- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-702-397-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-00183-10-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Arvydas Stankus, Egidijus Jonas Grigaravičius
- Nuteistasis
- L. A.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Regina Atkočaitienė, Ingrida Maldeikieni
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Arvydo Stankaus, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam L. A., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai G. S., jos atstovei advokatei Ingridai Maldeikieni, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Sabaliauskaitės ir nuteistojo L. A. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-02-15 iki 2010-07-23.
Iš Laimio A. G. S. naudai priteista 6000,00 LT (šeši tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 360, 00 (trys šimtai šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
L. A. pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010-02-14, apie 20.30 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgį kumščiu G. S. į kairį skruostą, žodžiais grasindamas sumušti, užrakinęs buto duris ir neleisdamas jai išeiti, jis prieš pastarosios valią nurengė G. S. ir ant lovos su ja lytiškai santykiavo.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. A. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti veiką pagal kitą baudžiamąjį straipsnį ir skirti švelnesnę bausmę, jei yra galimybė bausmės vykdymą atidėti. Teigia pripažinęs kaltę dėl to, kad sudavė nukentėjusiajai, nurengė ir norėjo išžaginti, tačiau to nepadarė, savo lytinio organo nebuvo įkišęs nukentėjusiajai į makštį. Teigia, jog šiuos parodymus patvirtina medicinos ekspertų išvada. Taip pat nurodo, kad nukentėjusioji meluoja, jos parodymai nenuoseklūs, nes pirmuose parodymuose tvirtino, jog buvo išžaginta du kartus, vėliau, kad tik vieną kartą, o teismo posėdžio metu, pasakė, kad nuteistasis tik buvo įkišęs savo lytinį organą į jos makštį. Nuteistasis skunde teigia, kad jei būtų įkišęs, tai būtų ir pabaigęs. Taip pat nurodo, kad nesutampa liudytojų parodymai, nes J. A. tvirtina, kad neįmanoma girdėti, kas vyksta pas kaimynus, o R. S. tvirtina, kad girdėjo, kas vyksta pas G. S., tačiau kaip jis, nuteistasis, barėsi su R. S. koridoriuje, V. S. nieko negirdėjo. Apeliantas abejoja, kad galima girdėti, kas vyksta už sienos, jei nesigirdi, kas kalbama koridoriuje. L. A. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad ankstesni teistumai išnykę, yra vedęs, turi mažametę dukrą, gailisi padaręs nusikaltimą.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė skunde Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį dėl L. A. skirtos bausmės prašo pakeisti, L. A. skirti pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę 5 (penkeriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo ne nuo 2010-02-15, o nuo 2010-02-14 iki 2010-07-23. Teigia, kad teismas skyrė neteisingą, per švelnią bausmę L. A. bei netinkamai pritaikė LR BK 66 straipsnį, reglamentuojantį suėmimo įskaitymą į paskirtą bausmę.
Prokurorė skunde nurodo, jog teismas pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įvertinus tai, kad nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką L. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nuteistais nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o taip pat įvertinus tai, kad anksčiau jis buvo teistas penkis kartus, kas turi reikšmės nuteistojo charakterizavimui ir bausmės individualizavimui, turėjo šeimą, tačiau tai nesutrukdė padaryti nusikaltimą seksualinio apsisprendimo laisvei, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį po nusikaltimo (vijosi G. S., liepė tylėti), kas duoda pagrindo manyti, jog nusikalstamo sumanymo dar nebuvo baigęs, prokurorės manymu, turėjo būti skirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.
