Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

kaltinamajam K. J., jo gynėjai advokatei R. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, 2017-01-30 Raseinių teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., BK 38 str. baudžiamojoje byloje Nr.01-1-60007-16 pagal BK 140 str. 2 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2018-08-31, apie 20 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu tyčia sugriebė už abiejų rankų savo šeimos nariui - žmonai R. J. bei ją purtė, po to nukentėjusiąją pargriovė ant žemės, sugriebė už kaklo, laikė prispaudęs prie žemės, po to tęsdamas smurtinius veiksmus atsikėlusią nuo žemės nukentėjusiąją pargriovė prie namo laiptų, ant jos atsisėdo, laikė užspaudęs ranka burną ir nosį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje - smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiame žąste, dešinės rankos nykštyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą. Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. J. kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, jis paaiškino, kad jam dirbant ūkyje 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskambino žmona ir pasakė, kad atvažiuoja draugai. Jam po darbo grįžus namo ir nusiprausus, namo su vaikais grįžo žmona. Vaikai nuėjo į namo antrą aukštą žiūrėti filmukų. Jis išėjo į lauką pažiūrėti kur žmona. Rado ją prie namo kampo rūkančią. Jis prašė žmonos, kad nerūkytų, kad mestų cigaretę, nes namuose vaikai. Ji pasakė, ką norės, tą ir darys. Jie apsižodžiavo. Tada žmona jam trenkė su ranka, kurioje laikė cigaretę, per veidą, nagais subraižė veidą ir nudegino veidą. Ji buvo įtūžusi, spjovė jam į veidą. Jis tada suėmė ją už riešų , norėjo ją pasodinti ant laiptų, norėjo, kad ji apsiramintų. Tai, kad per jėgą sodino žmoną ant laiptų, jis nelaiko smurtu. Ji ištrūko, šaukdama įbėgo į namus, sakė, kad iškvies policiją. Ji pačiupo nuo komodos čiupo telefoną . jis bvo išsigandęs, nenorėjo, kad kviestų policiją,nes nežinojio ko galima tikėtis. Žinojo, kad prieš du metus jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Jis norėjo atimti išjos telefoną ir tuo metu telefonas iškrito ant žemės. Įskilo jo ekranas. Ji tada pasiėmė kitą, darbo telefoną. Ji užsidarė garaže. Jis prašė, kad nekviestų policijos. Jis netikėjo, kad ji iškvies policiją. Žmona yra gąsdinusi ir anksčiau, kad iškvies policiją, jį šantažavo. Jis žmonos nesužalojo. Kas ją sužalojo, nežino. Galėjo sužaloti tiktai pirštą, kai laikė už riešų, o žmona stengėsi ištraukti rankas. Jis nepakėlė vidinio skausmo, pasiėmė dviratį ir išvažiavo. Važinėjo po savo laukus. O žmona stovėjo lauke ir laukė policijos. Jis vėliau matė, kad buvo atvažiavusi policija, tačiau į namus negrįžo, nuvažiavo pas broilį. Jis pirmadienį nuvažiavo pas ekspertą, o po to parašė pareiškimą, kad žmona jį sužalojo. Jam buvo nustatyti sužalojimai juosmenyje, nugaroje, kairiame dilbyje, skruoste, kairiame antakyje. Jis nukentėjo nuo žmpnos. Jų su žmona tarpusavio santykiai įtempti. Maždaug kartą į savaitę jie pykstasi. Iki vedybų ji buvo kitokia, po vedybų pasikeitė, tapo nenuolanki, niekada ginčo metu jam nenusileidžia. Savo veiksmų niekaip nevertina, laiko save nekaltu. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Laiko, kad žmona nori praturtėti. Nors jis ūkininkauja, turi 700 ha nuosavos žemės, tačiau ūkis turi skolų, iš jo vaikams priteistas išlaikymas. Jis lėšų neturi, jam padeda mama. Jis pas tėvų šiuo metu gyvena, kurie gyvena maždaug už 2 kilometrų. Jis sportuoja, žaidžia krepšinį, ledo ritulį. Sunkiai dirba, todėl turi ir pailsėti.

