Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-20-544/2015

2015 m. sausio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atstovės advokatės V. B. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų R. K., N. O., J. K. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui ir atsakovo R. B. priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad B. K. nuo 1992m. teisėtai naudojosi asmeniniam ūkiui suteiktais dviem sklypais ir jam 1996-04-24 Utenos AVA įsakymu buvo leista juos privatizuoti-vieną jų namų valdos 0,89ha sklypą, tad 1997-01-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jis įgijo šiuos žemės sklypus nuosavybėn, iš kurių 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180 ir jis įregistruotas nekilnojamojo turto registre. S. B. atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus jis buvo gautas 0,9497ha ploto, į šį plotą įskaičiuotas ir atsakovo ginčijamos ežero pakrantės apsaugos juostos plotas, plane pažymėtas indeksu „S“, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas žemės sklypui.

Darė išvadą, kad S. B. plane nubraižyta kraštinė, pažymėta indeksais „31,32,33,34,35,36,37,38,39,40,41,42,12“ iš esmės atitinka pirminį planą, kuriame su ežeru besiribojanti kraštinė pažymėta 80m (68+6-6) ilgio, o S. B. plane-83,35m, t.y. tik 3,35 m ilgesnė, bet taip yra dėl pirties statinio išsikišimo (pažymėta indeksu „N“). Įmatavimas į ieškovų sklypą jų naudojamos ežero apsaugos juostos, t.y. dalies valstybinės žemės, įstatymams neprieštaravo, tuo labiau, kad neviršytas leistinas matavimo tikslumas-šiuo atveju dėl nelygaus reljefo (yra griovys, kalnelis) leidžiama 0,0660 ha dydžio paklaida (žr. LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedas), kurią pridėjus, sklypo plotas, kaip teisingai nurodė ieškovai, galėtų būti 0,9560 ha, bet po kadastrinių matavimų jis gavosi 0,9497 ha ploto, netgi įskaičiavus ginčijamos ežero pakrantės apsaugos juostą. Darė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, atlikęs matavimus ir parengęs R. B. planą, kuriame sklypų ribos persidengia, taigi nepaisydamas anksčiau nustatytų gretimo sklypo ribų ir aiškiai žinodamas B. K. poziciją –reikalavimą nepažeisti matuojant jo sklypo ribų ir ketinimą ginti savo interesus, visgi neatsakingai jį parengė ir taip iš anksto „užprogramavo“ šalių konfliktą. Turėjo būti atsižvelgta į ieškovams kadastriniais matavimais ketveriais metais anksčiau nei atsakovo suformuoto sklypo ribas ir S. B. tinkamai parengtą planą, kuriam pasak R. K., UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, atvykę R. B. daryti matavimų, priekaištų neturėjo. Sprendė, kad B. K. kadastrinių matavimų planas savo esme atitinka 1995m. abrisą ir kad jis, o po jo mirties paveldėtojai (ieškovai), teisėtai naudojęsi Alaušų ežero pakrantės juosta, besiribojančia su jų privačia žeme, turi pirmumo teisę ją privatizuoti.

Teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 5221 patvirtintas taisykles „Dėl nekilnojamojo turto nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo“.

R. B. žemės sklypo ribos pažymėtos nuo įgijimo momento kadastro registro žemėlapyje. Tai yra svarbiausias įrodymas šioje byloje, tačiau teismas šio įrodymo net nevertino.

Liudytojo R. M. parodymai sprendime nepagrįstai įvertinti kritiškai. Nėra pateikta byloje įrodymų, kad būtų pagrindo liudytojo R. M. parodymais netikėti ar abejoti.

Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad St. B., atlikdamas kadastrinius matavimus tinkamai pranešė atsakovui apie atliekamus kadastrinius matavimus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad geodezininkas St. B. atlikdamas kadastrinius matavimus pažeidė nustatytą kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą.

Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovai teisėtai naudojasi ežero pakrante, besiribojančia su privačia žeme ir turi pirmumo teisę privatizuoti ir nėra duomenų apie tai, kad ieškovai būtų savavališkai užėmę paežerės pakrantę. Ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai padaryti nukrypus nuo ieškovų 1995 m. preliminaraus plano - brėžinio. Taip ieškovai valstybinės žemės plotą prie ežero pakrantės pasisavino teigdami argumentus apie kažkokį privatizavimą. Teismui nepateikta jokių duomenų apie tai, kad ieškovai kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka pirkti valstybinį žemės sklypą: kokiomis ribomis, kokia kaina ir kt. sąlygomis. Žemės sklypo pirkimui yra nustatytos sąlygos ir nėra duomenų, kad ieškovai atitinka šias sąlygas ir jiems yra leista pirkti valstybinį žemės sklypą 8 arų dydžio.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad J. K., matuodama ieškovams žemės sklypą, tuo metu žinojo, kad leidžiama buvo tą apsaugos juostą privatizuoti ir ją prijungti prie suprojektuoto sklypo.

Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad atsakovo žemės sklypo ribos, plotas ir sklypo konfigūracija iš esmės pakeičiamos.

Ieškovai teikė reikalavimą įteisinti valstybinės žemės sklypą 8 arų dydžio prie ežero pakrantės ir dar teikia reikalavimą teismui nustatyti šios valstybinės žemės sklypo ribas, ir dar ginčija atsakovo žemės sklypo ribą, kuri ribojasi su valstybine žeme. Teismas visai neįvertino teisinio santykio, kad ieškovai nepagrįstai teikia reikalavimą nustatyti valstybinės žemės sklypo ribą, besiribojančia su atsakovo žemės sklypu ribomis „1-2-3-4“ pagal UAB (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą. Ši atsakovo sklypo riba „1-2-3-4“ ribojasi su valstybine žeme ir ieškovų žemės sklypu ir ieškovai tokios reikalavimo teisės neturėjo.

Teismas tenkindamas ieškovų reikalavimus, o tuo tarpu atsakovo žemės sklypo ribą pakeitė, taip atimdamas 219 kv.m. plotą. Ieškovų kadastrinių matavimų plane riba, pažymėta „12-10“ yra valstybinė žemė. Teismas priteisdamas ieškovams valstybinę žemę 8 arus prie ežero pakrantės, pakeitė atsakovo nuosavybės teise valdomo ir įregistruoto viešajame registre sklypo ribas, konfigūraciją.

Ginčo sklypo riba nebuvo ties kūdra, kurios ribos 15-16-17-18-19-20-21-22-23 ir kūdros matmenys ginčo sklypo ribai įtakos neturėjo, nes ginčo ribos pažymėtos „13-12-10“ pagal S. B. planą. St. B. pažymėjo, kad atstumas nuo taško 12 iki 31 yra 80 m. , tačiau sudėjus ribų matmenis nuo taško 12 iki 31 yra 83,35 m. atstumas. Net gi pagal ieškovų ir teismo logiką, akivaizdu, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes negalėjo pailgėti 3,35 m. atstumu ieškovų sklypo ribos tarp taškų „31- 12“ paimant atsakovo žemės sklypą.

Teismo išvada yra nepagrįsta, kad S. B. plane kraštinė 83,35 m. ilgesnė, bet taip yra dėl pirties statinio išsikišimo „N“. Ieškovų pirtis yra 5,50 m. ilgio ir šis ilgis įeina į sklypo kraštinės ilgį 83,35 m. net gi tai įrodo, kad ieškovai pažeidžia atsakovo sklypo ribas ir siekia pasisavinti 219 kv.m. dydžio plotą.

Jokios reikšmės ribai nustatyti neturi nei ieškovo pastatai, nei kūdra tam, kad pasisavinti valstybinės žemės plotą, sukeliant dirbtinai ginčą dėl jau atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Tai nėra teisinis pagrindas nuosavybės teise valdomą žemės sklypą „atimti“ tokiu būdu iš atsakovo ir pakeisti atsakovo sklypo ribas vietoje stačiu kampu, paliekant sklypo ribą kampuotą.

