Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-3455-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2-3455-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00402-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
J. V., V. K.
Advokatai
Vladislovas Mikša
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3455-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00402-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K. , jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V., V. K. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo senelės E. V. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė - anksčiau mirusios motinos D. K. motina E. V., po jos mirties pareiškėjas priėmė jo palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, iš karto po senelės mirties naudojosi ir dabar naudojasi jai priklausiusio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalimi, žeme , esančiais (duomenys neskelbtini). Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė byloje atsiliepimą, kuriame pareiškimui neprieštaravo, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta nustatyta tvarka. Pateiktame atsiliepime prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo byloje nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo motinos D. K., mirusios 2009-01-17 motina E. V. mirė (duomenys neskelbtini) (gi.,sant.,mirt.l. b.l.4-6,10).pareiškėjas A. K. savo gyvenamąją vietą nuo 2000-02-24 deklaravo Kaune, Technikumo g.30 (b.l.7).Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, E. V. nuosavybės teise registruota į 27/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių esančių (duomenys neskelbtini) (b.l.11-12). 2013-09-17 Kauno 9-ojo notarų biuro liudijime nurodyta, kad po E. V. mirties 2012-01-31 notaro biure palikimą priėmė jos sūnus J. V.. E. V. mirusi dukra D. K., gyvenusi (duomenys neskelbtini).Po jos mirties A. K. ir V. K. palikimo nėra priėmę(b.l.17).

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas yra E. V. vaikaitis - antros eilės įpėdinis po savo motinos D. K. mirties. Palikėjos sūnus J. V., kuris priėmė palikimą notarų biure, neprieštarauja, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą pareiškėjas A. K. (CK 5.11 str.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios senelės E. V. palikimą, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad E. V. mirties momentu jo motina D. K. buvo mirusi, A. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis gyveno jos nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name Technikumo g. 30, Kaunas, tai patvirtino ir apklausti byloje liudytojai R. K., A. K. kad pareiškėjas gyveno E. V. mirties momentu ir po jos mirties jai priklausiusiame gyvenamajame name, t.y. iš karto po jos mirties jos turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savo. Suinteresuotas asmuo J. V., kuris yra palikėjos sūnus, teismui pateiktame atsiliepime neprieštarauja, kad pareiškėjas faktiškai priėmė palikimą po E. V. mirties. Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo mirusios motinos D. K. motinos E. V. mirties(CPK 176, 185 str.).

Iš pareiškėjo A. K. valstybei priteistina teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu 26, -lt.(CPK 88 str. 1 d.3p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė savo senelės E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,- Lt.(dvidešimt šešis litus ) už procesinių dokumentų byloje įteikimą proceso dalyviams. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylą raštinę (kab. Nr. 115).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.