- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-84-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00115-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. K. V.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. V. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. V., atstovaujamas advokato A. R., kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir NŽT Raseinių skyrius) 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2), 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (toliau – ir NŽT) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 1T-15-(7.5) „Dėl R. V. skundo“. Priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo atstovas advokatas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjo tiek skunde, tiek patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Pareiškėjas patikslintuose skunduose nurodė, jog jis yra Lietuvos Respublikos pilietės D. M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. D. M. V., dar būdama gyva (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kuris jai priklausytų jos mirties momentu, paliko pareiškėjui. D. M. V. brolis Lietuvos Respublikos pilietis J. J., miręs (duomenys neskelbtini) dar būdamas gyvas, (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kurį jis mirties dieną turėtų Lietuvoje, paliko savo seseriai D. M. V. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2981-239/2019 nustatė juridinę reikmę turintį faktą, kad D. M. V. po savo brolio J. J. mirties priėmė J. J. palikimą pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Tuo pačiu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismas atnaujino pareiškėjui terminą mirusios D. M. V. palikimą priimti. 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus 7-ajame notarų biure buvo priimti pareiškėjo pareiškimai apie J. J. ir D. M. V. palikimų priėmimą bei pareiškėjui buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtinantys, kad pareiškėjas yra J. J. ir D. M. V. palikimus priėmęs įpėdinis. Nurodė, kad pareiškėjas yra vienintelis viso J. J. ir D. M. V turto, esančio L., paveldėtojas, ir jam dar prieš pradedant tvarkyti palikimų priėmimo klausimus, buvo žinoma, kad J. J. Lietuvos Respublikoje turėjo nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, t.y., kad Kauno apskrities viršininko tarnyba 2000 m. spalio 12 d. parengė ir J. J. išdavė tris išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo: 2000 m. spalio 12 d. išvadą Nr. 5831 dėl 2,00 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone (toliau – ir Išvada/5831); 2000 m. spalio 12 d. išvadą Nr. 5832 dėl 13,00 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – ir Išvada/5832); 2000 m. spalio 12 d. išvadą Nr. 5833 dėl 37,44 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone (toliau – ir Išvada/5833). Išvados/5831 ir Išvados/5832 pagrindu nuosavybės teisės J. J. nebuvo realizuotos – tikslios žemės sklypų ribos nebuvo suformuotos ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas nepabaigtas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dar 2005 m. kovo 29 d. raštu Nr. 3B-(7.5)-J-223-318 informavo J. J. apie tai, kad rengiant (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, Išvados/5831 pagrindu, J. J. buvo suformuoti du bendro 3,64 ha ploto grąžintini žemės sklypai; Išvados/5832 pagrindu J. J. yra įrašytas į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės asmenų, pateikusių prašymus atkurti nuosavybės teisę į žemę, mišką, vandens telkinius neatlygintinai sąrašą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 684-41. Tačiau iki šios dienos nuosavybės teisės pagal Išvadą/5831 ir Išvadą/5832 taip ir liko neatkurtos. Pareiškėjas, kaip J. J. ir D. M. V. viso turto paveldėtojas, 2018 m. spalio 19 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl nuosavybės teisių į 2,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal Išvadą/5831) ir 13,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pagal Išvadą/5832) atkūrimo. Kadangi į pareiškėjo prašymą Nacionalinė žemės tarnyba nereagavo, nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo, buvo kreiptasi į teismą (byla Nr. eI-5776-596/2019). Tačiau, nors Nacionalinė žemės tarnyba ir sutiko su pareiškėjo skundu, klausimo vistiek iš esmės neišsprendė. Nepaisant pareiškėjui atkurtos Lietuvos Respublikos pilietybės, atsakovas neketina jo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo tenkinti, nebent jis sutiktų su nuosavybės teisių atkūrimu piniginėmis lėšomis. Atsakovas tvirtina, kad vien ta aplinkybė, kad J. J. įpėdiniai nedalyvavo vėliausiai surengtame pretendentų susirinkime, nors esą jiems buvo tinkamai pranešta, sudaro prielaidas Išvadą/5832 laikyti neįgyvendinta ir atitinkamai panaikinti paliekant pretendentams nuosavybės teisę, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 105 punkto nuostatomis, atkurti atlyginant pinigais, ko pareiškėjas nepageidauja. