yra nustatyta, jog prejudiciniais faktais laikomos tokios aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje , kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Byloje pateikta Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartis tik patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, t.y. apie įmonės UAB „Baileksas“ bankrotą pripažinimą tyčiniu, ir ši nutartis atsakovo nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Pažymėtina ir tai, jog šioje civilinėje byloje, nagrinėjant UAB „Baileksas“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įmonės direktorius kaip atsakovas toje civilinėje byloje, atsiliepimo, bei kitų įrodymų neteikė, kas patvirtina, jog pats atsakovas sutiko su įmonės bankroto administratoriaus pareiškimu ir jo neginčijo. Teismas laiko, jog aukščiau teismo įvardinti argumentai ir motyvai neginčijamai patvirtina, jog faktai nustatyti Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi yra prejudiciniai, ir ieškovė įgijo teisę neįrodinėti tų aplinkybių ir faktų, kurie yra nustatyti įsiteisėjusia 2012-10-04 nutartimi. Pagrindinė prievolė ir negalėjimas jų įvykdyti konstatuoti Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartyje dėl tyčinio bankroto iškėlimo yra laikytini prejudiciniais faktais, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 d.).

Apibendrinant darytina išvada, kad UAB „Baileksas“ negalėjimą įvykdyti prievoles įrodo ne tik bankroto bylos iškėlimo faktas, bet ir Kauno apygardos teismo 2014-12-15 sprendimas UAB ,,Baileksas“ veiklą pripažinti pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, kai buvo nepatenkintas ieškovės kreditorinis reikalavimas. Atsakovo, kaip buvusio vadovo nesąžiningi veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams (įmonės nebegalėjimo atsiskaityti su kreditoriais) konstatuoti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartimi, todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 2.50 str. pagrindų nustatyti nebereikia.

Sprendžiant dėl ieškovui atlygintinos žalos dydžio, Kauno apygardos teismo 2011-10-18 nutartyje yra patvirtintas VSDFV Kauno skyriaus finansinis reikalavimas 3335,22 Eur (11515,86Lt) sumai, kuris įmonę likvidavus liko nepatenkintas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti konkrečios kreditoriui neįvykdytos prievolės dydį, svarbu nustatyti esant priežastinį ryšį tarp juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui (ieškovui). Žala, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, šiuo atveju yra suprantama kaip juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės. Atsakovas šioje byloje neginčijo atlygintinos žalos dydžio ir jokių argumentų, susijusių su žalos dydžiu nepareiškė, rašytinių įrodymų ar skaičiavimų nepateikė, todėl darytina išvada, jog su žalos dydžiu sutinka. Žalos dydį įrodo kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie liko nepatenkinti, kadangi įmonė tapo nemoki dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, ir tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2012-10-04 nutartis.

Teismas laiko neginčytinai įrodytu ieškinį ir jo pagrįstumą, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 176-178 str., 182 str. 1 d. 2 p.,183 str., 185 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 80 str. 7 d., 83 str. 1 d. 5 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 3335,22 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis eurus 22 ct) žalos atlyginimo ieškovo VSDFV Kauno skyriaus (j.a.k. 188677437) naudai.

Priteisti iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gedrė Jakštienė