- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-411-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01843-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- G. D., V. D.
- Nukentėjusysis
- A. J. J.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. D. ir V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (A. J. J. epizodas) ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmių apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.
Subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su bausme paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
G. D. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (J. G. epizodas) ir jam paskirta: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmių apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Subendrinta bausmė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinta BK 63 straipsnio 1 , 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu su bausme paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.
Šios subendrintos bausmės (A. J. J. ir J. G. epizodai) subendrintos BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, paskirta subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės atėmimo.
Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu, paskirta G. D. bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 46 MGL bauda, G. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 46 MGL (1732 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
V. D. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (A. J. J. epizodas) ir jam paskirta: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiai laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
V. D. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (J. G. epizodas) ir jam paskirta: pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Paskirtos bausmės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, bausmių apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.
Subendrinta bausmė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinta BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 1 punkto pagrindu su bausme paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.
Šios subendrintos bausmės (A. J. J. ir J. G. epizodai) subendrintos BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės atėmimo.
V. D. taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu, jam paskirta bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta 36 MGL bauda, V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1355 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
G. D. ir V. D. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. spalio 12 dienos.
Iš G. D. ir V. D. priteista solidariai: civiliniam ieškovui A. J. J. – 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) eurų; civiliniam ieškovui J. G. – 1225 (vienas tūkstantis du šimtai dvidešimt penki) eurai.
Nuosprendžiu nuspręsta po jo įsiteisėjimo V. D. lėšoms – 1577,35 eurams (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai 35 centai) taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą palikti iki civilinių ieškinių padengimo ir šias lėšas nukreipti civilinio ieškinio padengimui.
Taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas iš V. D. paimtiems 200 (dviem šimtams) Ukrainos grivenų ir šios lėšos nukreiptos civilinio ieškinio padengimui.
Taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas G. D. lėšoms – 50,05 eurams (penkiasdešimt eurų 5 centai) ir šios lėšos nukreiptos civilinio ieškinio padengimui.
Taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas iš G. D. paimtiems 15000 (penkiolikai tūkstančių) Korėjos vonų ir 62 (šešiasdešimt dviem) Estijos kronoms ir šios lėšos nukreiptos civilinio ieškinio padengimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. 2017 m. spalio 10 d., apie 15.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. D., (duomenys neskelbtini), sudarydamas J. G. imituojamą situaciją, tai yra tyčia pametęs priešais J. G. pinigus ir sakydamas, kad jis pametė pinigus, kuriuos J. G. ir V. D. galėjo rasti, tokiu būdu apgaule įtikinęs J. G. parodyti savo piniginę, o pastarajam ją pravėrus ir parodžius, V. D. piniginę pridengus, jis slapta ištraukė iš J. G. piniginės AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. G. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ir pagrobė J. G. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.
1.2. 2017 m. spalio 20 d., 15.28 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. D. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, perdavė nenustatytam asmeniui J. G. mokėjimo kortelės PIN kodą. AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui įdėjus pagrobtą svetimą – J. G. banko mokėjimo kortelę į bankomatą ir atlikus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) finansines operacijas, tai yra suvedus mokėjimo kortelės PIN kodą ir taip operacinę banko sistemą suklaidinus dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į išmokamus pinigus, iš bankomato per du kartus iš išgryninus 1225 Eur, juos perdavus V. D., taip apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo J. G. priklausantį turtą – 1225 Eur, tai yra padarė nusikaltimą numatytą 182 straipsnio 1 dalyje.
1.3. 2017 m. sausio 12 d., apie 10.40 val., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su V. D., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas A. J. J. imituojamą situaciją, tai yra V. D. tyčia pametus priešais A. J. pinigus ir sakant, kad neva jis pametė pinigus, kuriuos A. J. J. ir jis galėjo rasti, tokiu būdu įtikinęs A. J. J. parodyti piniginę, o pastarajam ją ištraukus, V. D. paėmus piniginę į rankas ir slaptai ištraukus A. J. J. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. J. J. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
1.4. 2017 m. sausio 12 d., apie 10.46 val., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su V. D., gavęs iš V. D. pagrobtą A. J. J. mokėjimo kortelę, AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), įdėjęs į bankomatą ir atlikęs finansines operacijas, tai yra suvedęs mokėjimo kortelės PIN kodą ir taip operacinę banko sistemą suklaidinęs dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į išmokamus pinigus, iš bankomato per du kartus išgrynino 450 Eur ir pasidalino su V. D., taip apgaule savo ir V. D. naudai įgijo A. J. J. priklausantį turtą – 450 Eur, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje;
V. D. nuteistas už tai, kad :
2.1. 2017 m. spalio 10 d., apie 15.20 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. D., (duomenys neskelbtini), sudarydamas J. G. imituojančią situaciją, tai yra G. D. tyčia pametus priešais J. G. pinigus, ir sakant, kad jis pametė pinigus, kuriuos J. G. galėjo rasti, tokiu būdu apgaule įtikinęs J. G. parodyti savo piniginę, o pastarajam ją pravėrus ir parodžius, jis piniginę pridengė, o G. D. slapta ištraukė iš J. G. piniginės AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – J. G. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir pagrobė J. G. vardu išduotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.
