- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-468-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepinančiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. R. 2009-06-02 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-4), kuriuo prašė pakeisti Vilnius m. 2-ojo apylinkės teismo 2005-02-15 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje su atsakovu A. J. suderintą dukters M. J., gim. 2003-01-03, išlaikymo dydį: priteisti iš atsakovo A. J. mokėti kas mėnesį po 450 Lt dukters išlaikymui iki jos pilnametystės bei visas bylinėjimosi išlaidas; prireikus vaikui atlikti mokamą operaciją, įpareigoti atsakovą atlyginti būsimos operacijos išlaidas ir visas kitas išlaidas, susijusias su nepilnametės dukters gydymu. Nurodė, kad po minėtos teismo 2005-02-15 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui mokėti 150 Lt per mėnesį, dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligos – atsirado papildomos išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu. Dukteriai yra nustatyta bendra tulžies latako cista, 2008-03-18 jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr.0025577). Kadangi dukra yra ligota, jos būtinų poreikių tenkinimą apima ne tik lėšos, reikalingos vaikui tinkamai maitintis, apsirengti, bet taip pat ir lėšos reikalingos jos sveikatai tikrinti, ligai kontroliuoti ir gydyti. Vykdydama jai CK 3.155 str. 2 d., 3.156 str. 1 d. nustatytą pareigą, dukters išlaikymui ir jos būtinų poreikių tenkinimui, o šiuo metu ir būtinam dukters sveikatos tikrinimui, gydymui, kas mėnesį išleidžianti nemažą pinigų sumą, apie 900 Lt, be to, šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, todėl jos gaunamų pajamų visiškai nepakanka nepilnametės dukters išlaikymui užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu į ieškinį ( b.l. 42-43) su ieškiniu nesutiko ir prašė palikti galioti 2005-02-15 teismo nutartimi patvirtintą sutarties sąlygą dėl nepilnamečio vaiko – M. J. išlaikymo dydžio – 150 Lt per mėnesį – nepakeistą, netenkinti ieškinio dalies dėl būsimos operacijos išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, todėl negali kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui skirti jo mėnesines pajamas viršijančios sumos. Ta aplinkybė, kad vaikui nustatytas neįgalumas, dar nepatvirtina padidėjusių dukters išlaikymo kaštų. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie bet kokių papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra sudariusi santuoką, kas žymiai palengvina jos padėtį siekiant tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra ir sumažina jos teisę iš bedarbio dukters tėvo reikalauti nepagrįstai didelio išlaikymo. Ieškovė, būdama vaiko priežiūros atostogose, gauna 100 proc. jos gauto mėnesinio atlyginimo, tad jos finansinė padėtis, yra nepasikeitusi: per 51 mėnesio laikotarpį (nuo 2005-02-15 taikos sutarties sudarymo) ji gavo ne mažiau 83 000 Lt pajamų, o vidutinės mėnesio pajamos sudarė 1 627 Lt. Be to, nuo 2005-02-15 taikos sutarties sudarymo jis tinkamai ir laiku mokėjo išlaikymą savo dukteriai.
Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė atsisakymą reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo prireikus vaikui atlikti mokamą operaciją, atlyginti būsimos operacijos išlaidas ir visas kitas išlaidas susijusias su nepilnametės dukros gydymu, tarp jų ir išlaidas klausos aparatui įsigyti pagal 2009-05-07 PVM sąskaitą- faktūrą KPK Nr.830 (b.l. 90, 92).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje savo poziciją patikslino ir paaiškino sutinkąs, kad išlaikymo suma būtų padidinta iki 200 Lt per mėnesį (b.l.83).
