Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos linija“ ir bankrutuojančio futbolo klubo „Vėtra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-779-450/2012 pagal ieškovo Lietuvos futbolo federacijos ieškinį atsakovams bankrutuojančiam futbolo klubui „Vėtra“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos linija“ dėl statinio nugriovimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilęs dėl statybos pripažinimo savavališka bei termino jos padariniams pašalinti nustatymo.

Šiuos reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad jo nuo 2010 m. lapkričio 25 d. valdomame Žemės sklype atsakovai – atsakovui BFK „Vėtra“ esant Žemės sklypo valdytoju ir naudotoju, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų (neparengus statinio projekto ir negavus statybos leidimo) pastatė Paviljoną. Atsakovai gera valia savavališkai pastatyto statinio nenugriauna, o jo buvimas užkerta kelią ieškovui atlikti Žemės sklype esančio stadiono rekonstrukciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo vykdymo našta dėl atsakovo BFK „Vėtra“ sunkios finansinės padėties teks išimtinai atsakovui UAB „Prekybos linija“. Teismas neįvertino, jog ieškovas yra atjungęs Paviljonui elektrą bei užmūrijęs vienas iš įėjimo durų, todėl patekimas į patalpas per elektra atidaromas įėjimo duris yra komplikuotas. Taip pat teismas neįvertino to, kad už Paviljono statybą atsakovas vis dar yra skolingas 111 066,93 Lt, o jo nugriovimas kainuotų apie 133 000 Lt.

Atsiliepimas į atsakovo UAB „Prekybos linija“ apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad atsakovas visiškai nemotyvavo, kodėl negalėtų demontuoti ginčo pastato per 1 (vieną) mėnesį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų sudaręs kliūtis nugriauti ginčo pastatą, ar kad pastato demontavimo kaina, lyginant ją su atsakovo UAB „Prekybos linija“ finansine padėtimi, yra pernelyg didelė.

Atsiliepimas į atsakovo FK „Vėtra“ apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas negali savo nuožiūra įgyventini savo valdymo ir naudojimo teisių į ginčo žemės sklypo dalį, kurią užima Paviljonas. Net ir laikant atsakovo BFK „Vėtra“ argumentus dėl CK 6.557 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo pagrįstais, tai nepaneigtų skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo, nes Paviljoną pastatė atsakovai, statybą vykdę Jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

2. ĮBĮ nenustato jokių draudimų įpareigoti įmonę po bankroto bylos jai iškėlimo vykdyti nepinigines prievoles. Tuo atveju, jeigu atsakovai ginčo statinio nenugriautų ir statybvietės nesutvarkytų per teismo nustatytą terminą, ieškovas, įgyvendinęs šią teisę, patirtas išlaidas iš atsakovo BFK „Vėtra“ išsiieškotų ĮBĮ nustatyta tvarka.

3. Ieškovas, įgijęs ginčo žemės sklype esančius stadiono statinius, bei žemės sklypo nuomos teisę, Žemės nuomos sutartyje nustatytas teises ir pareigas perėmė tik į ateitį. Taigi nelogiška teigti, kad ieškovas privalo atsakyti už visas atsakovo BFK „Vėtra“ prievoles, kurių pastarasis neįvykdė pagal Žemės nuomos sutartį tuo metu, kai jis buvo jos šalis. Be to, remiantis CK 6.490 straipsnio 4 dalimi pasibaigus Žemės sklypo nuomos teisiniams santykiams tarp Lietuvos Respublikos ir atsakovo BFK „Vėtra“, pasibaigė ir Subnuomos sutartis.

4. Byloje pateikti įrodymai (Paviljono projekto aiškinamasis raštas ir kt.) patvirtina, kad Paviljonas yra pastatytas nesivadovaujant parengtu supaprastintos apimties projektu ir nuo jo esmingai nukrypstama, dėl ko jo atžvilgiu turi būti taikomos teisės aktuose numatytos savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmės. Be to, savavališkos statybos faktą patvirtino ir atsakovas UAB „Prekybos linija“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius skundžiamo teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų, šio apeliacinio proceso ribas apibrėžia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teisės aiškinimo ir taikymo bei faktų vertinimo aspektais, suformuluotais apeliaciniuose skunduose (CPK 320 straipsnis, 329 straipsnis 2, 3 dalys).