Teismas atmesdamas atsakovo priešieškinį rėmėsi kadastrinių matavimų atlikimo pirmumu. Pirmenybė negali būti teikiama tai šaliai, kuri pirmiau yra atlikusi kadastrinius matavimus, nors šie matavimai atlikti pažeidžiant procedūrą ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus.

Nepagrįsta teismo išvada, kad sklypo riboms persidengiant greičiausiai galėjo būti neteisingai parengta atsakovo projektinė dokumentacija. Neįvertino, kad atsakovo žemės sklypo planas parengtas 2001 m., įregistruotas kadastro žemėlapyje nuo 2002 m. birželio 3d.

Ieškovams atliekant kadastrinius matavimus geodezininkas net nesiderino prie kadastro duomenų, registruotų viešajame registre. Liudytoju apklaustas St. B. nurodė, kad atliko kadastrinius matavimus pagal ieškovų pageidavimą, nesivadovaujant 1995 m. brėžiniu, kas jam buvo privaloma ir nevertino atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų, registruotų viešajame registre.

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovų sklypo kraštinė indeksais „31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 12“ iš esmės atitinka pirminį planą, kuriame su ežero pakrante besiribojanti kraštinė 80 m. (68-6-6) ilgio. Tačiau, faktiškai ieškovų kadastrinių matavimų planas iš esmės skiriasi nuo 1995 m. brėžinio.

Akivaizdu, kad ieškovų 1995 m. žemės sklypo brėžinys yra be mastelio, gretimybių. Atsakovo 2001 m. sklypo 0,51 ha sklypo ribos aiškios, nurodytos gretimybės ir atstumai, jie yra aiškūs ir suprantami.

Atsakovo žemės sklypo ploto 0,33 ha atsisakymas neturi reikšmės ieškovų žemės sklypo ribų 10-11-12-13 nustatymui (ginčo riba) ir tai negali būti pagrindas papildomai 219 kv.m. ploto atimti iš atsakovo.

UAB (duomenys neskelbtini) matininkas atlikdamas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko interesus - ieškovas nebuvo kviestas į žemės sklypo ribų ženklinimą, nedalyvavo ir nederino bendrų ribų. UAB (duomenys neskelbtini) ignoravo ieškovo paštu pateiktą informaciją (prašymą) bei prie jo pridėtą kadastrinių matavimų medžiagą (planą) į kurį buvo prašoma atsižvelgti atliekant matavimus, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) matininkai (as) atliko matavimus, parengė kadastrinių matavimų planą aiškiai „žinodamas problemą“, tačiau su ieškovu nebendradarbiavo ir neinformavo. Atsakovo užsakymu rengtas planas su esama situacija nebuvo derintas, t.y. į ieškovo pateiktą prašymą ir kadastrinių matavimų planą atsižvelgta nebuvo, ribos pirmiau ieškovo užsakymu S. B. parengtu kadastrinių matavimų planu nederintos ir į tai neatsižvelgta.

Teismas jokių pažeidimų nenustatė, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad B. K. kadastrinių matavimų planas visgi savo esme atitinka 1995 m. abrisą ir po B. K. mirties paveldėtojai (ieškovai), teisėtai naudojosi Alaušų ežero pakrantės juosta, besiribojančia su jų privačia žeme, turi pirmumo teisę ją privatizuoti.

Apeliantas argumentuoja, kad ieškovų sklypo preliminarūs matavimai buvo padaryti “stačiu” kampu, o geodeziniai matavimai atsakovo žemės sklypo atžvilgiu padaryti “įstrižu” kampu ir įmatuota ežero pakrantė, todėl ieškovams atliekant kadastrinius matavimus ir nukrypus nuo 1995 m. preliminaraus plano, ieškovai pasisavino valstybinės žemės plotą prie ežero pakrantės. Pirminiai planai (abrisai) su nustatytomis ribomis atlikti preliminariu pagrindu, nenaudojant tikslių prietaisų, paklaidos ribose galimos, tai priklauso nuo preliminaraus plano mastelio, vietovės ypatumų. Todėl vertinti kampus “iš akies”, traktuojant kaip nukrypimą yra neteisinga ir nepagrįsta.

