Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. C., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, nuosprendžiu T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir šiuo laikotarpiu nuteistasis įpareigotas pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. C. nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. C., nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 8 d. apie 13.20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje (antrajame aukšte) tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius beisbolo lazda E. Ž. į kairės rankos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. Ž. sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės plaštakos ir kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimą, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

2. Apylinkės teismas, pripažindamas T. C. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad įrodymų visuma nustatyta, jog T. C. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Alytaus apylinkės teismas nustatė T. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas skirdamas T. C. bausmę atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis T. C. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat į tai, kad T. C. teisiamas šeštą kartą, ir nors nusikaltimo padarymo metu teistumai buvo išnykę, ši faktinė aplinkybė charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. T. C. ne kartą baustas ir administracine tvarka už tyčinius administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais, pasipriešinimais policijos pareigūnams, automobilio vairavimu esant neblaiviam ir kita, o paskirtų baudų jis visiškai nemoka. Nuteistasis nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, du kartus gydytas psichiatrijos stacionare dėl elgesio ir psichikos sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, tačiau gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Įvertinęs visas šias paminėtas aplinkybes, Apylinkės teismas T. C. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Vis dėl to, Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad T. C. turi šeimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys, todėl nusprendė, jog T. C. dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėjo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

3. Nuteistasis T. C., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui, nors jokių konkrečių prašymų savo apeliaciniame skunde neišreiškia.

3.1. Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisinga ir per griežta. Apeliantas pažymi, kad jis tiesiog gynė savo turtą ir šeimą nuo eilinio chuliganiško nukentėjusiojo išpuolio. Dėl apelianto elgesio jis ne kartą kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau šie į situaciją nereaguoja, o nukentėjusysis toliau terorizuoja visą apelianto šeimą bei kitus kaimynus, grasino net nepilnametei apelianto dukrai, o išvakarėse prieš tai, kai apeliantas panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, šis buvo išlaužęs apelianto buto duris. Dėl pastarosios aplinkybės apeliantas ir nusipirko beisbolo lazdą, kad galėtų apsiginti nuo nukentėjusiojo. Įvykio dieną, nukentėjusysis taip pat atėjo grasindamas apeliantui, bandė suduoti kumščiu, todėl gindamasis jis ir sudavė nukentėjusiajam beisbolo lazda, kad šis nesužeistų apeliantui veido. Apeliantas nurodo, kad neteisybė, jog už turto suniokojimą ir grasinimus nukentėjusiajam paskirta trumpalaikė arešto bausmė, nors jis nuostolių neatlygino ir neatsiprašė, o jam – gynusiam savo turtą ir šeimą, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir dar įpareigojimas visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokuroras pažymėjo, kad nors apeliacinis skundas yra deklaratyvus, nesuformuluoti aiškūs apeliacinės instancijos teismui prašymai, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apeliantas T. C. teigia, kad jis įvykio metu veikė būtinosios ginties sąlygomis. Vis dėl to, kaip teisingai nustatė Apylinkės teismas, nagrinėjamo įvykio metu nuteistajam, jo šeimai ar jo turtui nebuvo kilęs joks akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis galėtų gintis, tai yra, nebuvo pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, todėl T. C. nekilo teisė gintis panaudojant fizinę jėgą.

5. Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad susipažinus su apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nėra suformuotas tikslus prašymas ko yra prašoma teismo, tačiau bausmė yra tikrai per griežta ir galima būtų apsiriboti švelnesne bausmės rūšimi, tai yra laisvės apribojimu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios nesusijusios su nustatytomis valandomis buvimu namuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. C. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijama T. C. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. C. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. C. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), T. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. C. už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje teistas 5 kartus, taip pat baustas ir administracine tvarka (2 t., b. l. 43-58, 60-74). Pažymėtina, kad nors praeityje T. C. buvo skiriamos laisvės apribojimo, viešųjų darbų, laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas nusikalstamos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Šios išvados nepaneigia ir apelianto skunde nurodytos aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė nuo nukentėjusiojo gindamas savo šeimą ir turtą, kadangi, kaip teisingai nustatė Apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacijos nebuvo, kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Tuo tarpu šiuo atveju, nors byloje ir nustatyta, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neblaivus, kėlė triukšmą, tačiau nėra jokių įrodymų, kad nagrinėjamo įvykio metu įtariamajam, jo šeimai ar turtui būtų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis galėtų gintis, juolab, įvertinus tai, kad nuteistasis yra akivaizdžiai fiziškai silpnesnis už nuteistąjį T. C., dėl dešinės rankos hipotrofijos ir spastinių raumenų pakitimų, vaikšto šlubuodamas dešine koja (nes iš jo žodžių nuo gimimo serga paralyžiumi) ir turi aiškiai išreikštą matomą fizinę negalią (1 t., b. l. 24).

11. Vis dėl to, Apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybę, jog ir paties nukentėjusiojo veiksmai buvo rizikingi, kadangi jis, būdamas neblaivus, kelis kartus buvo atėjęs prie nuteistojo buto durų, beldė į jas, buvo atsivedęs pašalinius asmenis aiškintis asmeninius nesutarimus, vartojo necenzūrinius žodžius, kibo ir užgauliojo nuteistąjį. Būtent atsižvelgdamas į tai, bei į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis dar yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl nuteistajam T. C. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėti įpareigojimai nors iš dalies ir varžo nuteistąjį, bet jie nėra per griežti ir neproporcingi jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, kaip ir apelianto skunde akcentuojamas įpareigojimas nustatytomis valandomis būti namuose. Pažymėtina, kad didelė visuomenės dalis, kuri naktimis nedirba, laiku nuo 23.00 val. iki 5.00 val. ir be tokio teismo nustatyto įpareigojimo būna savo namuose.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis lyginasi su nukentėjusiuoju dėl jiems paskirtų bausmių ir jaučia nuoskaudą, kad nukentėjusiajam už jo turto, tai yra durų, sugadinimą, buvo paskirta tik trumpalaikė arešto bausmė, tuo tarpu jo atžvilgiu teismas buvo neproporcingai per griežtas, toks nuteistojo požiūris nėra teisingas ir pateisinamas. Pažymėtina, kad už nuteistojo atžvilgiu nukentėjusiojo padarytą BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą numatytos keturios alternatyvios bausmės rūšys –viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Taigi, nukentėjusiajam įvertinus jo asmenybę, buvo paskirta pati griežčiausia bausmės rūšis. Tuo tarpu nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra gerokai pavojingesnė, kadangi neišvengiamai sukelia nukentėjusiajam neigiamų sveikatos padarinių, nagrinėjamu atveju – poodines kraujosruvas kairės plaštakos ir kairio dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžimą. Neabejotina, kad dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą, patyrė diskomfortą, neigiamus išgyvenimus. Atitinkamai dėl to, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika aiškiai pavojingesnė nei, kad nukentėjusiojo, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už jos padarymą numatytos ir griežtesnės bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi, nors teismas nuteistajam paskyrė griežčiausią bausmės rūšį, vis dėl to, jos terminą nustatė minimaliam terminui, be to, atidėdamas bausmės vykdymą parodė pasitikėjimą nuteistuoju, kad jis vis dar gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. C. skyrė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Be to, pagrįstai paskirta galutinė subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, buvo atidėta 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, galutinė bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę T. C. pagrindo mažinti nėra.

Dėl proceso išlaidų.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. vasario 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. C., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Darius Karabinas, teikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. C. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 170,83 Eur (3 t., b. l. 28).

15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2025 m. sausio 27 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 24-25). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. C. nedirba bei į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. C. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš T. C. valstybės naudai 170,83 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.