Motyvuojamoji dalis

K. J. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad ji su nepilanametėmis dukromis U. ir M. 2018-08-31 atsotogavo, buvo išvykę į Trakus. Trakuos ji sulaukė draugų skambučio, kad žada užsukti į svečius. Ji tada paskambino vyrui ir pasakė, kad vakare bus svečių. Ji su dukromis apie 20 val. grįžo namo. Vyras buvo namuose. Dukros nuėjo į antra aukštą žiūrėti filmukų, o ji nutarė iš automobilio susinešti daiktus. Vyras iš karto jai pradėjo priekaištauti, kad ji nepasiruošusi svečių sutikimui. Jis vaikščiojo iš paskos ir priekaištavo. Ji išėjo į lauką, kieme rūkė. Tada vyras šūkavo, kodėl ji rūko, kada mes rūkyti. Ji jam atsakė, kad nešauktų, vaikai kad neišgirstų. Vyras supyko sugriebė už megztinio, parvertė ją ant žemės. Tada ranka spaudė kalą ir lenkė prie žemės. Ranka užspaudė ir burną, ir nosį. Jai pradėjo trūkti oro, ji springo. Ji tada vyrui veidą sužalojo nagais, jis atleido truputį ir jai pavyko išsilaisvinti. Ji nubėgo į namą pasiimti telefono, kad iškviestų policiją. Vyras įėjo į vidų. Vyras jėga iš jos atėmė telefoną, bet išmetė ant žemės. Dėl to įskilo telefono ekranas. Tada ji pasiėmė kitą, darbinį telefoną. Ji bandė trauktis eidama aplink stalą, aplink kėdes, vyras ją vijosi, bet išbėgo lauk per terasą. Ji nubėgo į garažą, užsidarė vartus, atjungė elektrą, kad vyras su pulteliu negalėtų atidaryti durų. Ir ji iškvietė policiją. Ji vyrui pasakė, kad kvies policiją. Ji taip pat paskambino vyro brolio žmonai S. J., kad ji atvažiuotų. Jai telefonu pasakė, kad prieš ją vyras smurtavo, kad ji užsidariusi garaže, kad išsikvietė policiją. Vėliau ji atidarė garažo vartus, pamatė kad vyro nėra. Vyras išėjo iš namo, pasiėmė dviratį ir išvažiavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, vyro nebuvo. Jis negrįžo. Buvo atvažiavusi S. J.. Vaikai konflikto nematė, nes buvo 2 namo aukšte.Vyras jai padarė kūno sužalojimus smilkinyje, kairės rankos žąste, dešinės rankos nykštyje. Jai skaudėjo. Tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja jos atžvilgiu. Prieš pora metų buvo nutraukta baudžiamoji byla, nes ji su vyru susitaikė. Buvo ir daugiau smurto atvejų, tačiau ji nenorėjo viešinti, niekam nepranešė. Ji mano, kad vyrui reikėtų skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šiuo metu ji svarsto galimybę skirtis su vyru. Po šio įvykio ji viena su dukromis gyvena name, tačiau kartais mato, kad vyras lankosi namuose, kai ji darbe. Jai dėl vyro smurto padaryta turtinė žala 650,00 eurų, nes sudužo jos telefono ekranas. Taip pat padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė baimę, skausmą, kitus nepatogumu. Be to vyras parašė pareiškimą, kad ji jį sužalojo. Ji tyrėjams nuo pat pradžių aiškino, kad vyrą galėjo sužaloti besigindama. Jai reikėjo lankytis policijos komisariate, ėmė jos pirštų antspaudus. Tai jai padarė dar didesnę neturtinę žalą. Prašo priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja S. J. parodė, kad ji yra K. J. brolio žmona. Jie bendrauja, kartu švenčia šventes. 2018-08-31 jai važiuojant iš daro, paskambino R. J.. Ji pasakė, kad susipyko su K., sakė, kad po šeimyninio konflikto iškvietė policijos pareigūnus. Ji suprato, kad susipyko eilinį kartą. Prašė atvažiuoti. Telefonu pasakojo, kad ji buvo užsidariusi garaže. Kai nuvyko, rado pilną kiemą pareigūnų. R. buvo išsigandusi, apsiverkusi, susiėmusi ranką. Kambaryje kalbėjo su pareigūnais. Vaikai buvo antrame aukšte. Ji sakė, kad telefonas buvo numestas, tačiau jai telefono nerodė. Ne pirmą kartą matė smurto pasekmes. Ji prieš pusantrų metų matė smurto pasekmes, nes buvo atvykę per Kalėdas pareigūnai. Paties smurto ji nematė. Ji yra tik girdėjusi iš nukentėjusiosios apie vyro smurtą. Jie abu negirdi vienas kito, morališkai jau nubaudė vienas kitą. R. šeimyniškas žmogus, rūpinasi vaikais. Apie tai, kad J. ruoštųsi skyryboms jai nėra žinoma.

