Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-12-21 · Byla Nr. e2KT-164-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
e2KT-164-790/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“
Kategorijos
  • 3.1.6.3Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Civilinė byla Nr. e2KT-164-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02177-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ prašymu nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-800-252/2020 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Panevėžio keliai“ prašymas Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2A-800-252/2020 perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Pareiškėjos įsitikinimu, egzistuoja objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu, kadangi pastaruoju metu kitose bylose šio teismo teisėjai yra priėmę išimtinai ieškovui Gvidui Drobužiui palankius procesinius sprendimus. Be to, pareiškėja yra viena didžiausių įmonių Panevėžio regione, todėl šio teismo darbuotojai yra netiesiogiai ar tiesiogiai susiję su pareiškėja. Panevėžio apygardos teismo darbuotojai dirba Panevėžio kolegijoje, o pareiškėja yra oficiali Panevėžio kolegijos partnerė, sudariusi su ja strateginio bendradarbiavimo sutartį.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas, byla neperduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

3. Pareiškėja teikiamu procesiniu dokumentu siekia, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-800-252/2020 būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, jame nurodo abejones dėl galimo šio teismo teisėjų šališkumo, todėl pateiktas prašymas vertintinas kaip siekis pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) reglamentuota nušalinimo teise.

4. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

5. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką.

7. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, peticijos Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimo pareiškimą grindžia Panevėžio apygardos teismo teisėjų kitose civilinėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, tačiau pateiktame nušalinimo pareiškime nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-800-252/2020 medžiaga.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu ar kitose (jau išnagrinėtose) bylose, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

10. Abejones dėl galimo Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumo pareiškėja grindžia ir tuo, kad ji (pareiškėja AB „Panevėžio keliai“) yra viena didžiausių Panevėžio regiono įmonių. Be to, Panevėžio apygardos teismo teisėja ir teisėjo padėjėja dirba Panevėžio kolegijoje, o pareiškėja yra oficiali Panevėžio kolegijos partnerė, sudariusi su ja strateginio bendradarbiavimo sutartį.

11. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią sprendžiant klausimus dėl teisėjų nušalinimo turėtų būti vertinami būtent teisėjo ir proceso šalių hierarchiniai ar kitokie ryšiai. Panevėžio apygardos teismo teisėjos ir šio teismo teisėjo padėjėjos darbo santykiai su byloje nedalyvaujančiu asmeniu Panevėžio kolegija, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu.

12. Teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas detalizuojamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje, kuris, be kita ko, nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Taigi, teisėjai, vykdydami teisingumą, išimtinai privalo vadovautis teisės aktais. Patenkinus pareiškėjos nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

13. Be pirmiau aptartų aplinkybių, pareiškėja nenurodė jokių kitų faktų, paneigiančių Panevėžio apygardos teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat ji nepateikė duomenų, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui negalėtų kilti abejonių dėl to, kad byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ prašymo nušalinti visus Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-800-252/2020 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras