- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- N-62-1117-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00003-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties J. P. (J. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu pripažino J. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2 500 Lt baudą. Nuobauda skirta už tai, kad jis savavališkai įvykdė statybos darbus – J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilnelės g. 9, Kenos k., Kalvelių sen., Vilniaus r., pastatė: a) skeltų plytų mūro tvorą b) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Tuo J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą.
Šalies argumentai
J. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo, kuris galimai padarė pažeidimą. Skunde paaiškino, kad nedalyvavo priimant Nutarimą. Jį priėmęs pareigūnas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes. Žemės sklypas ir namas jame, esantys adresu Vilnelės g. 11, Kenos k., Kalvelių sen., Vilniaus r., priklausė J. P. motinai Jl. P.. 1991 m. balandžio 15 d. jai buvo išduotas leidimas žemės sklype, esančiame Vilnelės g. 11, Kenos k., Vilniaus r., pastatyti garažą. Ji sklype nusprendė pastatyti gyvenamąjį namą ir tvorą, J. P. nesirūpino statybų reikalais. Jl. P. mirė 2009 m. rugsėjo 15 d., jos palikimas nėra priimtas, Nutarime nurodytas žemės sklypas ir jame esantys statiniai nepriklauso J. P., jis statybų nevykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Institucijos nutarimą ir grąžino bylą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (teisių perėmėja), įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Teismas nurodė, jog nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodyta, kada statybos buvo baigtos, tokių duomenų nėra ir byloje, todėl teismas negali nustatyti, ar skiriant nuobaudą nepasibaigė ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Taip pat teismas nurodė, jog sutinkamai su Statybos įstatymo 2 straipsnio 41, 52 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, subjektinę teisę būti statytoju aptariamoje situacijoje turėjo Jl. P. kaip namų valdos valdytoja, o J. P. įgijo teisę būti statytoju tik po to, kai priėmė palikimą po motinos mirties, t. y. 2009 m. spalio 19 d., arba galėtų būti laikomas statinio statybos valdytoju, jei turėjo atitinkamus Jl. P. įgaliojimus ir, aiškinant teisės aktus teoriškai, gali būti aptariamos administracinės atsakomybės subjektu. Teismo vertinimu, protokolas ir nutarimas surašyti J. P., kaip asmeniui, išpildžius minėtus teisės aktų reikalavimus, galinčiam būti teisėtu statytoju, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. P. turėjo įgaliojimus veikti savo motinos vardu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nurodo, jog J. P. teiginiai, kad statybos darbai buvo baigti 2004 metais, neatitinka tikrovės. Mano, laikant kad 2009 m. rugsėjo 15 d. (Jl. P. mirties data) trunkamojo pažeidimo vėliausia galima pasibaigimo data, ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nėra pažeisti. Apelianto nuomone, ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamasis, todėl jis nelaikomas baigtu, kol nenutrūksta teisės pažeidimas. Jo pabaiga galėtų būti skaičiuojama nuo leidimo statybai gavimo dienos. Mano, kad pažeidimo padarymo datą teismas galėjo nustatyti remdamasis byloje surinktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nenurodytas pažeidimo padarymo laikas. Pažymėtina, kad šis trūkumas nebuvo ištaisytas ir Institucijai priimant nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomas draudžiamų veiksmų padarymo laikas ar nustatytos pareigos (jei veika pasireiškia neveikimu) nevykdymo data ar laikotarpis. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N502-2618/2009).
Sprendžiant, ar pažeidimo laiko nenurodymas protokole laikytinas esminiu trūkumu, turi būti įvertinama ir bylos medžiaga, t. y. ar galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų apie konkretų pažeidimo padarymo laiką. Nagrinėjamuoju atveju, byloje esantys įrodymai prieštaringi. Pareiškėjo teigimu, statybos buvo baigti dar 2004 metais (b. l. 100), byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad pareigūnų tikrinimo momentu statybos buvo užbaigtos, jokia su statybomis susijusi veika nebebuvo vykdoma (b. l. 33). Nei apeliantas, nei Institucija konkrečiai nenurodė, kada buvo baigti statybos darbai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliama prielaida, jog statybos darbų pabaiga sietina su pareiškėjo motinos mirties data, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai nėra žinoma tiksli veiksmų atlikimo data, ji turi būti nustatoma nepažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principo, jog visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N575-893/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje esančių duomenų nepakanka pažeidimo datai nustatyti. Pažymėtina, kad apeliantas neteisingai nagrinėjamos veikos pabaigos datą sieja su leidimo statybai išdavimo data. ATPK 159 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi protokolo surašymo metu) numatyta atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) miestelyje ar kaime neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, t. y. už patį statybos procesą, kaip veiką, o ne už jau baigtą statyti statinį. Nustačius, jog buvo užfiksuotas jau baigtas trunkamasis pažeidimas, ATPK 35 straipsnio 1 dalis nuobaudos skyrimo termino pradžią sieja ne su jo paaiškėjimo, o su pažeidimo padarymo pabaigos momentu. Be to, J. P. neigia atlikęs statybos darbus, nurodo, jog visi statybos darbai vyko jo motinos iniciatyva, statybos darbus atliko samdyti asmenys (b. l. 3, 100-101). Įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šias aplinkybes byloje taip pat nėra.
Šios priežastys leidžia daryti išvadą, kad nustatyti protokolo ir medžiagos trūkumai yra esminiai, jų pašalinti teisme nėra galimybių, todėl byla pagrįstai buvo grąžinta iš naujo tirti institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. L. (J. L.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį J. P. (J. P.) administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.