Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. I., išnagrinėjo I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. 2014 m. balandžio 12 d. 20 val. 00 min. vairuodamas nuosavą automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į vielinę tvorą bei vartus, esančius (duomenys neskelbtini). Įvykus eismo įvykiui vairuotojas nesustojo, nustatyta tvarka nepažymėjo eismo įvykio vietos, neišsaugojo įvykio pėdsakų, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas pažeidėjo automobilis ir svetimam asmeniui priklausęs turtas - vielinė tvora su vartais. Tokiais savo veiksmais I. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231, 231.1, 231.2, 233, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

I. I. teismo posėdyje savo kaltę iš esmės pripažino. Jis paaiškino, kad tąkart nuosavu automobiliu važiavo blaivus, važiuodamas pasilenkė pataisyti guminį takelį, dėl ko nesuvaldė automobilio ir automobilio šonu, sparnu užkabino gyventojo tvorą. Iš karto suprato ir pajautė, kad padarė eismo įvykį, tačiau nesustojęs nuvažiavo tolyn. Iš karto nesustojo ir nenuėjo pas nukentėjusį asmenį pasiaiškinti. Kodėl taip pasielgė, nesuvokia ir paaiškinti negali, išsigando. Paaiškino, kad kitą rytą atėjo atsiprašyti nukentėjusio asmens, sumokėjo jam 200 Lt padarytai žalai atlyginti. Parodė, jog neužilgo sukaks dveji metai kai turi įsigijęs vairuotojo pažymėjimą. Jis aštuoneri metai išsituokęs, dukra pilnametė studentė, jai materialiai padeda, dirba pamainomis Pakuonyje UAB „GKF“, jo darbo vieta yra 12-13 kilometrų atstumu nuo Prienų, gyvena kartu su 73 metų amžiaus motina. Prašo teismo sušvelninti bausmę, labai gailisi ir pergyvena dėl to kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Be I. I. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis: 2014-04-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodytų duomenų teisingumą pažeidėjas patvirtino savo parašu. Iš bendrosios policijos informacijos pranešimo turinio matyti, kad judanti transporto priemonė atsitrenkė į tvoros vartus ir iš įvykio vietos pasišalino. 2014-04-12 eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis pažymėta automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis, vielinė tvora, kiemo vartai, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), detalių šukės ir tvoros apgadinimo vieta. Pareigūno V. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas K. J. paaiškino, kad eismo įvykį įvykdė raudonos spalvos automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino, materialinė žala tikslinama. Jis apie 1 val. nakties patruliuodamas Prienuose prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo eismo įvykyje dalyvavusią priemonę, kurios priekinis dešinys kampas buvo apgadintas. 2014-04-13 nuvykus pas I. I., jis prisipažino padaręs eismo įvykį, su pažeidimu sutiko ir jo neneigė. I. I. 2014-04-12 rašytame paaiškinime patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas aplinkybes dėl apgadinto automobilio ir tvoros su vartais. K. J. paaiškinime nurodė, kad 2014-04-12 apie 20 val. raudonos spalvos Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į namo tvorą, išlaužė gyvatvorę, betono pamatą, sulenkė vartus. Automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, automobilio ir svetimo turto apgadinimai. K. J. 2014-04-14 adresuotu Prienų rajono PK pareiškimu nurodė, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę, žalą atlygino, jam pretenzijų neturi.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog I. I., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į į svetimą turtą ir apgadino vielinę tvorą bei vartus ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo labiau, kad šio fakto neneigia pažeidėjas tiek pirminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu nurodęs, jog iš karto pajautė, kad jo vairuojamu automobiliu „užkabino“ tvorą, tačiau nesustojo ir iš eismo įvyko vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais I. I. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl už ją yra baustinas.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltės neneigia, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl to kas įvyko (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidėjas savo kaltę pripažįsta, jis bylos duomenimis neteistas, po ankstesnio baustumo praėjęs labai didelis laiko tarpas, per kurį jokio teisės pažeidimo padaręs nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. I. I. dirba, gauna pajamas iš darbinės veiklos, gyvena su senyvo amžiaus motina, materialiai padeda studentei dukrai.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kuriame numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Išnagrinėjęs administracinėje byloje nustatytų duomenų visumą, teismas pažymi, kad I. I. eismo įvykio metu padarė žalą kito asmens turtui, tačiau tuo sunkių pasekmių nesukėlė, jo metu žmonės sužaloti nebuvo, pažeidėjo automobilis apgadintas nežymiai, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Kaip raštu teismui patvirtino nukentėjęs asmuo pažeidėjui pretenzijų neturi, nes šis padarytą žalą atlygino, kas tiesiogiai patvirtina I. I. nurodytą aplinkybę, kad neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala atlyginta. I. I. dirba pamaininį darbą įmonėje, kuri randasi 12-13 kilometrų atstumu nuo Prienų miesto ir, kurioje darbo grafikas, kaip nurodė jis pats, yra nuo 6 val. iki 14.30 val. ir nuo 14.30 val. iki 24 val., gyvena kartu su garbaus amžiaus - 73 metų motina, jo tėvas miręs. Darbdavys teigiamai charakterizuoja I. I., šis gailisi ir pergyvena dėl to kas įvyko, iš karto atlygindamas turtinį nuostolį stengėsi sušvelninti padaryto pažeidimo padarinius. Bylos duomenų visetu spręstina, kad dėl įvykio sukeltų pasekmių mažareikšmiškumo nagrinėjamoje situacijoje, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. teismo paskirta nuobauda - minimali 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT kasacinė nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Esant ankščiau nurodytoms ir aptartoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, darbovietės charakterizuojančius duomenimis bei į tai, jog eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, taikytinos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos, paskiriant mažesnes nuobaudas nei straipsnio (ATPK 130 str. 1 d.) numatytos minimalios. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

I. I. pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.