Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-21 · Civilinė byla Nr. e2VP-2737-490/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-21
Bylos Nr.
e2VP-2737-490/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02109-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Advokatai
Evelina Nevulienė
Civilinė byla Nr. e2VP-2737-490/2020
Teismo proceso Nr. 2-17-3-02109-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.5.18; 3.5.21.1; 3.2.7.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 21 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) A. S., atstovaujamo advokatės Evelinos Nevulienės, pareiškimą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrame su kitais asmenimis turte, nustatymo, suinteresuoti asmenys (skolininkė) S. M., V. M., antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjo A. S. atstovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis jos sutuoktinio V. M. gaunamo darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Pareiškime nurodė, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdomas 7 889,61 Eur skolos išieškojimas iš skolininkės S. M. išieškotojui A. S. pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) 2013 m. sausio 18 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-296-598/2013. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 30 d. iš antstolio gavo 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. S-19-110-39987, kuriame siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Vykdydamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkė nedirba, tačiau jai nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu V. M., dirbančiu uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), metu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsniu, skolininkei ir jos sutuoktiniui V. M. buvo išsiųstas sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma. Užpildytus dokumentus skolininkė S. M. turėjo pateikti antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, tačiau skolininkė antstoliui sutikimo nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad su prašymu sutinku iš dalies. Kadangi butas (duomenys neskelbtini), įgytas po santuokos su S. M. sudarymo, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį šio buto bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Nors apie S. M. skolų prigimtį jam nebuvo žinoma, jo sutikimo sudaryti įsipareigojančias sutartis nebuvo ir nebuvo prašoma, tačiau sutinka, kad vykstant išieškojimo procedūroms pagal S. M. prievoles, jis neturintis teisinio pagrindo prieštarauti pareiškėjo prašymui nustatyti, kad skolininkei S. M. priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini). Tačiau suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo prašymo dalimi nustatyti, kad skolininkei S. M. priklauso 1/2 dalis jo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų. Su S. M. sudaryta santuoka yra tik formali, sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, S. M. yra emigravusi į Jungtinę Karalystę, jis liko gyventi Jonavoje. Suinteresuotam asmeniui darbo užmokestis yra būtinas jo asmeniniams poreikiams tenkinti, pragyventi. 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė šiai dienai sudaro 22 800 Eur. Taigi, S. M. priklausančios buto dalies rinkos vertė sudaro mažiausiai 11 400 Eur, ko pilnai pakaktų pardavus šią 1/2 dalį turto sumokėti visiems S. M. kreditoriams. Suinteresuoto asmens gaunamas darbo užmokestis nenaudojamas bendram ūkiui su skolininke vesti, jis yra jo asmeninės lėšos, reikalingos kasdieniniam pragyvenimui, todėl S. M. skolų išieškojimo nukreipimas į dalį suinteresuoto darbo užmokesčio, iš esmės žeidžia jo interesus.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl skolininkės turto dalies nustatymo tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir antstolio Aleksandro Ščiukino pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00137 nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas 7 889,61 Eur skolos (kartu su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis) išieškojimas iš skolininkės S. M. išieškotojui A. S. pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (buvęs Jonavos rajono apylinkės teismas) 2013 m. sausio 18 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-296-598/2013. Iš antstolio išreikalautais vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00137 duomenimis nustatyta, kad skolininkė S. M. yra susituokusi su V. M.. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkė Lietuvoje niekur nedirba. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad skolininkės S. M. vardu yra registruotas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi. Skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. M., todėl minėtas butas, nors ir įregistruotas skolininkės S. M. vardu, tačiau laikomas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe. Skolininkės sutuoktinis V. M. dirba (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad užtikrindamas skolos išieškojimą antstolis 2013 m. kovo 15 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 24 d. patvarkymu dėl skolininko sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio areštu Nr. S-19-110-35800 areštuota skolininkės sutuoktinio V. M. 25 procentai iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, antstolis skolininkei ir jos sutuoktiniui V. M. 2019 m. spalio 29 d. siuntė siūlymą per dvidešimt dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Siunta gavėjui įteikta 2019 m. spalio 30 d. Skolininkė per dvidešimt dienų nuo turto akto surašymo dienos nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine forma. Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2019 m. lapkričio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-110-39987, pasiūlydamas išieškotojui A. S. kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymas Nr. S-19-110-39987, kuriame antstolio nustatytas vieno mėnesio terminas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, įteiktas 2019 m. lapkričio 30 d., pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi nepraleidęs antstolio nustatyto termino – 2019 m. gruodžio 18 d.

Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl vieno iš sutuoktinių skolos išieškojimo, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00137 nustatyta, kad skolininkė šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, jos gaunamų pajamų dydis nėra žinomas, todėl nukreipti išieškojimą į gaunamas jos pajamas nėra galimybės. Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp skolininkės ir jos sutuoktinio yra nutraukta. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad bylų dėl jų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybinė sutartis tarp S. M. ir V. M. nėra sudaryta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Konstatavus, kad skolininkė kartu su sutuoktiniu turi nekilnojamojo turto, išieškojimas nukreipiamas į skolininkei priklausančią turimo turto dalį. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 d. 1 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, skolininkės ir jos sutuoktinio įgytas nekilnojamais turtas laikomas bendrąja skolininkės ir jos sutuoktinio nuosavybe, nes įgytas po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Taigi, konstatuotina, kad skolininkės ir jo sutuoktinio po santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis jos vardu turimo nekilnojamojo turto, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Skolininkės sutuoktinio darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos taip pat pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė nesutinkantis su pareiškėjo prašymo dalimi nustatyti, kad skolininkei S. M. priklauso 1/2 dalis jo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, kadangi jo su S. M. sudaryta santuoka yra tik formali, sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, S. M. yra emigravusi į Jungtinę Karalystę. Suinteresuoto asmens gaunamas darbo užmokestis nenaudojamas bendram ūkiui su skolininke vesti, jis yra jo asmeninės lėšos, reikalingos kasdieniniam pragyvenimui, todėl S. M. skolų išieškojimo nukreipimas į dalį suinteresuoto darbo užmokesčio, iš esmės žeidžia jo interesus.

Teismas, atsižvelgdamas, į šiuos suinteresuoto asmens V. M. argumentus, išaiškina, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas skolininkės skolos išieškojimo, jo eiliškumo klausimas, o sprendžiamas klausimas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolos išieškojimo eiliškumo klausimus sprendžia antstolis vykdymo procese. Be to, kaip minėta, šiuo metu S. M. ir V. M. santuoka nėra oficialiai nutraukta, teisme nėra gauta pareiškimų dėl jų santuokos nutraukimo, todėl laikytina, kad jie gyvena santuokoje, o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis jos sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0110/13/00137 grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolanta Damulienė