2.2. 2017 m. spalio 10 d. , 15.28 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. D. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, G. D. perdavus nenustatytam asmeniui J. G. mokėjimo kortelės PIN kodą, AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui įdėjus pagrobtą svetimą – J. G. banko mokėjimo kortelę į bankomatą ir atlikus finansines operacijas, tai yra suvedus mokėjimo kortelės PIN kodą ir taip operacinę banko sistemą suklaidinus dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į išmokamus pinigus, iš bankomato per du kartus išgryninus 1225 Eur, juos perdavus V. D., taip apgaule savo, G. D. ir nenustatyto asmens naudai įgijo J. G. priklausantį turtą – 1225 Eur, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2.3. 2017 m. sausio 12 d., apie 10.40 val., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su G. D., (duomenys neskelbtini) netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas A. J. J. imituojamą situaciją, tai yra tyčia pametęs priešais A. J. J. pinigus, jis sakydamas, kad neva pametė pinigus, kuriuos A. J. J. ir G. D. galėjo rasti, tokiu būdu įtikinęs A. J. J. parodyti piniginę, o pastarajam ją ištraukus, paėmė piniginę į rankas ir slaptai ištraukė A. J. J. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. J. J. vardu išduotą AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
2.4. 2017 m sausio 12 d., apie 10.46 val., veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su G. D., perdavė G. D. pagrobtą A. J. J. mokėjimo kortelę, kurią G. D. AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) įdėjus į bankomatą ir atlikus finansines operacijas, tai yra suvedus mokėjimo kortelės PIN kodą ir taip operacinę banko sistemą suklaidinus dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į išmokamus pinigus, iš bankomato išgryninus 450 Eur, pinigus su juo pasidalinus, apgaule, savo ir G. D. naudai įgijo A. J. J. priklausantį turtą – 450 Eur, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;
Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti teisingai, jų kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Skirdamas jiems bausmes, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų: įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, įvertino nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir atsakomybę lengvinančias bei kitas nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes. Teismas, bendrindamas nuteistiesiems šiuo bei ankstesniais nuosprendžiais jiems paskirtas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis ir nustatė, kad paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą ir dalinį jų sudėjimą.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o to negalint padaryti, prašo paskirą bausmę sumažinti. Prašo teismo įvertinti, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, gailisi, taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurių apylinkės teismas neįvertino – kad jis turi mažametį vaiką, kad yra vienintelis maitintojas šeimoje. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas, vertindamas jo asmenybę, neteisingai konstatavo, jog jis anksčiau buvo teistas, nes nusikaltimas, už kurį jis nuteistas anksčiau, padarytas po nusikaltimo, dėl kurio vyksta šis procesas, todėl tai neturėjo įtakoti skundžiamo teismo sprendimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog duodamas pirminius parodymus dėl vėlesnio nusikaltimo, jis prisipažino ir dėl anksčiau padaryto nusikaltimo, taip padėdamas jį išaiškinti. Kauno apygardos teisme 2018 m. gegužės 30 d. buvo gautas V. D. prašymas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. gegužės 15 d. įsigaliojo Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis, kurioje jis buvo nuteistas 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prašo priimant sprendimą subendrinti bausmes.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. D. ir jo gynėja advokatė M. Vietaitė prašė G. D. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. D. gynėjas advokatas R. Bučma prašė V. D. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis A. J. J. prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų G. D. ir V. D. apeliaciniai skundai atmetami.Apeliaciniais skundais apeliantai neginčija nusikaltimų padarymo aplinkybių ir veikų kvalifikacijos, tačiau mano, jog teismas paskyrė per griežtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.G. D. nuteistas už šešių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių du nesunkūs ir keturi apysunkiai nusikaltimai. Už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymų leidėjas numatęs alternatyvias bausmes viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, už apysunkius BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus įstatymų leidėjas numatęs tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.Skirdamas bausmę G. D. apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino, tai, kad jis padarė šešias nusikalstamas veikas, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Įvertinęs tai teismas konstatavo, kad skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kolegijos nuomone padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis, jo asmenybės įvertinimas, tai kad praeityje teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą rodo, kad bausmės tikslams pasiekti kitos bausmės rūšies nei laisvės atėmimas nebepakanka. Jam už nusikalstamų veikų padarymą jau buvo skirta bauda (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendis), tačiau akivaizdu, jog ji teigiamo poveikio nepadarė, paskirta bausmės rūšis nesulaikė nuo tolesnio nusikaltimų darymo, rodo, jog švelnesnių bausmės rūšių G. D. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byloje nustatyta, kad G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Aptartų duomenų visumoje teismas už G. D. padarytus nusikaltimus nustatė bausmių dydžius mažesnius nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Šios bausmės buvo tinkamai subendrintos jas apimant ir dalinai sudedant. G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu. Šią bausmę teismas subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bauda. Taigi, kolegijos nuomone, G. D. paskirtos bausmės ir jų dydžiai, kurie yra mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, yra adekvačios padarytiems nusikaltimams. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad G. D. turi mažą vaiką, yra vienintelis maitintojas šeimoje, nesuteikia pagrindo keisti bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį, pažymima, kad asmuo žinojo apie savo šeimyninę padėtį, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Aplinkybė, jog savo kaltę suvokė ir apgailestauja buvo tinkamai įvertinta skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo, skiriant bausmę į ją atsižvelgta, todėl antrą kartą ji nevertinama. V. D. nuteistas už penkių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių vienas nesunkus ir keturi apysunkiai nusikaltimai. Už nesunkaus nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą įstatymų leidėjas numatęs alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, už apysunkius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus įstatymų leidėjas numatęs tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.Skirdamas bausmę V. D. apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino, tai, kad jis padarė penkias nusikalstamas veikas, pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Įvertinęs tai teismas konstatavo, kad skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kolegijos nuomone padarytų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis suteikia pagrindą išvadai, jog švelnesnės bausmės rūšys neužtikrins bausme siekiamų tikslų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje (atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Aptartų duomenų visumoje teismo už V. D. padarytus nusikaltimus nustatyti bausmių dydžiai yra mažesni nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Taigi, kolegijos nuomone, V. D. paskirtos bausmės ir jų dydžiai, kurie yra mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, yra adekvačios padarytiems nusikaltimams. Šios bausmės buvo tinkamai subendrintos jas apimant ir dalinai sudedant. V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta subendrinta bausmė sumažinta trečdaliu. Šią bausmę teismas subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bauda. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad teismas pasisakydamas dėl bausmės skyrimo, vertindamas V. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuodamas, kad V. D. Lietuvoje teistas vieną kartą, klaidos nepadarė, byloje yra duomenys patvirtinantys, jog V. D. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendis. Sutiktina, jog minėtame nuosprendyje nurodyta veika padaryta po to, kai buvo padaryti nusikaltimai už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau įvertinus skundžiamą nuosprendį ir bausmės skyrimo motyvus matyti, jog teismas teisingai į šiuos duomenis atsižvelgė tik kaip į asmenį charakterizuojančius, tačiau ši aplinkybė V. D. atžvilgiu neturėjo lemiamos įtakos bausmės rūšiai ar dydžiui. Iš bylos duomenų matyti, jog V. D. 2017 m. spalio 12 d. apklausiamas įtariamuoju, dėl 2017 m. spalio 10 d. nusikaltimo, prisipažino padaręs tokį patį nusikaltimą ir 2017 m. sausio mėnesį. Tačiau negalima sutikti, jog šis prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikaltimą, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog dar iki nuteistojo prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu, byloje buvo atliekami procesiniai veiksmai, o būtent 2017 m. spalio 11 d. atliktas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, iš kurio matyti, jog nukentėjusysis atpažino G. D.. Todėl akivaizdu, jog nusikaltimas buvo išaiškintas ne dėl V. D. prisipažinimo. Teismas pagrįstai nustatė V. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailisi.Įvertinus aptartus duomenis reikšmingus bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės apeliantams atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir nėra aiškiai neteisingos, nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis V. D. ir G. D. bausmė galėtų būti švelninama BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindais. Apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 63, 64 straipsnių nuostatų, paskirtas bausmes subendrino, o taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistiesiems paskirtas bausmes sumažino trečdaliu. Taip pat teisingai paskirtas bausmes subendrino su 2017 m spalio 26 d. priimtu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.
Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems skiriamų bausmių rūšį ir dydžius, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nenustatė jokio pagrindo V. D. ir G. D. sumažinti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kadangi aukščiau aptarti duomenys reikšmingi bausmės skyrimui neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo. Atsakant į 2018 m. gegužės 30 d. gautą V. D. prašymą subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir 2018 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pažymėtina, jog klausimas dėl skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo spręstinas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę po to, kai į jį teikimu kreipsis bausmę vykdanti institucija.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistųjų V. D. ir G. D. apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų G. D. (G. D.) ir V. D. (V. D.) apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.