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeista pretendentų informavimo tvarka, atitinkamai aplinkybė, kad J. J. įpėdiniai (pretendentai) nedalyvavo vėliausiai surengtame pretendentų susirinkime, negali būti laikoma teisiškai reikšminga ir sudarančią prielaidas panaikinti Išvadą/5832, atitinkamai laikyti, kad nuosavybės teisė gali būti įgyvendinama tik atlyginant pinigais. Šiuo atveju skelbimas apie 2019 m. liepos 18 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą buvo patalpintas dienraštyje 2019 m. liepos 8 d., nors tuo metu Nacionalinei žemės tarnybai buvo neabejotinai žinoma apie J. J. įpėdinį – pareiškėją, kadangi šis dar 2018 m. spalio 19 d. per atstovą – advokatą R. R., buvo kreipęsis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo jo vardu, kartu buvo pridėtas ir notaro patvirtintas įgaliojimas 2018 m. birželio 1 d. – 2019 m. liepos 1 d. laikotarpiui, su nurodytais atstovo (įgaliotinio Lietuvoje) kontaktiniais duomenimis, dėl visapusio pareiškėjo atstovavimo, taip pat ir 2017 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartis, kurioje nebuvo nurodytas jos galiojimo terminas (šių faktinių aplinkybių atsakovas neginčija ir atsiliepimu). Todėl laikyti, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 102¹ dalimi, piliečių (įpėdinių) pakviesti nėra galimybės dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, ir atitinkamai apie organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviesti visuomenės informavimo priemonėmis, nebuvo jokių teisinių prielaidų. Nacionalinė žemės tarnyba žinodama J. J. įpėdinio (pareiškėjo) kontaktinius duomenis (atstovo Lietuvoje duomenis), privalėjo apie organizuojamą pretendentų susirinkimą informuoti atstovą tiesiogiai, ko ir buvo tikimasi, o ne per spaudą, kurios pareiškėjo atstovas neturėjo pareigos, o ir fiziškai neturėjo galimybių sekti. Pareiškėjas, kaip pretendentas, nebuvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį susirinkimą, taigi į jį neatvyko ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Tokiu atveju ir pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 dalį, sureguliuota tokia situacija, pagal kurią netinkamai informuotam asmeniui išlieka teisė atkurti nuosavybės teisę natūra: ,,Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.” Mano, jog NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2) yra neteisėtas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) nutraukė nuosavybės teisių atkūrimo J. J. į buvusio žemės savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėtą žemę procedūrą. Įsakyme nurodyta, kad vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 2 dalimi, taip pat įvertinamos aplinkybės, kad prašymą atkurti nuosavybės teises pateikęs pilietis J. J. yra miręs (duomenys neskelbtini) taip pat tai, kad šio piliečio įstatyminė įpėdinė D. M. V. mirusi (duomenys neskelbtini) o jos įstatyminis įpėdinis R. V. nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Šiuo gi atveju 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) paremtas paviene aplinkybe (kuri be kita ko šiai dienai yra išnykusi), t. y. kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau, individualus administracinis aktas turi būti paremtas juridinių faktų visetu, būtinu ir pakankamu teisės normai taikyti ir tai yra esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą įsakymą turėjo išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo pareiškėjo pilietybės gavimo, dėl jo ketinimo tą daryti, taip pat nustatyti pakankamą terminą šiems veiksmams atlikti. O to nepadarydama, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu, neatliko tinkamai viešojo administravimo procedūrų, įskaitant administracinių procedūrų pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nesusiejo konkrečių teisės normų su objektyviais duomenimis (faktais), kurie galėjo būti gauti, jei visos procedūros būtų atliktos tinkamai (gauti duomenys apie pareiškėjo ketinimus ir galimybes įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę). Pasielgdama priešingai, t. y. nutraukęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, atsakovas pažeidė pareiškėjo interesus, ko, tinkamai vertinant susidariusią situaciją, buvo galima nesunkiai išvengti.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose nurodė, kad NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 11 VĮ-1835-(14.11.2.) „Dėl Kauno apskrities 2000 m. spalio 12 d. išvados Nr. 5832 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimo“ buvo panaikinta Kauno apskrities 2000 m. spalio 12 d. išvada Nr. 5832 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimta J. J. vardu. Šio įsakymo preambulėje nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 105 punktas. Šiame punkte nustatyta, kad jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę atkuriamos, atlyginant pinigais šios Atkūrimo įgyvendinimo įstatymo tvarkos 105¹ nustatyta tvarka. Šiame 105¹ punkte nustatyta, kad atlyginant pinigais tuo atveju jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta, žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu ją panaikina. