- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- e2-2766-359/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00054-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- I. R., J. J.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Irina Kizina
- Kategorijos
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. R. ir J. J. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. I. R. ir J. J. (toliau - ieškovės) kreipėsi į teismą, prašydamos iškeldinti atsakovę A. B. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės ieškovėms bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovės patikslintame ieškinyje (Nr. DOK-13453) nurodo, kad jų tėvas A. K., gyvenęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovių tėvas su jų motina išsituokė prieš daugelį metų, kitos šeimos nesukūrė, gyveno vienas. Lankant tėvą jo gyvenamojoje vietoje, ieškovės vis pastebėdavo moterį, kuriai jų tėvas buvo leidęs gyventi sename name, nurodydavo, jog minėta moteris neturi kur gyventi, jai trūksta socialinių įgūdžių, negali savimi pasirūpinti. Dabar atsakovėms tapo žinoma, kad tai atsakovė A. B. Atsakovė nebuvo mirusiojo šeimos nare, niekada nedalyvavo šeimos susibūrimuose, giminių laidotuvėse, su ieškovių tėvu nevedė bendro ūkio. Dėl atsakovės 2012 m. sukelto gaisro sudegė ieškovių tėvo namas. Pasistatęs kitą namą, ieškovių tėvas leido atsakovei gyventi gyvenamojo namo prieangyje, kur nėra elektros. Taigi faktiškai tarp ieškovių tėvo ir atsakovės susiklostė patalpų panaudos teisiniai santykiai. Mirus ieškovių tėvui, atsakovė atsisakė atlaisvinti pastatus ir palikti sodybą, kuria ji naudojasi kaip savo būstu. Atsakovė nesutinka atlaisvinti nekilnojamojo turto, nors jos gyvenamoji vieta yra deklaruota prie seniūnijos. Atsakovė naikina sodyboje esantį turtą, teršia aplinką, pažeidinėja sanitarinius higienos reikalavimus, sukelia grėsmę svetimam turtui ir aplinkinių sveikatai bei saugumui. Mirus tėvui, ieškovės jam priklausiusį turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Panaudos davėju iki pat savo mirties buvo ieškovių tėvas, kuriam mirus, jo turtą ir teises perėmė ieškovės. 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovės per Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarę G. Z. išsiuntė įspėjimą atsakovei atlaisvinti ieškovėms priklausančius pastatus, tačiau atsakovė iki šiol atsakovėms priklausančios sodybos neatlaisvino ir žodžiu paaiškino, kad to neketina daryti. Ieškovės yra nutraukusios su atsakove panaudos sutartį.
1.2. Ieškovė I. R., parengiamajame ir teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį, pažymėjo, kad atsakovės asmeniniai daiktai yra likę viename iš ūkinių pastatų. Ieškovės nori sodybą tvarkytis, šiuo metu minėtuose pastatuose niekas negyvena, tačiau ūkiniame pastate yra likę atsakovės daiktai – maišuose sudėti drabužiai. Atsakovė ten negyvena nuo lapkričio mėnesio. Nurodė, jog sodyba priklauso jai ir seseriai. Mano, jog atsakovė gyveno kaip nuomininkė.
1.3. Ieškovė J. J., parengiamajame ir teismo posėdyje palaikė patikslintą ieškinį, pažymėjo, kad atsakovė nuo lapkričio mėnesio sodyboje negyvena. Ieškinys pareikštas dėl iškeldinimo. Atsakovė ten gyveno kaip nuomininkė. Ūkiniame pastate likę atsakovės daiktai ir keli baldai. Atsakovė juos gali pasiimti, jie ieškovėms nereikalingi.