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-10-05 sprendimu ieškovės L. R. ieškinį patenkino visiškai: 1) pakeitė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2005-02-05 nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo l p. nustatytą sąlygą dėl atsakovo A. J. įsipareigojimo skirti nepilnametei dukteriai M. J. išlaikymą po 150 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukteriai kas mėnesį mokamomis periodinėmis 450 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2009-06-02) iki vaiko pilnametystės; 2) paskyrė ieškovę M. J. iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo, prireikus vaikui atlikti mokamą operaciją, įpareigoti atsakovą atlyginti būsimos operacijos išlaidas ir visas išlaidas susijusias su nepilnametės dukters gydymu, ir šioje dalyje bylą nutraukė; 4) priteisė valstybei iš atsakovo 108 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalis, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovės reikalavimas teikti nepilnametei dukteriai padidintą išlaikymą yra pagrįstas įstatymais (CK 3.201 str. 2 d.). Atsižvelgęs į tai, kad nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo teikimo praėjo 4,5 metų ir šiuo metu M. J. yra mokyklinio amžiaus, kas sąlygoja ir didesnių išlaidų būtinumą, bei remdamasis pateiktais paskaičiavimas ir paaiškinimais, teismas pripažino, kad protingos ir būtinos išlaidos nepilnametės išlaikymui per mėnesį sudarytų ne mažiau kaip 900 Lt, įvertinus tai, kad specialūs su M. J. nustatytu vidutinio lygio neįgalumu (b.l. 11) susiję poreikiai iš dalies kompensuojami VMSA Socialinių reikalų departamento mokama apie 700 Lt neįgalumo pašalpa (b.l. 49-50). Teismas konstatavo, kad šiuo metu bedarbiu esantis atsakovas yra įgijęs statybininko profesiją, taip pat paaiškino, jog gali dirbti vairuotojo ir kitą darbą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, trukdančių jam siekti didesnių darbinių pajamų, bei nepateikė įrodymų, jog jis aktyviai siekė rasti darbą. Tuo tarpu ieškovės pajamas sudaro 1000 Lt motinytės išmoka, dukteriai mokama apie 700 Lt neįgalumo pašalpa skirta tenkinti specialiuosius jos poreikius, ji turi kreditorinių įsipareigojimų (paskola automobilio įsigijimui), susijusių su šeimos, tame tarpe ir nepilnametės dukters poreikių tenkinimu, teikia išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. Dėl šių aplinkybių atsakovo mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai teismas padidino iki 450 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, mokėtinomis nuo kreipimosi į teismą (2006-06-02) dienos.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu (b.l. 102-104) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-10-05 sprendimą – sumažinti dukteriai M. J. priteistą mokėti išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2009-06-02) iki vaiko pilnametystės, atitinkamai perskaičiuoti iš šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tvirtina, kad teismas visų pirma pažeidė CK 3.192 str. 2 d. nuostatą dėl vaikams teikiamo išlaikymo proporcingumo vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Teismas, neatsižvelgęs į tai, kad jis aktyviai dalyvauja bedarbių darbo rinkos programose, tobulina savo kvalifikaciją, neteisėtai ir nepagrįstai prieš jį panaudojo dėl nuo jo valios nepriklausančią nedarbo aplinkybę, neteisingai įvertino jo turtinę padėtį bei galimybę savo nepilnametei dukteria teikti net 450 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą. Pažymi, kad ieškovė per mėnesį gauna 700 Lt pašalpą, kurią turi skirti dukters specialiems poreikiams tenkinti, tačiau į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kad bent dalis iš gaunamos pašalpos sumos yra skiriama vaikui. Be to, ieškovė per laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-03-25 iš viso gavo ne mažiau kaip 83 000 Lt pajamų, t.y. vidutiniškai 1 627 Lt pajamų per mėnesį. Nurodytos sumos akivaizdžiai parodo nelygią šalių turtinę padėtį CK 3.192 str. 2 d. prasme bei galimybę teikti dukteriai išlaikymą. Tvirtina, jog, būdamas bedarbiu ir neturėdamas pastovaus pajamų šaltinio šiuo sunkiu valstybei ir jos piliečiams laikotarpiu, negali skirti daugiau nei 250 Lt per mėnesį savo nepilnametės dukters išlaikymui, tuo tarpu ieškovė turi pastovų darbą ir jai padedantį sutuoktinį, gauna padorias pajamas ir valstybės skiriamą paramą dukteriai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl apelianto pareigos išlaikyti savo dukterį Modestą apimties (išlaikymo dydžio), dėl išlaikymo adekvatumo vaiko poreikiams ir jo proporcingumo paties apelianto finansinėms galimybėms. Išnagrinėjusi bylą ir apelianto skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, nenukrypo nuo suformuotos ginčytinu klausimu teismų praktikos, o skundo motyvai prielaidų pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.
Lietuvos nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Pažymėtina, kad net visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Išlaikymas iš apelianto dukrai Modestai po 150 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis buvo nustatytas dar 2005-02-15 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutartimi (b.l. 5-6). Dėl šio minimalaus ir akivaizdžiai būtiniausių vaiko poreikių negalinčio užtikrinti išlaikymo padidinimo ieškovė, kuriai visą tą laiką vienai teko dukters išlaikymo našta, į teismą kreipėsi tik daugiau nei po ketverių metų, kuomet dėl vaiko sveikatos būklės (b.l. 11) vaiko poreikiai neabejotinai padidėjo, o jos pačios galimybės išlaikyti dukrą dėl antrojo vaiko gimimo ženkliai sumažėjo
CK 3.201 str. nustato, kad teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat jeigu atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tame tarpe ir dėl ligos. Aptariama teisės normas yra dispozityvi, o jos taikymo sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžia vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimo priežastys ir galima trukmė, vaiko papildomų poreikių dydis ir jų egzistavimo galima trukmė. Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad dukrai nustatytas neįgalumas savaime nepatvirtina jos išlaikymo kaštų padidėjimo. Priešingai, vaiko liga, jo sužalojimas ir kitos CPK 3.201 str. 2 d. įvardintos aplinkybės leidžia savaime preziumuoti papildomų išlaidų reikalingumą. Iš dalies jas kompensuoja ir valstybės skiriama neįgalumo pašalpa, nors, pasikeitus Modestos neįgalumo lygiui (buvo vidutinis, šiuo metu nustatytas lengvas), ši pašalpa, pasak ieškovės, yra gerokai sumažėjusi. Be to, kolegija atsižvelgia ir į vaiko amžių, kas taip pat suponuoja naujų, išlaikymo priteisimo metu neegzistavusių išlaidų (mokymusi, užklasinei veiklai, vaiko lavinimui) atsiradimą.