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis nurodyta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Įsakyme nurodyta, kad jis priimamas, atsižvelgiant į NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybinį raštą Nr. TR-11018-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“. Šio tarnybinio rašto pavadinimas aiškiai nurodo dėl kokios priežasties buvo priimtas įsakymas šią išvadą panaikinti, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis. Tarnybiniame rašte nurodyta, kad 2000 m. spalio 12 d. išvada Nr. 5832 grąžinama dėl tos priežasties, kad pretendento J. J. paveldėtojai neatvyko į 2019 m. liepos 18 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą. Prie šio tarnybinio rašto buvo pridėti dokumentai (nurodytos išvados originalas, išrašas iš gyventojų registro, mirties liudijimas, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro liudijimas, laikraščio „Vilniaus diena“ ištrauka, skundas), įrodantys, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius atliko visus jam priskirtus teisės aktais nustatytus veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal nurodytą išvadą, tačiau išvada nebuvo realizuota ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktu, gražinta NŽT Raseinių skyriui dėl tos priežasties, jog pretendento J. J. įpėdiniai neatvyko į organizuojamą susirinkimą dėl žemės sklypo projektavimo. Nurodytos išvados gražinimas vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, tai yra, Raseinių skyriaus vedėjui yra faktinis nurodyto įsakymo priėmimo pagrindas. Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nutraukimo“ buvo nuspręsta nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo J. J. į buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, procedūrą. Įsakymo preambulėje nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas – Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jei šio straipsnio 1 dalies 1,2,3,4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Įsakymo preambulėje taip pat nurodyta, kad jis priimamas, įvertinus nustatytas aplinkybes, kad prašymą atkurti nuosavybės teise pateikęs pilietis J. J. miręs (duomenys neskelbtini) kad šio piliečio įstatyminė įpėdinė D. M. V. mirusi (duomenys neskelbtini) o jos įstatyminis įpėdinis R. V. nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Įsakyme taip pat išvardinti dokumentai, kurie patvirtina šias nustatytas aplinkybes. Šios išvardintos nustatytos aplinkybės, faktai ir įsakyme nurodyti juos patvirtinantys dokumentai, kad J. J. yra miręs, o jo įpėdinis R. K. V. nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir neatitinka Atkūrimo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimą, jog nuosavybės teisės gali būti atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui tik tuo atveju, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra faktinis nurodyto įsakymo priėmimo pagrindas. Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka. NŽT Vilniaus rajono skyrius, 2018 m. spalio 19 d. sužinojęs aplinkybę, kad pareiškėjas yra J. J. turto paveldėtojas po savo motinos D. V. mirties, bet neturėdamas pareiškėjo dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies įtvirtintą sąlygą, tai yra, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi teisę paveldėti mirusiojo J. J. vardu atkurtinas nuosavybės teises į žemę, ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka apie, tai kad rengiamas Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir į sąrašą įrašytas J. J., paskelbė 2019 m. liepos 8 d. laikraštyje „Vilniaus diena“ bei pakvietė J. J. galimus paveldėtojus dalyvauti 2019 m. liepos 18 d. 11 val. pretendentų susirinkime, kuriame turėjo būti išreikšta valia dėl projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Tačiau į šį pretendentų susirinkimą J. J. įpėdiniai neatvyko, taip pat neinformavo Vilniaus skyrių dėl neatvykimo priežasčių. Tai įrodo, kad J. J. įpėdinai nesidomėjo ir nesirūpino nuosavybės teisių į nurodytą žemę atkūrimo procesu, kviečiami neatvykdavo į pretendentų susirinkimus ir neinformavo apie neatvykimo priežastis. Mano, kad skundžiami įsakymai ir sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus administraciniams sprendimams.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2), 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) ir NŽT direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 1T-15-(7.5) „Dėl R. V. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2000 m. lapkričio 12 d. buvo parengta Kauno apskrities išvada Nr. 5832 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ J. J. vardu, kurioje nurodoma, kad J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. J. 13 ha žemės, turėtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, kuri priskirta grąžintinai žemei ir kurios vertė – 23 413 Lt (toliau – ir Išvada Nr. 5832). A. V., atstovaudamas tuo metu Jonui Jonikui, pagal 1998 m. birželio 12 d. įgaliojimą, tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos Raseinių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą „suteikti lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“. Išvada Nr. 5832 tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje užregistruota 2000 m. lapkričio 14 d. (reg. Nr. 3924).