Dėl statybos pripažinimo savavališka ir atsakovo BFK „Vėtra“ atsakomybės už savavališkos statybos padarinių pašalinimą.

Atsakovas BFK „Vėtra“ ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo objekto pripažinimo savavališka statyba ir dėl atsakovų atsakomybės už savavališkos statybos padarinių pašalinimą ribų.

Savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas BFK „Vėtra“, būdamas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininku pagal 2002 m. gegužės 21 d. sutartį Nr. 195 N01/2002-25551 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ (toliau tekste ir Žemės sklypo nuomos sutartis) (t. 1, b. l. 45-46), su atsakovu UAB „Prekybos linija“, nuo 2010 m. sausio 19 d. Žemės sklypo 97,52 kv. m. dalies subnuomininku pagal atsakovų 2010 m. sausio 19 d. sudarytą Žemės sklypo subnuomos sutartį (toliau tekste ir Subnuomos sutartis) (t. 1, b. l. 53-58), 2009 m. spalio 1 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias pastatyti Žemės sklype laikiną 80 kv. m. ploto statinį – paviljoną (t. 1, b. l. 47-52).

Atsakovų pastatytas prekybos paviljonas, esantis adresu Liepkalnio g. 13/Stadiono g. 2, Vilnius, pagal statinio projektą priskirtinas nesudėtingiems antros grupės statiniams. Statybos įstatymo (Žin., 2009, Nr. 117-4993) 2 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad nesudėtingu statiniu laikomas paprastų konstrukcijų pastatas kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Nesudėtingų bei laikinų statinių konstrukciniai ir inžineriniai reikalavimai, tokių statinių projektavimo, statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti tvarka Paviljono statybos metu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, į kurį taipogi buvo perkelti Statybos įstatyme nustatyti nesudėtingą statinį apibrėžiantys techniniai kriterijai (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2. punktas). Taigi pagal Paviljono statybos metu galiojusiuose teisės norminiuose aktuose, reglamentavusiuose nesudėtingų statinių statybą, nustatytus nesudėtingų statinių esminius reikalavimus, statinys , kurio plotas viršija 80 kv. m., negalėjo būti priskiriamas nesudėtingiems statiniams, atitinkamai tokio statinio projektavimui, statybai nebuvo taikomas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.

UAB „Geri projektai“ parengtame Paviljono aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendras jo patalpų plotas yra 96,52 kv. m. (b. l. 33). Ekvivalentišką Žemės sklypo dalį atsakovas FBK „Vėtra“ subnuomavo atsakovui UAB „Prekybos linija“ Subnuomos sutartimi, nors Jungtinės veiklos sutarties 3.4.3. punktu atsakovas BFK „Vėtra“ buvo įsipareigojęs dėti pastangas ir atlikti visus būtinus veiksmus tik dėl 80 kv. m. Žemės sklypo subnuomos atsakovui UAB „Prekybos linija“, t.y. Žemės sklypo ploto, lygaus maksimaliam leistinam nesudėtingo pastato plotui, subnuomos. Faktą, jog Paviljono plotas yra didesnis nei 80 kv. m., patvirtina ir UAB „Sanora“ parengta Paviljono užstatymo ploto, tūrio bei aukščio nustatymo kadastrinių (geodezinių) matavimų dokumentacija, kurioje nurodyta Paviljono plotą esant 97 kv. m. (t. 1, b. l. 137-141). Taigi į bylą pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Paviljonas buvo pastatytas pažeidžiant esminius nesudėtingo statinio projekto sprendinius (CPK 185 straipsnis). Grįsdamas savo poziciją esą Paviljono plotas neviršija 80 kv. m. atsakovas BFK „Vėtra“ ne tik neteikia byloje surinktus duomenis galinčių pateigti įrodymų, tačiau kartu ignoruoja kito ginčo statinio statytojo – atsakovo UAB „Prekybos linija“, sutikimą dėl aplinkybių, jog Paviljono plotas yra didesnis nei 80 kv. m. Taigi faktinio pagrindo išvadai esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Paviljoną esant savavališka statyba, t. y. Paviljonas pastatytas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, teisėjų kolegija neturi. Teisėjų kolegija Paviljono pripažinimo savavališkai pastatytu aspektu taip pat atkreipia dėmesį, jog VAVA 2009 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl statinių statybos valstybinėje žemėje“ suteikė leidimą atsakovui BFK „Vėtra“ Žemės sklype statyti laikiną statinį (t. 1, b. l. 36). Pripažinus, jog Paviljonas buvo pastatytas nesilaikant Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nustatytų esminių nesudėtingo (įskaitant ir laikino) statinio reikalavimų, darytina išvada, kad Paviljoną atsakovai pastatė neturėdami Žemės sklypo savininko leidimo.

Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką ir sąlygas, 7 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo sprendimu nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę gali įpareigoti statytoją (užsakovą), o jeigu šių nėra - statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją.

Statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Statytojo teisė gali būti įgyvendinama, jeigu statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba ir valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statytą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas Paviljoną kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias pastatė atsakovai, taigi Statybos įstatymo nuostatų prasme atsakovas BFK „Vėtra“, buvęs Žemės sklypo nuomininkas, kartu su atsakovu UAB „Prekybos linija“ laikytini Paviljono statytojais. Tarp atsakovo BFK „Vėtra“ ir Lietuvos Respublikos Žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, susiklostę Žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, pasibaigė 2010 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir ieškovui sudarius Susitarimą dėl 2002 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. 195 N01/2002-25551 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ dalinio pakeitimo (toliau tekste ir Susitarimas), kuriuo pradinis Žemės sklypo nuomininkas atsakovas BFK „Vėtra“ buvo pakeistas ieškovu (Susitarimo 1.1. punktas). Susitarimas buvo pasirašytas vykdant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. Ž49-2965 Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0072:213), (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties dalinio pakeitimo (toliau tekste ir Įsakymas), kuris buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas, kurio tinkamam eksploatavimui užtikrinti buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis, nuosavybės teise perėjo ieškovui (t. 1, b. l. 14).

Įsakymo 2. punkte nurodyta, jog trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas pripažįsta, kad atsakovo BFK „Vėtra“ pagal Žemės sklypo nuomos sutartį turėtos teisės ir pareigos pereina ieškovui. Tokia nuostata Susitarimo tekste nefigūruoja, t.y. ji į Susitarimą tiesiogiai nebuvo perkelta, tačiau akivaizdu, jog ieškovui perėjo visos atsakovo BFK „Vėtra“ teisės ir pareigos, išskyrus tas, kurios atsirado iki Susitarimo sudarymo (tiek turtinės, tiek neturtinės), pagal Žemės sklypo nuomos sutartį, kitaip tariant ieškovas Žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas perėmė ex nunc nuo Susitarimo sudarymo. Tokią išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45. punktas, pagal kurį perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, valstybinės žemės nuomos sutartys nebuvo nutraukiamos, tačiau keičiamos – jose įrašant naująjį nuomininką. Taigi pagal savo teisines pasekmes atsakovui BFK „Vėtra“ Žemės sklypo sutarties modifikavimas Susitarimu prilygo sutarties vienašaliam nutraukimui, kurio atsakovas BFK „Vėtra“, beje, nelaiko pažeidžiančiu jo teises ir interesus.