1.4. Baigiamosios kalbos metu ieškovių atstovė nurodė, jog prieš dvejus metus mirė A. K. Po jo mirties, jo nekilnojamąjį turtą paveldėjo ieškovės. Ieškovėms buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Ieškovės atvykusios į sodybą pamatė ten atsakovę. Atsakovę ir anksčiau ieškovėms tekdavo matyti sodyboje, aplankant tėvą, kartais. Tačiau tėvas moterį pristatinėdavo kaip moterį, kuri padėdavo jam ūkyje kartais. Apie tai, kad atsakovė gyvena pas tėvą, ieškovėms nebuvo žinoma. A. K. atsakovę vadindavo savo nuomininke. Tarp A. K. ir atsakovės faktiškai buvo susiklosčiusi patalpų panaudos sutartis, kadangi mokesčių už gyvenimą sodyboje iš atsakovė neimdavo. Dar 2019 m. rugsėjo 20 d. Širvintų notarei buvo išsiųstas įspėjimas A. B., paprašyta per tris mėnesius atlaisvinti patalpą, kurioje mirus A. K., ji liko gyventi. Ieškovės taip pat, ne vieną kartą vykdavo į tėvo sodybą, tačiau su atsakove nepavyko susikalbėti ir ji nesutiko atlaisvinti patalpų. Nors atsakovė teigė, jog su atsakovu pragyveno 35 metus, tačiau tai yra netiesa. Pati atsakovė aiškina, jog ji su K. atvažiavo pardavusi butą 1999 m. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), K. jau mirė, taigi tiksliai jie apie 19 metų pragyveno kartu. Iš pateiktos seniūnijos pažymos, galima matyti, jog atsakovė (duomenys neskelbtini), bet net K. sodyboje deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2016 m., ką šiandien teismo metu patvirtino ir liudytoja, kuri paaiškina, kad prie K. sodybos atsakovė niekada nedeklaravo savo gyvenamosios vietos ir nebuvo registruota. Ieškovės patikslintas ieškinys grindžiamas daiktinėmis teisėmis. Ieškovių teisę naudotis turtu savo nuožiūra pažeidinėja atsakovė, kuri (duomenys neskelbtini), mirus K., nepaisant ieškovių raginimo atlaisvinti patalpas, nenorėjo išsikelti iš sodybos, kelis kartus atsakovė pati keitė durų spynas, sulaužydavo durų spynas, jau po to, kai su ja buvo nutraukta panaudos sutartis, savavališkai apsigyvendavo pastatuose. Šiuo metu ieškovė gyvena kitur, nuomoja kambarį. Po K. mirties už elektros energija moka viena iš ieškovių. Atsakovės pageidavimas nuolat gyventi sodyboje, vertintinas kaip noras uzufrukto teise valdyti svetimą turtą, tačiau jokio priešieškinio ar kito procesinio dokumento nėra pareikšta iki šiol. Nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad atsakovė prisidėjo prie K. turto sukūrimo. Turtas K. priklausė asmeninės nuosavybės teise. K. ir atsakovę siejo paprasta draugystė, tačiau nei vienas iš jų nesiekė įgyti ar sukurti bendrą nuosavybę, tokių įrodymų nėra. Atsakovės pateiktas dokumentas, jog 1999 m. buvo parduotas atsakovės butas (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių įrodymų, kad už tai gauti pinigai būtų investuoti į K. priklausantį turtą. Nėra jokių duomenų, jog K. ir atsakovė kartu tvarkė savo pajamas. Atsakovei gyvenamąją patalpą turi suteikti savivaldybė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. K. ir A. B. nebuvo oficialiai susituokę, jie gyveno ir vedė bendrą ūkį kaip vyras ir žmona, buvo sugyventiniai. Po A. K. mirties atsakovė liko gyventi sodyboje ir toliau ja rūpinosi. Atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos, kurioje galėtų gyventi, ją laikinai priglaudė visai svetimas žmogus. Atsakovė pageidauja iki gyvenimo galo gyventi sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje praleido daug metų ir gyveno su savo sugyventiniu A. K.
2.1. Atsakovė parengiamajame ir teismo posėdyje nurodė, kad gyveno sodyboje 35 metus, dirbo, tvarkė ūkį. Paaiškino, jog už jos lėšas buvo sudėtos grindys, sūnus įvedė elektrą, padarytas gręžinys šulniui, buvo nupirktas variklis šulinio gręžiniui. Nurodė, jog buvo sugyventinė ir gyveno buvusio savininko sutikimu. Dabar gyvena pas kitą žmogų. Minėtoje sodyboje yra atsakovės pirkti baldai – sofa, lova. Atsakovė nesutinka su ieškiniu, nori ten gyventi iki mirties. Jei būtų buvusi nuomininkė, už šviesą nemokėtų. Patalpas pastatė pati.