Apelianto argumentai, susiję su jo laikina bedarbyste, nagrinėjamos bylos kontekste yra nereikšmingi ir neesminiai. Jis įregistruotas darbo biržoje tik nuo 2009-06-19, nors ir ankstesniu laikotarpiu oficialiai jokio darbo nedirbo (b.l. 57-59). Vilniaus darbo biržos dokumentai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, taip pat nepatvirtina jokio aktyvesnio apelianto elgesio darbo paieškose – įrašai apie pareigą atvykti į darbo biržą nutrūksta nuo 2009-10-27. Apeliantas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas. Jokių esminių aplinkybių, kaip, pavyzdžiui, ribota galimybė ateityje įsidarbinti dėl sveikatos būklės, kitų išlaikytinių atsiradimas ir pan., apeliantas neįvardijo, todėl tai, kad šiuo metu laikinai susiklosčiusi turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti teismo priteisto 450 Lt kasmėnesinio išlaikymo, teisiškai nereikšminga. Viena vertus, tokios aplinkybės, kaip tikimybė netekti darbo ar jo laikinas praradimas, darbo užmokesčio sumažėjimas, kreditorinių įsipareigojimų buvimas, sumažinantys paties turinčio pareigą teikti išlaikymą tėvo ar motinos būtinųjų poreikių patenkinimo galimybę, pačios savaime neįtakoja turtinės pareigos kreditoriui, o nepilnametis vaikas priskirtinas tokių kategorijai, pasibaigimo. Kita vertus, šiuo atveju vaiko motina (ieškovė) yra susilaukusi dar vieno vaiko, taigi turi net du išlaikytinius, be to, būdama vaiko priežiūros atostogose taip pat laikinai darbo užmokesčio negauna. Ieškovės esamas sutuoktinis, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, išlaikymo prievolės ieškovės ir apelianto dukrai Modestai neturi, todėl ta aplinkybė, kad jis dirba ir gauna darbo užmokestį, taip pat nėra teisiškai reikšminga ir neįtakoja paties apelianto, kaip Modestos tėvo, pareigų vykdymo (CK 3.192 str.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą Modestai šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašūs, o apelianto skundo argumentai dėl tėvų dalių (proporcijų) išlaikymo prievolėje netinkamo nustatymo atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.
Kitų skundo argumentų - dėl priteistos kaip išlaikymas sumos neadekvatumo (neatitikimo) vaiko poreikiams, atsižvelgiant į valstybės mokamas ieškovei pašalpas, teisėjų kolegija taip pat pagrįstais nepripažįsta. Įstatymu (CK 3.198 str.) yra įtvirtintas objektyvus kriterijus, nustatantis išlaikymo pakankamumo bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, taip pat tėvų lygių dalių principas bei nukrypimo nuo šio principo sąlygos. Įstatymų leidėjo valia skaičiuojant viso išlaikymo vertę, galima vadovautis CK 6.461 str. 2 d. numatytu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. MMA šiuo metu yra 800 Lt. Bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių dukters sveikatos būklę ir jos neįgalumą, kas neabejotinai lemia ir ženkliai didesnius mergaitės poreikius ugdymui, išsimokslinimui, sveikatos priežiūrai ir jos palaikymui, lyginant su bendraamžiais, o šių padidėjusių poreikių užtikrinimas yra tik iš dalies kompensuojamas valstybės mokamomis išmokomis, bei atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (b.l.48), teisingai įvertino šio konkretaus vaiko poreikių apimtį ir kiekvieno iš tėvų objektyvias galimybes teikti išlaikymą. Apeliantas neįrodė išimtinių, ekstraordinarių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo ar sumažinti teismo priteistą beveik minimalią pagal MMA kriterijus jam tenkančią išlaikymo prievolę. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad mažesnė, apelianto skunde pripažįstama 250 Lt išlaikymo suma, neužtikrintų Modestos būtinųjų ir specialiųjų poreikių patenkinimo. Skundžiamame teismo sprendime pakanka argumentacijos, kodėl teismas nepripažino galimu šiomis aplinkybėmis taikyti išimtį iš susiformavusios dėl minimalaus išlaikymo dydžio nustatymo teismų praktikos ir mažinti priteisto vaikui išlaikymo dydį.
Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (b.l.108) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. J. 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų valstybės naudai.