Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. J. ir S. J. dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir S. J. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3670-465/2009 pagal ieškovo M. Ž. patikslintą ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kuriame jis prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 687 kv.m. ploto ribas pagal UAB „Kagema“ 2008-04-14 parengtą žemės sklypo planą, ieškovo ieškinį patenkino ir nusprendė nustatyti M. Ž. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribą, plane pažymėta linija jungiančia taškus 1-6 su sklypu (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. J. . Teismas priimdamas šį sprendimą rėmėsi anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-246-235/2008, atliktos UAB „Geovisata“ ekspertizės išvadomis ir eksperto paruoštais planais Nr. 1 (I t. b.l. 40, 41) bei Nr. 2 (I t. b.l. 45). Todėl „Geovisata“ ekspertizė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Po teismo sprendimo buvo UAB „Kagema“ parengtos, M. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinės bylos ir priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl kadastro duomenų patikslinimo (2010-06-14, Nr. 2.3- 8004-/30/). Pareiškėjams susipažinus su Vilniaus apskrities viršininko įsakymu ir kadastrinių matavimų byla bei įvertinus vietovėje paženklintą žemės sklypo ribą, pažymėtą UAB „Kagema“ žemės sklypo plane taškais Nr. 1 ir Nr. 6, kilo abejonės dėl jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 288, pagal eksperto UAB „Geovista“ išvados ir žemės sklypo plano Nr. 2, kuriuo sklypas turėjo sudaryti 620 kv.m. plotą. Todėl nedelsiant kreipėsi dėl naujos ekspertizės dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) generaliniam planui. Ekspertizės išvadą parengė korporacijos „Matininkai“ matininkas ekspertas (kvalifikacijos pažymėjimas 2008-06-11 Nr. 2M-ME-64) Z. R. . Ekspertas pateikdamas naują ekspertizės išvadą konstatavo, jog: žemės sklypo Nr. 288 riba 1-2-3 suformuota pagal natūroje esančią atraminę sienelę, gretimybėje su bendro naudojimo keliu. Riba 1-2-3 sudaro 28,67 m ir 0,13 m yra trumpesnė nei nurodyta SB „Gulbinai“ generaliniame plane. Riba 4-5-6 sutampa su SB „Gulbinai“ antžeminiu vandentiekiu ir yra 17,14 m. Ši riba yra 0,94 m ilgesnė nei nurodyta SB „Gulbinai“ generaliniame plane. Riba 6-1 suformuota pagal pėsčiųjų 0,6 m bendro naudojimo taką, kaip nurodyta SB „Gulbinai“ generaliniame plane ir yra 29,59 m. Ši riba yra 0,11 m trumpesnė nei nurodyta SB „Gulbinai“ generaliniame plane. Pagal matavimo duomenis, faktinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)naudojamas plotas sudaro 637 kv.m. Nekilnojamojo turto registre registruotas žemės sklypo Nr. 288 plotas 630 kv.m. Atsižvelgiant į išdėstytą, daro išvadą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamos ribos iš esmės atitinka SB „Gulbinai“ generaliniame plane nustatytas ribas. Pažymi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamos ribos nedera su gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registruoto Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus, ribomis. Nesutapimas sudaro 28 kv.m. UAB korporacijai „Matininkai“ atlikus ekspertizę, apeliantai kreipėsi į personalinę V. R. firmą su tikslu geodeziškai pamatuoti jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) ir nustatyti kiek liko sklypo ploto, po gretimo - ieškovui M. Ž. nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų įregistravimo. Sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sumažėjo net iki 606 kv.m. Šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, be to, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Todėl mano, kad minėtos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame yra priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Mano, jog naujai atlikta UAB korporacijos „Matininkai“ ekspertizė turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir UAB „Geovisata“ atlikta ekspertizė, todėl kritiškai vertintinas teismo teiginys, kad tiek UAB „Geovisata“ atliktos ekspertizės žemės sklypo plano Nr. 2 gretimų sklypų ribų taškų 1-6 ir pareiškėjo sklypo taškų 3-4 koordinatės (c.b. Nr. 2-3670-468/2009, b.1.45) tiek ieškovo M. Ž. sklypo (duomenys neskelbtini) plano atitinkamai 6-1 koordinatės (b.1.23-24), tiek prie pačių pareiškėjų iniciatyva atliktos UAB korporacijos „Matininkai“ ekspertizės akto pateikto žemės sklypo ribos geodezinių matavimų plano (b.1.38) taškų atitinkamai 12-7 ir 6-1 koordinatės beveik identiškai sutampa. Minėta teismo išvada prieštarauja UAB korporacijos „Matininkai“ parengtai išvadai, kurioje konstatuota, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamos ribos (637 kv.m.) nedera su gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), registruoto Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus, ribomis. Nesutapimas sudaro 28 kv.m., t.y. perdengia ir sumažina apeliantams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (637 kv.m. - 28 kv.m. = 609 kv.m.), o po naujai atliktų, personalinės V. R. firmos, kadastrinių matavimų plotas sumažėjo net iki 606 kv.m. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šiuo nagrinėjamu atveju, naujai paaiškėjusi aplinkybė laikytina UAB korporacijos „Matininkai“ matininko eksperto Z. R. atlikta ekspertizė ir joje pateiktos išvados. UAB korporacija „Matininkai“ atliktos ekspertizės data - 2010-10-15. Trijų mėnesių terminas baigiasi 2011-01-15, o prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktas 2011-01-10. Tai reiškia, kad trijų mėnesių terminas nėra praleistas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teiginys, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo dienos t.y. nuo 2010-01-25 ir pasibaigia 2010-04-25 yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjų V. J. ir S. J. skundą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys byloje – SB „Gulbinai“, Nacionalinė žemės tarnyba.

Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 str.1d.2 p. , t.y. kai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindu, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl žemės sklypo ribų. CK 4.45 str. nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Pareiškėjų prašymu (II t. b. l. 2-6) pateiktu 2011 01 10 d. nurodė, kad 2010 10 15d. buvo parengta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo atitikties ekspertizės išvada, kuria nustatytas nesutapimas tarp faktinio žemės sklypo naudojimo ribos ir registruoto žemės sklypo ribos. Nurodyta, kad nesutapimas sudaro 28kv.m.

Pagal LR CPK 368 str.1d. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymas prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais, kaip asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, t.y. prašymo atnaujinti procesą eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes, daro išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009m. birželio 2d. sprendimu civilinėje Nr.2-3670-465/2009 nustatyta M. Ž. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir V. J. priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), sklypus jungianti riba 1-6 taškuose. Nesutapimas tarp faktinio žemės sklypo naudojimo ribos ir registruoto žemės sklypo ribos aplinkybė neatitinka aplinkybių, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą. Apeliantai nurodo, kad UAB korporacijai „Matininkai“ atlikus ekspertizę, kreipėsi į personalinę V. R. firmą su tikslu geodeziškai pamatuoti jiems nuosavybės teise priklausanti sklypą (duomenys neskelbtini) ir nustatyti kiek liko sklypo ploto, po gretimo - ieškovui M. Z. nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 289 kadastrinių matavimų įregistravimo. Sklypo Nr. 288 plotas sumažėjo iki 606 kv.m. LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai prašo naujai paaiškėjusią aplinkybę laikyti UAB koroporacijos „Matininkai“ matininko eksperto Z. R. atliktą ekspertizę ir joje pateiktas išvadas.

Kaip matyti iš pareiškėjų pateikto VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo (2t.b.l.33) pareiškėjų žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta sklypus jungianti riba įsiteisėjo 2010 01 25d. CPK 365 str. 1 d., reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu galimas tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek priimant sprendimą; aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė, kad ekspertizės išvados, kurią pateikė prašydami atnaujinti procesą, negalėjo gauti nagrinėjant bylą, kadangi bylos nagrinėjimo metu, nesutikdami su byloje atliktos ekspertizės išvadomis, neteikė naujų įrodymų, neprašė skirti pakartotinos ekspertizės. Tai reiškia, kad nurodydami LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą teisinį pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti, jokių dokumentų, įrodymų, faktinių duomenų, aplinkybių, kurie nebūtų žinomi byloje dalyvavusiems asmenims ir teismui bylos nagrinėjimo metu, apeliantai nepateikė. Apeliantų nurodomos aplinkybės, jog po teismo sprendimo apeliantų iniciatyva atlikta nauja ekspertizė, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tą aplinkybę, jog per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apeliantai nesikreipė į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo minimoje civilinėje byloje, todėl laikytina, kad praleido įstatymo leidėjo nustatytą 3 mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti (LR CPK 368 str.). Pirmosios instancijos Teismas teisingai nustatė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėjo būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2010 m. sausio 25 d. Šis terminas pasibaigė 2010 m. balandžio 25 d.

Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš pareiškėjų V. J. , (duomenys neskelbtini) ir S. J. , (duomenys neskelbtini) 12,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.