Kaip minėta, Statybos įstatymas tiksliai įvardina subjektus, kuriems gali būti nustatyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir vienas iš šių subjektų yra statytojas (užsakovas). Minėta, jog Paviljonas buvo pastatytas nesilaikant esminių statinio projekto sprendinių, ir ši aplinkybė tiesiogiai pažeidžia ieškovo, kaip Žemės sklypo nuomininko ir jame esančio nekilnojamojo turto – nebaigto rekonstruoti stadiono ir kitų statinių, savininko (t. 1, b. l. 15-18) teises, kadangi trukdo jam vykdyti stadiono rekonstrukcijos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėtus veiksmus, kurių rezultatas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, bendrai atliko atsakovai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Žemės sklypo savininko poziciją ginčo klausimu, turėjo teisinį pagrindą vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktu įpareigojimą nugriauti Paviljoną nustatyti būtent jo statytojams, nors jie šiai dienai nėra nei šio statinio, nei Žemės sklypo savininkai, valdytojai ar teisėti naudotojai. Nors ieškinys buvo tenkintas remiantis CK 6.557 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta nuomininko pareiga pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarčiai nugriauti be leidimo ar nenumatytus žemės nuomos sutartyje pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą, tačiau ši teisės norma reglamentuoja teisinius santykius, susiklostančius tarp žemės nuomotojo ir nuomininko po žemės nuomos sutarties nutraukimo, t.y. materialinę subjektinę teisę reikalauti įvykdyti buvusį žemės sklypo nuomininką CK 6.557 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą turi tik žemės sklypo nuomotojas (savininkas). Toks materialinės teisės normų netinkamas taikymas yra formalus ir nekeičiantis skundžiamo teismo sprendimo traktavimo kaip iš esmės teisėto ir pagrįsto (CPK 328, 330 straipsniai).

Taigi pripažinus, jog atsakovai yra atsakingi už Paviljono nugriovimą bei statybvietės sutvarkymą, atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padariniai atsirado dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo juos kartu pašalinti savavališkos statybos padarinius (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, jog atsakovui BFK „Vėtra“ yra iškelta bankroto byla, vykdomos įmonės bankroto procedūros, nėra teisinis pagrindas išvadai esą dėl paminėtos priežasties atsakovas BFK „Vėtra“ turėtų būti atleidžiamas nuo asmeninių prievolių, kylančių kaip įmonės neteisėtų veiksmų pasekmė, vykdymo. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta jo įvykdymo tvarka bei sąlygos, teisėjų kolegijos nuomone, vienareikšmiškai neprieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 35 straipsnis). Atsakovo BFK „Vėtra“ argumentus dėl galimo įmonės kreditorių interesų pažeidimo paneigia ir aplinkybės, jog tuo atveju, jeigu savavališkos statybos padarinius pašalintų ieškovas, ar atsakovas UAB „Prekybos linija“ (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), pastarieji įgis atgręžtinius turtinio pobūdžio reikalavimus į atsakovą BFK „Vėtra“, kurie bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka kaip ir kitų įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

Dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Prekybos linija“ siekia, jog skundžiamu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymui būtų nustatytas ne 1, bet 6 mėnesių terminas.

Pagal bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas atsakovams, kaip savavališkos statybos objekto statytojams, 1 mėnesio terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktas) nustatė tenkindamas ieškovo prašymą. Toks terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovas UAB „Prekybos linija“ neginčija savavališkos statybos fakto, savavališkos statybos padariniai nepašalinami ilgą laiko tarpą, teisėjų kolegijos nuomone, yra protingas, o atsakovo UAB „Prekybos linija“ nurodomos priežastys jam pratęsti nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo teismui spręsti dėl ilgesnio termino nustatymo.

Termino savavališkos statybos padariniams pašalinti skaičiavimas prasideda tik nuo šios nutarties priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis), taigi atsakovams, pateikus apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, jiems de facto buvo suteiktas daugiau nei vienerių metų terminas, skaičiuotinas nuo skundžiamo teismo sprendimo iki šios nutarties priėmimo, įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, kurį ginčiją tik vienas iš savavališkos statybos objekto statytojų. Taigi termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimas reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą bei ieškovo teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą. Nors atsakovas UAB „Prekybos linija“ apeliacinio skundo dalyką formulavo kaip alternatyvų reikalavimą, t. y. prašo arba pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti arba atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Savavališkos statybos padarinių pašalinimo tvarka, terminai, sąlygos nustatyti specialiame teisės norminiame akte – Statybos įstatyme, todėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminai nustatomi atsižvelgiant tik į šio teisės akto normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas UAB „Prekybos linija“ apeliaciniu skundu skundė tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymo, tai yra sprendimo dalis, kuria spręstas procesinio pobūdžio klausimas. Taigi atsakovas UAB „Prekybos linija“, paduodamas apeliacinį skundą, be pagrindo už jį sumokėjo 144 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 52), kuris grąžinamas šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos linija“ (j. a. k. 302441669) 144 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. lapkričio 23 d. per „Swedbank“, AB.