Prokurorė skunde taip pat pažymi, kad faktiškai L. A. buvo sulaikytas 2010-02-14 23.40 val., todėl į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas faktinis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t.y. ne nuo 2010-02-15, o nuo 2010-02-14.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji G. S. ir jos atstovė advokatė Ingrida Maldeikienė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis L. A. ir jo gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė prokurorės skundą atmesti, nuteistojo L. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistasis skunde teigia nežaginęs nukentėjusiosios, tačiau tik pasikėsinęs tai padaryti, lytinio organo į nukentėjusiosios makštį teigia nekišęs, todėl nesutinka su veikos kvalifikacija pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąja bylą apeliacine tvarka daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, nešališkai ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. A. įvykdė LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau taip pat ir liudytojų V. S., R. S. parodymais, o taip pat objektyviais bylos duomenimis, užfiksuotais specialisto išvadose bei parodymų patikrinimo vietoje protokole, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolais.
Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykių eigos bei kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos nustatymui, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo išsamūs ir vienodi. Nukentėjusioji patvirtino, jog iš pradžių su L. A. gėrė jos namuose, po to kaltinamasis ją pasikvietė pas save, vėl kartu gėrė alkoholinius gėrimus, L. A. užrakino duris, paslėpė raktą, neleido jai išeiti, norėjo su nukentėjusiąją pasimylėti, šiai nesutikus, trenkė kumščiu į skruostą. Ji bandė pabėgti pro tualetą, tačiau durys buvo užrakintos, L. A. ją išsitempė iš tualeto, nurengė ir paguldė ant lovos. Ji verkė, prašė baigti, L. A. grasino, kada išsitrauks peilį, papjaus, todėl ji išsigando. Nukentėjusioji apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad L. A. įvedė savo lytinį organą į jos makštį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, kad L. A. lytinio akto nebaigė. Tai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodžiusi, kad nematė, kur L. A. nuleido spermą.
Nors nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusioji nenuosekli, nes iš pradžių teigė, kad vieną kartą ją išžagino, vėliau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad du kartus buvo žaginama, o pirmosios instancijos teisme nurodė, kad lytinio akto nuteistasis nebaigė, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas ir yra atmetamas, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiama, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad L. A. buvo įkišęs savo varpą jai į makštį. Kadangi nukentėjusiosios parodymai dėl esminių bylos aplinkybių išsamūs, nuoseklūs ir nesiskiria viso bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jais įrodinėdamas nuteistojo kaltę išžaginus nukentėjusiąją. Be to, byloje ištirtais kitais objektyviais duomenimis, o būtent specialistų išvadomis nustatyta, kad rasta ant G. S. kelnaičių spermos pėdsakų, tačiau kam priklauso, negalima nustatyti. Ant L. A. trumpikių taip pat rasta sperma, atlikus DNR tyrimą moters DNR profilio negauta, gautas dalinis L. A. DNR profilis su 99,9999 proc. tikimybe. (t1, b.l. 19-21) Specialisto išvadoje taip pat konstatuota G. S. poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kuri galėjo būti padaryta įvykio metu 2010-02-14.(t1, b.l. 39) Šios aplinkybės taip pat patvirtina buvus prievartinio lytinio akto faktą ir duoda pagrindo tikėti būtent nukentėjusiąją bei abejoti L. A. parodymais. Ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog šviežių sužalojimų G. S. mergystės plėvėje nekonstatuota, nėra medicininių duomenų, kad su G. S. buvo atliktas lytinis aktas, nepaneigia buvus prievartinį lytinį aktą, nes medicinos specialisto išvada vertinama kitų byloje surinktų duomenų visumoje. Kaip jau aptarta anksčiau, tą aplinkybę, kad L. A. buvo įkišęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, G. S. tvirtino nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl išžaginimo į policiją kreipėsi tą pačią dieną, L. A. įvykio dieną buvo sulaikytas savo namuose. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t1, b.l. 27-31). Be to, liudytoja R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad matė iš karto po įvykio G. S. verkiančią, sužalotą, ji pasakiusi, kad išprievartavo L. A.. Ant nukentėjusiosios kelnaičių, pateiktų iš karto po įvykio, rasta spermos pėdsakų, ant L. A. kelnaičių, paimtų iš įvykio vietos, įvykio dieną, rasta jo sperma. Šie duomenys taip pat neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kad ją išžagino 2010-02-14 L. A. savo namuose, esančiuose Darbininkų g. 34-3, Kaune.