Atsakovas vėliau persikėlęs žemės sklypą ir atliekant jo matavimus, ieškovų naudojamo sklypo dalyje prie ežero pastatė savo riboženklį nepaisant to, kad toje vietoje jau buvo riboženklis. Atsakovas ekvivalentine natūra atsikėlęs žemės sklypą ir 2002 m. V. Š. sudarius abrisą, jau turėjo galimybę žemės sklypo ribas pažymėti kadastro registro žemėlapyje, bet pažeidus atliktų matavimų procedūras (ignoruotas ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimas, neatsižvelgta į ieškovų turimą abrisą) buvo neteisėtas būdas perimti dalį ieškovams nuosavybės teise priklausančios žemės.

Nurodo, kad geodezinių matavimų plane pasirašė kaimynai A., S., M., tik atsakovas R. B. nesutiko pasirašyti.

Po 2006 m. S. B. atliktų geodezinių matavimų lyginant su pirminiu abrisu ieškovų žemės sklypas padidėjo virš 5,97 aro, bet neviršijo leistinos matavimų paklaidos (6,6 arai), todėl nuo 1995 m. preliminaraus plano nukrypta nebuvo.

Apeliantas visiškai nesiremia geodezinių matavimų brėžiniais, nepateikia jokių įrodymų apie 8 arus valstybinės žemės sklypo, kurį papildomai priskiria ieškovams. Apie kokio 8 arų ploto sklypą ir kur yra apelianto įvardytas sklypas nėra jokio aiškumo, nes nepateikia papildomų dokumentų.

Nurodo, kad ieškovų žemės sklypo abrisas buvo sudarytas 1995 m., o atsakovo – 2002 m. Ieškovų geodeziniai matavimai atlikti 2006 m., o atsakovo 2010 m., todėl 219 kv.m. žemės sklypo plotą atsakovas neteisėtai yra pasisavinęs iš ieškovų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

ieškovui B. K. 1996-04-24 Utenos AVA įsakymu buvo leista privatizuoti suteiktus asmeniniam ūkiui žemės sklypus, žemės sklypą, kurį užima privati namų valda, leido pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, tad pirkimo-pardavimo 1997-01-13 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jis įgijo žemės sklypą 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180 ir žemės sklypą 2.20 ha ploto pagal abrisą Nr. 180-1, esančius (duomenys neskelbtini). Įregistruojant žemės sklypą 0,89 ha ploto Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. b.l. 6-10). 0,89 ha ploto žemės sklype įregistruoti gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais, žemės naudojimo paskirtis: privačioms namų valdoms išdėstyti (1 t. b.l. 15);

Atsakovas R. B. žemės sklypą 0,51 ha įsigijo Utenos viršininko 2002-04-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 28-29), įregistruojant žemės sklypą 0,51 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 0,48 ha Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio paskirties žemė (1t. b.l. 28,32).

Šie sklypai ribojasi. Ieškovas B. K. prašė nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 0,9497 ha ribas pagal pateiktą teismui žemės sklypo projektą, paruoštą S. B. individualios įmonės, o atsakovas R. B. prašė nustatyti jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 0,5024 ha ribas pagal pateiktą teismui UAB (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų 2014-10-12 planą.

Ginčas tarp ieškovų ir atsakovo yra dėl Alaušų ežero pakrantės 13,13 m ir žemės ploto, kuris sudaro 219 m² ribų nustatymo (1 t. b.l.90-91).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovų atsiliepimo argumentus, bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.45 str. 1 d. ir neatsižvelgė į teisėjų kolegijos aukščiau minėtus kriterijus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai ir atsakovas nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš byloje esamų dokumentų, todėl pagal CK 4.45 straipsnį ribos nustatytinos teismo tvarka, atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinės reikšmės kokių būdu šalys įsigijo sklypus, nes tiek pirkimas – pardavimas, tiek nuosavybės teisės atkūrimas yra teisėti nuosavybės atkūrimo būdai, nesuteikiantys jokių privilegijų pasirenkant sklypo vietą ir jų ribas, todėl savininkų teises įstatymai gina vienodai.

Nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką reglamentuoja 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką nagrinėjamu laikotarpiu (2001 m. lapkričio 22 d.) reglamentavo žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtinta Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika (toliau tekste – Metodika). 2001 m. lapkričio 22 d. atsakovo žemės sklypo ribų aktas ir abrizas (atkūrimo byla b.l. 18, 35) buvo sudarytas vadovaujantis Metodika. Atsakovo R. B. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-22 abrisą yra 0,51 ha ir jis ribojasi su Alaušu ežeru ir jokios valstybinės žemės ploto tarp sklypo ir ežero pakrantės nėra (R. B. nuosavybės teisės atkūrimo byla b.l.27,35). Atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas sumažėjo ir tapo 0,5024 ha (b.l.33). Tačiau pailgėjo sklypo riba, kuri ribojasi su ežeru. 2002-06-03 atsakovo žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, žemės sklypo planas Nr. 450-2 buvo suderintas su žemėtvarkos skyriaus aplinkos apsaugos agentūra. Be to, pagal minėtą planą atsakovo sklypo plotas numatytas 0,5024 ha, t.y. mažesnis nei jam priklauso nuosavybės teise (0,51 ha) (1 t. b.l. 33). Šis rašytinis įrodymas pagal CPK 197 str. 2 d. laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi VĮ Registrų centras tvarko nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal atsakovo abrisą ežero pakrantės riba yra 91,50 m, o pagal UAB (duomenys neskelbtini) - 93,44m. Atlikus kadastrinius matavimus R. B. priklausančio sklypo pakrantė pailgėjo 1,94 m. Nors ieškovai teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) apie atliktų matavimų procesą jiems nepranešė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. ir R. K. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) prašymą su namų valdos žemės sklypo planu (1 t. b.l. 11). Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. K. dalyvavo matavimų procese, todėl atmestinas atsakovų argumentas, kad apie matavimo procesą ieškovams nebuvo žinoma. Tuo tarpu iš ieškovo B. K. sklypo padaryto preliminaraus matavimo-abriso matyti, jog žemės sklypo Nr. 180 viena iš kraštinių, kuri plane yra iš kairės, ribojasi su Alaušų ežeru. Jos ilgis yra 80 m (1 t. b.l.10). Kraštinės linija yra laužyta. S. B. IĮ plane ši kraštinė yra pažymėta indeksais 31,32,33,34,35,36,37,38,39,40,41,42,12 (1 t. b.l.13). Tarp šios linijos ir Alaušų ežero kranto linijos, kuri pažymėta indeksais 1,2,3,4,5,6,7,8,9,10 yra valstybinės žemės fondas, kurį S. B. IĮ įmatavo į ieškovų sklypą (1 t. b.l.13). Po kadastrinių matavimų gautas plotas 0,9497 ha į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos plotas 0,0815 ha, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas žemės sklypui (1 t.b.l.77). Ieškovas patvirtino, jog 1995-11-09 atliekant preliminarius matavimus žemės sklypas, esantis tarp kraštinių 31-12 ir kraštinių 1-10 buvo priskirtas valstybinės žemės fondui. Atlikus ieškovams 0,89 ha ploto pagal abrisą Nr. 180, šio sklypo kadastrinius matavimus buvo gautas sklypo plotas-0,9497. Į šį plotą įskaičiuotas ir ežero pakrantės apsaugos juostos plotas, kuris rengiant projektą nebuvo priskirtas žemės sklypui. Nors ieškovai tvirtina, kad atsakovas R. B. atlikęs kadastrinius matavimus atėmė iš jų 13,13 m ežero pakrantės. Tačiau iš ieškovų sklypo abriso ir kadastrinių matavimų plano matosi, jog ieškovai įsigydami 0,89 ha valstybinės žemės sklypą, neįsigijo sklypo, kuris ribotųsi su ežeru Alaušai. Tarp jų įsigyto sklypo ir ežeru Alaušai liko valstybinės žemės fondas, kurį ieškovai taikydami žemės sklypų plotų skaičiavimo paklaidos institutą, nori įsigyti ir šiuo pagrindu ginčija atsakovo R. B. žemės sklypo ribą, kuri ribojasi ne su jų sklypu, o su valstybinės žemės fondu. Tiek ieškovas ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu R. K. (1t. b.l. 123) patvirtino, kad jų įsitikinimu ieškovai turi pirmumo teisę ginčijamą paežerės plotą išsipirkti, o S. B. parengto plano paklaida neviršija leistiną matavimo tikslumą. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su šiais ieškovų argumentais. Tiek teismų praktika, tiek galiojantys teisės aktai numato paklaidos institutą, dėl to, kad matuojant žemę tikslesniais deletoninio matavimo prietaisais gali atsirasti netikslumų, o ne dėl to, kad šalis pageidauja privatizuoti padidėjusi sklypą .