Pareiškėjas R. K. V. yra Lietuvos Respublikos pilietės D. M. V., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. D. M. V., dar būdama gyva 2009 m. sausio 23 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kuris jai priklausytų jos mirties momentu, paliko pareiškėjui. D. M. V. brolis Lietuvos Respublikos pilietis J. J., miręs (duomenys neskelbtini) dar būdamas gyvas, 2002 m. kovo 29 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kurį jis mirties dieną turėtų Lietuvoje, paliko savo seseriai D. M. V.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2981-239/2019 nustatė juridinę reikmę turintį faktą, kad D. M. V. po savo brolio J. J. mirties priėmė J. J. palikimą pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Tuo pačiu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismas atnaujino pareiškėjui terminą mirusios D. M. V. palikimą priimti. 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus 7-ajame notarų biure buvo priimti pareiškėjo pareiškimai apie J. J. ir D. M. V. palikimų priėmimą bei pareiškėjui buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai patvirtinantys, kad pareiškėjas yra J. J. ir D. M. V. palikimus priėmęs įpėdinis.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo R. K. V. atstovas advokatas R. R. 2018 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydamas atkurti mirusio Lietuvos Respublikos piliečio J. J. vardu nuosavybės teises į 2,00 ha žemės sklypą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijoje (pagal Išvadą Nr. 5831) ir 13,00 ha žemės sklypą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (pagal Išvadą Nr. 5832). Tuo pačiu prašymu prašė visą su šio prašymo nagrinėjimu susijusią informaciją siųsti pareiškėjo atstovui advokatui R. R. (duomenys neskelbtini).
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 48SD-9732-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pateikė atsakymą į pareiškėjo 2018 m. spalio 19 d. prašymą. Pažymėtina, jog NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. spalio 19 d. atsakydamas į pareiškėjo prašymą pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, kuriame numatyta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos.
NŽT Vilniaus rajono skyrius minėtame 2019 m. liepos 11 d. atsakyme nurodė, jog Vilniaus rajono skyrius neturi duomenų apie J. J. įpėdinio R. K. V. turimą Lietuvos Respublikos pilietybę, ir prašė pateikti R. K. V. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus. Nurodė, jog tik pateikus Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Skundžiamu NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2) panaikinta Kauno apskrities 2000 m. spalio 12 d. išvada Nr. 5832 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimta J. J. vardu. NŽT Raseinių skyriaus vedėjas priimdamas minėtą įsakymą vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 105 punktu, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybinį raštą Nr. TR-11018-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ ir veikdamas pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įgaliojimą Nr. lĮ-529-(L9.) „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“.