Liudytojas M. P. parodė, kad 2018-08-31, po 20.00 val., jis kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK RS vyriausiuoju patruliu A. U. gavo iš Šiaulių AVPK budėjo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje, sutuoktinis smaugė, ji pabėgo į garažą. Prašo paskubėti. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko R. J.. Ji buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, buvo pasiverkusi. Ji paaiškino, kad lauke prie durų, ant laiptų įvyko konfliktas tarp jos ir vyro K. J.. Vyras ją parvertė, bandė smaugti rankomis, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis matė, kad R. J. yra sužalotas dešinės rankos nykštys, buvo ištinęs. Daugiau sužalojimų nematė. J. pasakė, kad jos vyras išvažiavo su dviračiu. Jis su kolega pranešė budėtojui, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino ir jie iškarto išvyko ieškoti K. J.. Buvo iškviestas Reagavimo skyriaus tyrėjas. Jis su kolega kaime ieškojo K. J., buvo užsukę pas jo tėvus, tačiau jo nerado. Jis viską surašė savo tarnybiniame pranešime.

2018-10-16 parodymų patikrinimo metu R. J. parodė įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini), kur prieš ją vyras smurtavo ir kur ji buvo sužalota. (b. l. 63-71)

2018-10-17 akistatos tarp nukentėjusios R. J. ir įtariamojo K. J. metu nukentėjusioji teigė, kad jos sutuoktinis K. J. prieš ją naudojo fizinį smurtą, o įtariamasis K. J. neigė savo kaltę. (b. l. 76-79)

2018-08-31 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, foto lentelėje užfiksuoti nukentėjusios R. J. sužalojimai, patinusi dešinės rankos delno, ties nykščiu vaizdas, bei dešinės kojos esančios mėlynės vaizdas. (b. l. 26-28)

2018-08-31 daiktų apžiūros protokole, foto lentelėje apžiūrėtas telefonas HUAWEI ir telefono apačioje po minėtu užrašu ties A raide yra ekrano įskilimas, ekrano apačioje kairėje pusėje. Kitų apgadinimų telefone nematyti. (b. l. 33-37)

Teismo posėdžio metu taip pat buvo apžiūrėtas R. J. pateiktas telefonas HUAWEI. Ekrano apačioje matyti įskilimas.

Iš 2018-09-20 specialisto išvados Nr. G 274/2018 (01) matyti, kad R. J. padaryta odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje-smilkinyje, poodinės kraujosruvos kairiame žąste, dešinės rankos nykštyje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 43)

Pateiktas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame 2018-08-31, 20 val. 23 min., informacinės sistemos užfiksuotas R. J. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas skaitmeninis garso įrašas iš BPC, jame R. J. praneša apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą. (b. l. 47-50)

Specialisto išvadoje Nr. G 262/2018 nurodoma, kad K. J. dėl odos nubrozdinimų įvairiose kūno vietose padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 111).

Dėl K. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44542-18 nutrauktas 2018-11-14, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p., 212 str. 1 d. 1 p., BK 28 str. 2019-02-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo paliktas galioti.

Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje nurodyta smurto sąvoka: smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Internetinė enciklopedija Vikipedija pateikia tokią smurto sąvoką: smurtas – sąmoningas jėgos taikymas siekiant sužeisti, įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti kitą asmenį.