2.2. Atsakovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad tiek teismo proceso metu, tiek iki teismo proceso buvo gana probleminis bendravimas su atsakove. Atsakovo atstovo nuomone, tikėtina, jog dėl pačios atsakovės sveikatos žinoti jos nuomonę, ko ji pageidauja šioje byloje, kokiais įrodymais remiasi nesutikdama su ieškiniu, ji tik remiasi savo atsiminimais, emocijomis, nurodydama, kad su sodybos buvusiu savininku K. gyveno kaip sugyventiniai, kaip faktinė žmona ir prisidėjo prie tos sodybos pastatymo naujo gyvenamojo namo, prie gerbūvio tvarkymo, šulnio artezinio įrengimo, augino gyvulius, persikėlė savo neva tai žemes pardavė ir tuos pinigus neva panaudojo sodybos pagerinimui, naujo namo pastatymui, tačiau jokių rašytinių įrodymų į bylą nėra pateikta, ko gero jie nėra išlikę. Pati atsakovė minėjo, kad ant jos drabužių, baldų nebus parašyta, kad tai jos turtas, nes ji faktiškai tą turtą atsivežė iš buvusios gyvenamos vietos, todėl mano, jog turi pilną teisę gyventi tose patalpose, kurią jai buvo suteikęs jos gyvenimo draugas, sugyventinis K. Rašytiniu įrodymų, jog K. kreipėsi į seniūniją nėra, yra tik liudytojos paaiškinimai. Kalbėti teisiniais argumentais ir remtis įrodymais sunku, nes jų atsakovė nepateikė. Atsakovė prieštarauja tiems reikalavimams, todėl belieka palaikyti jos prašymus, kadangi ją ir atsakovę saisto atstovavimo teisiniai santykiai.
2.3. Parengiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B., nurodė, kad iki paveldėjimo tvarkymo ieškovo nepažinojo, pažinojo atsakovę. Šiuo metu atsakovė sodyboje negyvena, tačiau ten gyveno anksčiau, kol buvo gyvas K. Atsakovė serga progresuojančia liga. Ankstesnis savininkas visuomet minėjo, kad atsakovė yra jo nuomininkė. Po gaisro K. atvykdavo į seniūnija, prašydamas atvažiuoti pažiūrėti kaip atsakovė gyvena naujajame name, į kurio priestatą buvo ją įleidęs gyventi ir prašydavo ją išvežti. Anksčiau leido gyventi atsakovę kaip nuomininkę senajame name. Ieškovės nusprendė atsakovę iškeldinti dėl to, kad apsaugoti savo turtą. Dėl savo sveikatos būklės atsakovė daro tokius dalykus. Iš esmės ir buvo kilęs gaisras senajame name dėl atsakovės kaltės. Būdavo važiuojama gesinami gaisrai prie pastatų. Atsakovei buvo surasta vieta moterų krizių centre, po to nakvynės namuose, tačiau vėliau ji to atsisakė. Negali pasakyti ar atsakovė sodyboje kūrė gerbūvį. K. tokiu aplinkybių nebuvo minėjęs. Gyvenamoji vieta deklaruota prie savivaldybės nuo 1999 m. Ginčo adrese niekada nebuvo deklaruota. Dar šiai dienai atsakovė deklaruota kaip gyvenamosios vietos neturinti. Sūnus nelabai rūpinasi atsakove. Gaisras kilo atsakovei tupdant kalakutę perinti po krosnimi, buvo užkurta krosnis ir užsidegė lizdas. B. gaudavo pensiją, o K. buvo ūkininkas. Tokios informacijos, jog K. ir atsakovė būtų sugyventiniai, neturėjo. Seniūnija dažnai ten nesilankydavo, K. sakydavo, jog atsakovė yra nuomininkė. Atsakovė augindavo naminius paukščius ir ožkas. Dar prieš 6 metus, K. prašydavo išvežti atsakovę. K. jokių veiksmų, kad išvaryti atsakovę nesiėmė. K. žinojo, kad atsakovė turėjo sveikatos problemų. Kiek žinoma, likę tik B. drabužiai, galbūt lova, spintelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
3. (Duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. K. gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
4. 2019 m. kovo 14 d. ieškovė I. R. pateikė pareiškimą Kaišiadorių rajono 1-ajam notaro biurui, kuriuo po palikėjo A. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė. 2019 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad ieškovės J. J. ir I. R. paveldėjo po ½ dalį turto, kurio savininkas yra palikėjas A. K..