Skundžiamu NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nutraukimo“, nusprendė nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo J. J. į buvusio žemės savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (savivaldybėje), (duomenys neskelbtini) apskrityje, turėtą žemę procedūrą. NŽT Raseinių skyriaus vedėjas priimdamas minėtą įsakymą vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad prašymą atkurti nuosavybės teises pateikęs pilietis J. J. miręs (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus), ir tai, kad šio piliečio įstatyminė įpėdinė D. M. V. mirusi (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus), o jos įstatyminis įpėdinis R. V. nėra Lietuvos Respublikos pilietis (šis faktas nustatytas iš du tūkstančiai aštuonioliktų metų birželio 1 dienos įgaliojimo, patvirtinto Ilinojaus valstijos Cook apygardos notarės, o duomenų apie R. V. (arba R. K. V.) valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre nerasta).
Žemesnės instancijos teismas
NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2) nurodyta, jog jis priimamas, atsižvelgiant į NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybinį raštą Nr. TR-11018-(5.34). Minėtame tarnybiniame rašte nurodyta, kad pretendento J. J. paveldėtojai neatvyko į 2019 m. liepos 18 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą, todėl grąžina NŽT Raseinių skyriui J. J. vardu parengtą Kauno apskrities 2000 m. spalio 12 d. išvados Nr. 5832 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ originalą. NŽT Raseinių skyrius vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktu bei atsižvelgdamas į NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybinį raštą Nr. TR-11018-(5.34) panaikino Kauno apskrities 2000 m. spalio 12 d. išvadą Nr. 5832.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ir atsiliepime paaiškino, kad pagrindinis motyvas priimant skundžiamą NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2) buvo tai, kad J. J. įpėdiniai neatvyko į organizuojamą 2019 m. liepos 18 d. susirinkimą.
Pareiškėjo atstovas advokatas R. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pažeista pretendentų informavimo tvarka, atitinkamai aplinkybė, kad J. J. įpėdiniai (pretendentai) nedalyvavo vėliausiai surengtame pretendentų susirinkime, negali būti laikoma teisiškai reikšminga ir sudarančią prielaidas panaikinti Išvadą Nr. 5832, atitinkamai laikyti, kad nuosavybės teisė gali būti įgyvendinama tik atlyginant pinigais.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 102¹ punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) nustatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skelbimas apie organizuojamą pretendentų susirinkimą buvo paskelbtas 2019 m. liepos 8 d. laikraštyje „Vilniaus diena“. Skelbiant organizuojamą susirinkimą Nacionalinei žemės tarnybai buvo žinoma apie J. J. įpėdinį – pareiškėją, nes pareiškėjo atstovas advokatas R. R. teikdamas 2018 m. spalio 19 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J. vardu prie prašymo pridėjo notaro patvirtintą įgaliojimą 2018 m. birželio 1 d. – 2019 m. liepos 1 d. laikotarpiui, su nurodytais atstovo (įgaliotinio Lietuvoje) kontaktiniais duomenimis, dėl pareiškėjo atstovavimo, taip pat ir 2017 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartį. Taip pat prašyme nurodė, jog visą su prašymo nagrinėjimu susijusią informaciją siųsti pareiškėjo atstovui advokatui R. R. bei nurodė kontaktinius duomenis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovui turint informaciją apie J. J. įpėdinio R. K. V. įgalioto atstovo advokato kontaktinius duomenis nebuvo jokio pagrindo skelbimą apie organizuojamą 2019 m. liepos 18 d. susirinkimą patalpinti laikraštyje, o turėjo informuoti pareiškėjo įgaliotą atstovą apie organizuojamą susirinkimą. Konstatuotina, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie įvyksiantį pretendentų susirinkimą.