LR Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal LR BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad šeimos nariai yra kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariu fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą ar padarius nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo J. K. veika pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis konflikto metu tyčia sugriebė už abiejų rankų savo šeimos nariui - žmonai R. J. bei ją purtė, pargriovė ant žemės, sugriebė už kaklo, laikė prispaudęs prie žemės, po to tęsdamas smurtinius veiksmus atsikėlusią nuo žemės nukentėjusiąją pargriovė prie namo laiptų, ant jos atsisėdo, laikė užspaudęs ranka burną ir nosį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje-smilkinyje, poodines kraujosruvas kairiame žąste, dešinės rankos nykštyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis K. J. yra stambus ūkininkas, nurodė, kad turi 700 ha žemės, pripažino, kad sportuoja, žaidžia krepšinį ir ledo ritulį. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu 2017-01-30 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 str. 2 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai R. J. susitaikius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad buvo daug ir kitų smurto jos atžvilgiu atvejų, kurių ji neviešino, nes saugojo šeimą vaikams, nenorėjo viešinti. Nukentėjusioji prašė paskirti jam dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę bei skiriant įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. K. J. smurtauja nebe pirmą kartą, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, todėl yra rizika, kad smurtiniu elgesiu, jo nekeičiant, gali būti padaryta žala visai šeimai. Teismas daro išvadą, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje padėtų įgyvendinti bausmės tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

R. J. pateikė 600 Eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu ji padidino civilinį ieškinį, prašė priteisti 650,00 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ji prašė priteisti 650 eurų dėl jos telefono HUAVEI sugadinimo. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai norint iškviesti policijos pareigūnus, jos vyras K. J. jai iš rankų bandė atimti telefoną, dėl to jis nukrito ant žemės ir jo ekranas sudužo. Ji taip pat nurodė, kad telefonas buvo pirktas už 650,00 eurų, dėl to ji prašo priteisti visą telefono įsigijimo sumą. Taip pat paaiškino, kad ji naudojasi telefonu iki šiol, nebuvo nunešusi jo į taisyklą, dėl to nežino, kiek kainuotų ekrano pakeitimas. Kaltinamasis K. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad R. J. telefonas nėra brangus, ji nepateikė jokių įrodymų apie jo kainą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kiek kainuotų ekrano pakeitimas. Jis taip pat nurodė, kad jo telefonas yra daug brangesnis, jis neseniai keitė savo telefono ekraną, mokėjo 150 eurų, todėl laiko, kad R. J. telefono ekraną būtų galima pakeisti už 100 eurų. Teismas laiko, kad įrodyta, jog R. J. patyrė turtinę žalą dėl neteisėtų K. J. veiksmų. Jos telefono ekranas tikrai įskilęs, tačiau telefonas nebe naujas, ji naudoja telefoną pagal paskirtį. Teismas vadovaujasi protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais ir laiko, kad R. J. padaryta 100 eurų dydžio turtinė žala, kuri priteistina iš K. J..

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Vadovaujantis teismų praktika yra laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas .

Nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 5000,00 eurų sumai. Ji nurodė, kad buvo sužalota, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį emocinį sukrėtimą, ji turėjo važinėti pas tyrėjus, nes jos vyras parašė pareiškimą, prašydamas jai iškelti baudžiamąją bylą, jai policijos pareigūnai ėmė pirštų antspaudus, atliko su ja kitus procesinius veiksmus. Be to ikiteisminio tyrimo metu jos vyras, nors ir buvo įpareigotas nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, pažeidinėjo kardomąją priemonę, lankėsi jų namuose ir ji vis rasdavo požymių, kad jo būta namuose. Dėl to ji jautė baimę, jautėsi nesaugi, be to turėjo ir vaikams aiškinti, kas vyksta, kur tėtis, daug vakarų kalbėjosi su vaikais, dėjo daug pastangų, kad ne tik pati nusiramintų, bet kad ir nuramintų vaikus. Dėl to ji patyrė daug skausmo ir nepatogumų, sutriko jos normalus miegas ir gyvenimas.

Teismui nekyla abejonių, kad R. J. buvo sužalota, kentė skausmą, patyrė stresą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Tačiau ji teismui nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pasunkėjusi jos emocinė būklė, kad būtų kreipusis į gydytojus, patyrusi dideles moralines kančias. Teismas nustatė, kad R. J. padaryta 1000,00 eurų neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 7 dalimi įpareigoti K. J. per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per pirmus 3 (tris) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš K. J. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos atlyginimą 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiajai R. J..

Iki bausmės vykdymo pradžios K. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinį įrodymą telefoną Huavei nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai R. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.