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į suformuota teismų praktiką daro išvadą, kad pagal projektą gali keistis ribos, konfigūracija, bet ne plotas. Šiuo atveju sumažėja atsakovui priklausančio sklypo, kurio ribos įbraižytos kadastre, plotas, o ieškovai nekelia klausimo nei dėl atsakovo nuosavybės įgijimo pagrindo, nei prašo pripažinti negaliojančiais 2002-06-06 įregistruotus 0,51 ha žemės sklypo preliminarius matavimus, kurie laikomi teisingais ir išsamiais kol nenuginčyti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 53 str., 55 str.).

Šiuo atveju ribų pakeitimas pagal ieškovų pasiūlytą variantą reikštų ir jų sklypo padidėjimą, nes jie siūlo ribą „pastumti“ į atsakovo sklypą, paimtos sklypo dalies niekaip nekompensuojant. Išdėstyti faktai bei argumentai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju sklypo ribų keitimas pagal ieškovų siūlomą variantą reikštų jų interesų ginimą kitų asmenų (atsakovo) sąskaita.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai, tenkindamas ieškovų ieškinį, patvirtino ieškovų sklypų ribas pagal S. B. individualios įmonės parengtą kadastrinių matavimo planą, o atsakovo priešieškinyje nurodytą reikalavimą atmetė. Įvertinusi aukščiau minėtus motyvus bei nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmeta ieškovų ieškinį, o atsakovo priešieškinį tenkina ir patvirtina atsakovo žemės sklypo ribas pagal UAB „Aristoma“ parengtą atsakovo žemės sklypo planą (1 t. b.l.33).

Dėl nurodytų motyvų, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kaip dėl nebeturinčių teisinės reikšmės ginčui. Be to, vadovaudamasi nurodytais motyvais ir nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija atmeta ieškovų atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentus kaip nepagrįstus.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš naujo paskirstytinos tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 4 d.).). Todėl atsakovui iš ieškovų priteistina 79,94 EUR (276 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 23, 2 t., b. l. 131) bei 405,47 EUR (1400 Lt) advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 115-116, 2 t., b. l. 101-102). Pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš ieškovų valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 38,45 EUR (132,75 Lt) (1t., b. l. 1-2, 2 t., b. l. 37).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo B. K. ir jo teisių perėmėjų ieškovų R. K., N. O., J. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl sklypo ribų nustatymo atmesti.

A. R. B. priešieškinį tenkinti visiškai.

P. R. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,5024 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB (duomenys neskelbtini) geodezinių matavimų 2010-10-12 planą.

Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovų R. K., N. O., J. K. po 161,80 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų R. K., N. O., J. K. po 12,82 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR FM atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).