Nagrinėjamu atveju, apie rengiamą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą paskelbta 2019 m. liepos 8 d. laikraštyje „Vilniaus diena“, o pats susirinkimas vyko 2019 m. liepos 18 d., todėl nebuvo išlaikytas Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatytas 15 dienų laikotarpis. Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 102¹ punkte įtvirtintos taisyklės yra skirtos užtikrinti teisę dalyvauti organizuojamame pretendentų susirinkime, todėl jos negali būti vertinamos formaliai.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), kuriame nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2) nurodyta, kad vadovautasi Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, nors ir nurodytas Atkūrimo įgyvendinimo tvarkos 105 punktas, tačiau visgi nenurodyta konkrečiai kuriais minėtų įstatymų straipsniais vadovaujamasi, todėl teismas daro išvadą, kad minėtame įsakyme nėra nurodytas pakankamai aiškus teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2) naikintinas, kaip neteisėtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pavyzdžiui, 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų viešojo administravimo principų (žr. 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Gero administravimo principas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra: pareigą motyvuoti, pareigą išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką, pareigą informuoti apie viešojo intereso pažeidimą, nešališkumo pareigą, pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, administracinio teisinio santykio šalių bendradarbiavimą, teisę būti išklausytam ir informuotam. Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisės to konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2015 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ir atsiliepime paaiškino, kad pagrindinis motyvas priimant skundžiamą NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) buvo tai, kad J. J. yra miręs (duomenys neskelbtini) ir tai, kad šio piliečio įstatyminė įpėdinė D. M. V. yra mirusi (duomenys neskelbtini), o jos įstatyminis įpėdinis R. K. V. nėra Lietuvos Respublikos pilietis.
Kaip jau minėta anksčiau NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 9732-(14.48.104.) atsakydamas į 2018 m. spalio 19 d. pareiškėjo prašymą dėl mirusio Lietuvos Respublikos piliečio J. J. nuosavybės teisių atkūrimo, paaiškino pareiškėjui, jog jis turi pateikti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus bei nurodė, jog tik pateikus Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Iš minėto NŽT Vilniaus skyriaus rašto turinio matyti, jog pareiškėjui viešojo administravimo institucija sukūrė teisėtą lūkestį, jog pateikus Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas įsakymas neatitinka gero administravimo principo, nes 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) paremtas paviene aplinkybe, t. y., kad pareiškėjas neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, nors prieš tai 2019 m. liepos 11 d. rašte pareiškėjui išaiškino, jog pateikus Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius minėtu 2019 m. liepos 11 d. raštu prašydamas pareiškėjo pateikti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tuo pačiu metu jau 2019 m. liepos 8 d. buvo paskelbęs laikraštyje „Vilniaus diena“ skelbimą apie organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuris įvyks 2019 m. liepos 18 d., apie kurį neinformavo pareiškėjo jo nurodytais kontaktais ir apie šią aplinkybę rašte pareiškėjui taip pat nenurodė. Taip pat nenurodė pareiškėjui, jog jam nebus teikiama informacija apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kol nepateiks pilietybę patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios nustatytos aplinkybės taip pat nesuderinamos su gero administravimo principu.
Teisėjų kolegija nustačiusi minėtas aplinkybes konstatuoja, jog atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų – nustatyti pakankamą terminą minėtiems veiksmams atlikti, išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo pareiškėjo pilietybės gavimo, dėl jo ketinimo tą daryti. Pareiškėjui buvo suformuotas lūkestis, jog jam nuosavybės teisės bus atkurtos į buvusio savininko J. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kai jis pateiks Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus.
Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas suprasdamas, kad esminis trukdis nuosavybės teisių atkūrimo procese yra pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjimas, todėl atsiradus galimybei dėl šalyje paskelbtos pandemijos, 2020 m. gegužės 21 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą prašydamas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. (15/3-13)10K-4400 pareiškėjo atstovas buvo informuotas, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1V-133 ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo”, įsigaliojusiu 2021 m. vasario 16 d., yra nuspręsta pareiškėjui R. K. V. atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas nutraukęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pažeidė gero administravimo principą, todėl NŽT Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Remdamasis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami NŽT Raseinių skyriaus įsakymai yra naikintini, taip pat naikintinas ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka priimtas NŽT sprendimas.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio nuostatas, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų. Taigi, pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą panaikinus NŽT Raseinių skyriaus įsakymus, atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turės išspręsti iš naujo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas patikslintu skundu prašo jam iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniu, 88 straipsniais 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. V. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1835-(14.11.2), 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 11VĮ-1863-(14.11.2) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 1T-15-(7.5) „Dėl R. V. skundo“.
Netenkinti pareiškėjo R. K. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.