Nuteistasis skunde abejoja ta aplinkybe, kad R. S. galėjo girdėti, kas vyksta už sienų, tačiau teismas pažymi, kad liudytojos parodymus apie tai, kad ji girdėjo triukšmą patvirtina ir V. S. parodymai, jog jis taip pat išgirdo triukšmą, o taip pat ir pačios nukentėjusiosios parodymai, kad L. A. iš tiesų atsivijo nukentėjusiąją iki jos namų, dar reikalavo sugrįžti pas jį, tačiau ji nesutikusi, dėl ko ir kilo triukšmas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. A. kaltė lytiškai santykiavus prieš nukentėjusiosios valią įrodyta išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus duomenis. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga ir motyvuotos. Nuteistojo veika pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teisinio pagrindo keisti kvalifikaciją nuteistojo skundo motyvais nėra.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. A. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumai išnykę ir jis nelaikytinas teistu. Ši aplinkybė taip pat svarbi vertinant nuteistojo asmenybę ir jo pavojingumą bei individualizuojant nuteistajam bausmę, tačiau ji skiriant ir individualizuojant bausmę vertinama kitų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytos veikos, tiek ir paties nuteistojo pavojingumą, visumoje ir negali pati savaime būti pagrindu skirti bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Teisėjų kolegijos manymu individualizuojant bausmę teisingai įvertinta svarba aplinkybės, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui reikšmė. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kiekvienos aukščiau aptartos aplinkybės svarbą skiriant nuteistajam bausmę ir pagrįstai nustatė skirtos laisvės atėmimo bausmė dydį- 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) metams.
Prokurorės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad L. A. nuo nusikalstamos veikos nesulaikė šeimos turėjimas, o taip pat ir nurodyta aplinkybė, kad L. A. vijosi G. S., liepė tylėti, įvertinus visas kitas anksčiau paminėtas aplinkybes neduoda pagrindo skirti didesnę laisvės atėmimo bausmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas.
Iš byloje esančio L. A. laikino sulaikymo protokolo matyti, kad jis faktiškai sulaikytas buvo 2010 m. vasario 14 d. 23 val. 40 min.(t1, b.l. 61). Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 16 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė-suėmimas (t1, b.l. 79). LR BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę privalo įskaityti į paskirtą bausmę kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, į bausmę įskaitomas faktinis laikino sulaikymo laikas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šį klausimą, nes įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką tik nuo 2010-02-15 dienos, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai į L. A. skirtą bausmę įskaityto laikinajame sulaikyme išbūto laiko laikomas pagrįstu, nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Skirti nuteistajam švelnesnę nei įstatymas numato bausmę ar bausmės vykdymą atidėti, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.
Taikyti BK 54 str. 3d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms.
Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas, taip pat byloje nenustatyta jokių išimtinių nuteistojo pavojingumą ir jo veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių, duodančių pagrindą išvadai, kad įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas L. A. padarytos veikos pavojingumui, kaltinamojo asmenybei bei kitoms aplinkybėms, todėl skirti švelnesnę bausmę nei įstatymas numato nėra teisinio pagrindo.
Nusikaltimas, už kurį nuteistas L. A., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl remiantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas negali būti atidėtas.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo L. A. veika pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Paskirtoji L. A. bausmė teisėjų kolegijos manymu yra teisinga, atitinka nuteistojo padaryto nusikaltimo bei jo paties asmenybės pavojingumą, yra būtina ir pakankama užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Nuosprendis keistinas dėl netinkamai į bausmės laiką įskaityto laikinajame sulaikyme išbūto laiko.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Sabaliauskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl laikinajame sulaikyme L. A. išbūto laiko įskaitymo į bausmės laiką pakeisti;
į L. A. skirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-02-14 iki 2010-07-23;
kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.