5. Iš valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurį sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovėms I. R. ir J. J.
6. Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškimo Širvintų rajono 1-ajam notarų biurui, nustatyta, kad ieškovės kreipėsi į notarą su prašymu perduoti atsakovei A. B. pranešimą, kad atsakovė iki 2019 m. lapkričio 1 d. privalo išsikelti iš ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).
7. Iš 2020 m. sausio 28 d. pažymos apie registruotosios korespondencijos siuntos įteikimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. siųsta registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini) adresuota A. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. įteikta gavėjai asmeniškai.
8. Iš 2019 m. spalio 24 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos dėl kilusio gaisro, matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo gesinamas gaisras gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Savininkas A. K..
9. Iš 2020 m. gegužės 25 d. J. J. pareiškimo policijai dėl jai ir I. R. priklausančio turto sunaikinimo ir sugadinimo, 2020 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atsakymo ir 2020 m. gegužės 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimo pripažinti J. J. nukentėjusiąja, matyti, kad 2020 m. gegužės 24 d. ieškovėms atvykus į joms dalinės nuosavybės teisę priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo aptiktas turto niokojimas, sodybos teritorijoje ir klėtyje atsirado svetimi daiktai, automobilių detalės, senos padangos, seni baldai ir šiukšlės.
10. Iš 2001 m. spalio 17 d. Kauno apskrities sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. spalio 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo su priedu, kuriame nurodyta, kad A. K. 2001 m. spalio 17 d. natūra atkurta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), esantį 0,16 ha ploto žemės sklypą, kurio pagrindinė paskirtis – „namų valda“, o taip pat – 0,54 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą.
11. Iš 2002 m. rugsėjo 26 d. Kauno apskrities sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 26 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,10 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
12. Iš 2019-2021 m. pažymos apie mokesčių už sunaudotą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) ir ieškovės pateiktų kvitų, matyti kad už elektros energiją nurodytu laikotarpiu mokėjo ieškovė J. J..
13. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. lapkričio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. buvo gautas I. R. pranešimas apie tai, kad 2020 m. spalio 25 d. nuvykusi į jai ir jos seseriai J. J. priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ant lauko rūsio neteisėtai įsikūrė A. B. 2020 m. spalio 28 d. I. R. vėl atvykusi į minėtą sodybą, pastebėjo išlaužtas sodybos namo ir lauko virtuvės duris, bei laužavietes šalia lauko virtuvės. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi dar vyksta teisminiai procesai civilinėje byloje.
Dėl reikalavimo iškeldinti atsakovę iš ieškovėms priklausančių gyvenamųjų patalpų.
14. Ieškovė prašo iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Šį ieškinio reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, jog atsakovė minėtose patalpose gyvena be jokio teisinio pagrindo, kadangi ankstesni panaudos teisiniai santykiai buvę tarp A. K. ir atsakovės, ieškovių buvo vienašališkai nutraukti.
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovių tėvas A. K. iki mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurią ieškovės paveldėjo pagal 2019 m. birželio 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovėms. Kaip pripažino pačios ieškovės, atsakovių tėvui A. K. neatlygintinai leidus atsakovei A. B. gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, o vėliau – naujai pastatyto gyvenamojo namo prieangyje, tarp šalių susiklostė neterminuoti neatlygintiniai panaudos teisiniai santykiai. 2012 m. balandžio 27 d. dėl atsakovės neapdairumo A. K. senuosiuose namuose, kuriuose ji tuo metu gyveno, kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė šis senas gyvenamasis namas. Mirus A. K., atsakovė atsisakė atlaisvinti pastatus ir palikti sodybą.
16. Nagrinėjamu atveju, šiuo metu atsakovė faktiškai negyvena ginčo adresu, tačiau su ieškiniu nesutinka, kadangi nori grįžti į ginčo sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir gyventi ten iki mirties. Ieškovės nurodė, jog išsiuntė įspėjimą su trijų mėnesių terminu atsakovei išsikraustyti, kuris 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo įteiktas atsakovei asmeniškai. Ieškovės laiko, jog panaudos sutarties su panaudos gavėja A. B. nutraukimo diena yra 2019 m. gruodžio 25 d.
17. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).
18. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Jei iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu, reikalavimas iškeldinti turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja teisės naudotis patalpa pabaigą.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovių tėvo A. K. ir atsakovės A. B. rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, kaip nurodė ieškovės, jų tėvas leido gyventi atsakovei jo sename name, kuriame niekas negyveno, o 2012 m. balandžio 27 d. po įvykusio gaisro – naujai pastatyto namo prieangyje, kuriame atsakovė gyveno iki 2020 m. lapkričio mėn. ir naudojosi visu sodyboje esančiu turtu, nors kaip nurodo ieškovė panaudos santykius ji su atsakove nutraukė dar 2019 m. gruodžio 25 d.
20. Konstatuotina, kad tarp ankstesnio turto savininko A. K. ir A. B. buvo susiklostę santykiai, kurie atitiko panaudos (neatlygintino naudojimosi daiktu) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis buvo jam perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
21. Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai). CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, šalis privalo išreikšti savo valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia.
22. CK 6.643 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog panaudos davėjui mirus ar jį reorganizavus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams. Nagrinėjamu atveju, nors panaudos santykiai susiklostė tarp ieškovių tėvo A. K. ir atsakovės A. B., tačiau mirus A. K., jo turtą ir teises perėmė ieškovės, kurios tapo panaudos davėjomis. Ieškovės pateikė įrodymus, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. per Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro notarę G. Z. išsiuntė įspėjimą atsakovei atlaisvinti ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Notarės pranešime taip pat nurodyta, kad atsakovė privalo atlaisvinti patalpas iki 2019 m. lapkričio 1 d., o atsakovei neišsikėlus, bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Atsakovei pranešimas įteiktas 2019 m. rugsėjo 24 d., todėl trijų mėnesių terminas išsikraustyti iš patalpų suėjo 2019 m. gruodžio 25 d. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovių veiksmus (raginimo išsikelti išsiuntimą, kaip valios išreiškimą nutraukti panaudos sutartį), sprendžia, jog panaudos sutartis tarp šalių buvo neterminuota ir panaudos davėjų iniciatyva nutraukta 2019 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui.
23. Atsakovė teismui teigė, kad ji ir ieškovių tėvas A. K. gyveno kartu daugiau kaip trisdešimt penkerius metus, dirbo, tvarkė ūkį, aiškino, jog už jos lėšas buvo sudėtos grindys, sūnus įvedė elektrą, padarytas gręžinys šulniui, buvo nupirktas variklis šulinio gręžiniui, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į minėtas ginčo patalpas. Atsakovės teismui pateiktas 2020 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovei nuo 1992 m. spalio 25 d. iki 1999 m. birželio 16 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, jog minėtas lėšas investavo į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių atsakovės dėstomas aplinkybes nepateikė.
24. Byloje nesant duomenų, kad atsakovė yra aukščiau minėtų pastatų savininkė, taip pat nesant įrodymų, patvirtinančių, jog yra sudariusi gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ar naują panaudos sutartį su patalpų savininkėmis, jog būtų investavusi savo asmenines lėšas į minėtą turtą ir jį pagerinusi, darytina išvada, kad atsakovė A. B. be teisinio pagrindo gyveno ir naudojo šį ieškovėms priklausantį turtu, todėl atsakovė iškeldintina su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms priklausančių pastatų (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 4.95 straipsnis, 6.612 straipsnis). Pažymėtina, jog nors atsakovė minėtoje sodyboje šiuo metu faktiškai negyvena, tačiau ten yra likę jos daiktai ir ji bet kada galėtų grįžti, todėl priimamas sprendimas iškeldinti atsakovę su jai priklausančia manta.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
26. Pateikti dokumentai patvirtina, kad 2020 m. sausio 10 d. tarp ieškovių I. R., J. J. ir advokatės Irinos Kizinos sudaryta atstovavimo sutartis. Ieškovės už atstovės advokatės Irinos Kizinos suteiktas paslaugas civilinėje byloje turėjo 300,00 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovės už pareikštą ieškinį yra sumokėjusios 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovių ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovėms priteistina 375,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 19,39 Eur. Patenkinus ieškinį pilnai, šios išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės, tačiau atsakovei 2020 m. gruodžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2)TP-20-T-4387-14159, suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), todėl minėtos pašto išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 284, straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti ieškovėms I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.