Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą skolininkui V. V., suinteresuotiems asmenims I. V., antstolei Astai Lukšienei dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. V. priklauso pusė sutuoktinės I. V. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Civilinio kodekso 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje redakcija galiojusia iki 2017-06-30 nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe,dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d. redakcija galiojusi iki 2017-06-30). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą.

Nustatyta, kad antstolės Astos Lukšienės žinioje yra vykdomosios bylos: Nr.0140/14/02402 užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-3260-399/2014 dėl 188,97 Eur skolos (skolos likutis 136,14 Eur), Nr.0140/14/00497 užvesta pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-09-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.A2.11.-1295-305/2012 dėl 2722,43 Eur skolos (skolos likutis 2710,67 Eur), Nr.0140/13/02117 užvesta pagal Kauno teritorinės muitinės 2013-08-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.690/2013 dėl 637,16 Eur skolos (skolos likutis 634,41 Eur) išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Antstolės vykdomas skolos išieškojimas nurodytų vykdomųjų dokumentų pagrindu, laikytina asmenine skolininko V. V. prievole, todėl pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Antstolės nustatė, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, nes jis jokio registruotino turto neturi, niekur nedirba.

2017 m. gegužės 26 d. antstolė aukščiau minėtose vykdomose bylose priimtais patvarkymais Nr.0140/14/02402 S-6162, Nr.0140/14/00497 S-6159 ir Nr.0140/13/02117 S-6160, areštavo skolininko sutuoktinės dalį darbo užmokesčio viršijančio vieną minimalią mėnesinę algą ir priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog skolininkės sutuoktinė dirba Kalvarijos globos ir užimtumo centre ir gauna darbo užmokestį. Suinteresuotų asmenų V. V. ir I. V. santuoka sudaryta 2001 m. kovo 23 d. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų dėl santuokos tarp V. V. ir I. V. nutraukimo užvesta nėra.

LR CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 str.).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. 5 p. numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko V. V. sutuoktinės I. V. gaunamo darbo užmokesčio dalis priklauso jos sutuoktiniui V. V.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateikta duomenų apie svarbias aplinkybes, dėl kurių būtų būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkui V. V. priklauso pusė jos sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų yra pagrįstas ir tenkintinas, nustatant, kad skolininkui V. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. V. priklauso pusė I. V. gaunamų pajamų iš jos darbinės, intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų (LR CK 3.88 str. 1d. 5 p.; CPK 667 str. 2 d., 593 str. 3 d.).

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., iš skolininko V. V. valstybei priteistina 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų.

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,42 Eur (tris eurus 42 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.