Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr.: 1 A-348-350/2010

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1; 1.2.24.1; 2.4.6; 2.4.9

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arnoldo Šukaičio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d., kuriuo E. L. išteisintas :

- pagal BK 183 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 270 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendžiu išteisinti iš kaltinimo pagal BK 270 str. 2 d. tuo, kad 2005 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, E. L. einant vadovaujančias pareigas – būnant UAB “(duomenys neskelbtini) “ generaliniu direktoriumi ir kontroliuojant bendrovės veiklą, pažeidė 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 (aktuali redakcija nuo 2005-03-24) 19 str. 5 dalies, kuriame nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, 12str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, 14 str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis ar medžiagomis, 15 straipsnio, kuriame nurodoma, kad saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, 17str. 1 dalies, kuriame nurodoma, kad pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, ir to paties straipsnio 2 dalies, kuriame nurodoma, kad perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti pavojingų atliekų specialios formos lydraštį, 2003 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 722 51 punkto, kuriame nurodoma, kad atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių atliekų tvarkymo reikalavimais arba savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, 55 punkto, kuriame nurodoma, kad saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 55.1 punkto, kuriame nurodoma, kad pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką, 58 punkto, kuriame nurodoma, kad vežant pavojingas atliekas būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip priedas prie sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščio, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, ir 69 punkto, kuriame nurodoma, kad pavojingas atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės visus pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo etapus turi registruoti pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnale, reikalavimus, davė nurodymus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojams sutvarkyti ir išvežti dviejų mazuto rezervuarų likusias dalis su naftos produktais – mazutu, priklausiusias UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvusias (duomenys neskelbtini) , Kėdainiai, dėl ko išvežus ir išpylus 10 tonų mazuto ir 60 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu, į Kėdainių miesto ribose esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją – lignino laukus, padarė didelės žalos, skaičiuojant pagal 2005-10-03 AM įsakymu Nr. D1-476 patvirtinta „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo 31 punkto penktą formulę, už 180 000 Lt gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu E. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 182 str. tuo, kad jis 2004 m. lapkričio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasisavino už 4902,88 Lt jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą, tai yra 15300,00 kilogramų bendro svorio dviejų mazuto rezervuarų dalis, jas parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip nerūšinį metalo laužą.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus, 2008-12-02 nuosprendžiu panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir dėl kaltinimo dalies pagal BK 270 str. 2 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. L. pripažino kaltu pagal BK 270 str.2 d. ir nubaudė 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda; UAB „(duomenys neskelbtini) “ pripažino kalta pagal BK 270 str. 2 d. ir nubaudė 65 000 Lt (500 MGL) dydžio bauda. Priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 176 229 Lt gamtai padarytos žalos atlyginimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kuria E. L. išteisintas pagal BK 183 str. 1 d., dėl šio kaltinimo bylą nutraukė.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus, 2009-10-29 nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendį pakeitė: E. L. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal BK 270 str. 2 d. išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalį, pagal kurią E. L. išteisintas pagal BK 183 str. 1 d. panaikino ir bylą nutraukė; civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir civilinio ieškovo- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinius skundus , 2010-03-30 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2009-10-29 nuosprendžio dalį dėl E. L. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ išteisinimo pagal BK 270 str. 2 d. ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad byla dalyje dėl veikos, numatytos BK 183 str. 1 d. nutraukta 2009-10-29 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka skųsta nebuvo ir nėra panaikinta, iš naujo nagrinėjant apeliacinius skundus dėl 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, skundų esmė dėl šios veikos nebedėstoma ir šis klausimas nebenagrinėjamas.

Prokuroro skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino, todėl nepagrįstai išteisino E. L. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini) “. Teismas, vertindamas R. P., A. J., K. M. parodymus, nepagrįstai vertino juos kaip neturinčius įrodomosios galios duomenis. Šie liudytojai buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme davė priesaiką, jų parodymai yra tiesioginiai įrodymai, teršalų vežimo trasa buvo būtent tokia, kokią nurodė liudytojai, jų parodymus patvirtina cheminių tyrimų duomenys. Kampainiai, paimti iš įvykio vietų lignino laukuose ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ teritorijos (duomenys neskelbtini), taip pat sustiprina šiuos nustatytus aktus. Teismo išvada, kad kampainiai neturi jokios įrodomosios galios, nes jų paėmimas įvykio vietoje neįformintas, yra neteisingas, nes paėmimo metu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, o teismas neturėjo pagrindo netikėti A. J. parodymais. Pradėjus tyrimą, kampainiai buvo pateikti tyrėjai ir apžiūrėti, tai buvo užfiksuota daiktų apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad jie vizualiai panašūs ir ištepti derva panašia į mazutą.

Prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai suabejojo užteršto mazutu statybinio laužo ir paties mazuto kiekiu, nes mazuto kiekis buvo nustatytas pagal medžiagos koncentraciją kiekio vienete (10 t mazuto), o statybinio laužo kiekis buvo nustatytas vizualiai (60 tonų), o tai neprieštarauja taršos apskaičiavimo instrukcijai, tai patvirtino ir liudytojo K. M. parodymai. Be to, buvo atliktas papildomas geodezinis matavimas kuris patvirtino mazuto kiekį. Liudytojas A. J. parodė, kad gerai žinojęs buvusią rezervuarų konstrukciją, todėl numano jų statybių medžiagų kiekį, be to, jis yra statybos inžinierius. Prokuroras teigia, kad teismas, nustatydamas mazuto kiekį, rėmėsi byloje esančia akto kopija (1 t., b.l. 21-22), iš kurios matyti, kad, prieš išmontuojant du 400 m3 mazuto rezervuarus, juose buvo 15-20 cm storio mazuto sluoksnis, tai yra 5-7 m3 mazuto, todėl nepagrįstai konstatavo, kad negalėjo būti išpilta 10 tonų mazuto.

Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai suabejojo taršos šaltiniu dėl to, kad nebuvo ištirta tariamai (duomenys neskelbtini) teritorijoje esanti ir byloje neegzistuojanti, kaltinime nenurodyta nulinė talpa, kuri į kaltinimo apimtį net neįeina ir, pasak K. M., liko nepakitusi.

Teismas, vadovaudamasis vien E. L. parodymais, padarė neteisingą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturi savivarčių krovininių automobilių „Kamaz“, o turi „Man“, kurių kėbulo bortai sandaresni, ir jie negalėtų pribarstyti mazuto dribsnių. Prokuroras manymu, pagal automobilio markę tokios aplinkybės nustatyti negalima. Įvykio vietoje esančios krūvų formos parodo, kad atliekos buvo vežtos savivarčiais krovininiais automobiliais, o mazuto pridrabstimo mechanizmas galėjo būti įvairus - tiek perkrovus kėbulą virš bortų, tiek nuo padangų protektorių. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ turi įvairios sunkiosios technikos. Važtaraščiai įmonės apskaitoje pildomi abstrakčiai, todėl negalima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, išsėmę mazutą iš rezervuarų, išvežė jį būtent į bendrovės bazę, esančią Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , tuo labiau, kad atliktas cheminis naftos produkto tyrimas tai irgi paneigė. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ neturi leidimo pervežti naftos ar pavojingų atliekų produktus.

Prokuroras nurodo, kad teismas neteisingai apibūdino rezervuarų sąvoką, jas prilygindamas metalinėms talpoms, nes į dviejų rezervuarų sąvoką įeina ne tik metalinės talpos, bet ir betoniniai aptvarai, betoninė talpų perskyra, vandens nuo mazuto paviršiaus metaliniai nugriebtuvai (kampainiai), smėlio pluktas pamatas. Todėl teismas neteisingai įvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal 2002-02-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02-1 (1 t.,b.1.66) privalėjo sutvarkyti tik metalines talpas, paliekant kitas rezervuarų sudėtines dalis. Teismas nuosprendyje visiškai neįvertino prieštaringų E. L. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat prieštaringų G. K. ir N. M. parodymų dėl metalinių talpų pjaustymo aplinkybių, liko neaišku, kuriais parodymais darydamas išvadas teismas vadovavosi, kuriuos atmetė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. L. ir juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini) “ pripažinti kaltais pagal BK 270 str. 2 d. ir priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 252.229 Lt sumą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir E. L. bei juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ pripažinti kaltais pagal BK 270 str. 2 d., civilinį ieškinį tenkinti, išteisintasis, išteisinto juridinio asmens atstovas bei išteisintųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, pažeidusiam teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo taisykles, jei dėl to buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių pasekmių.

Šioje byloje E. L. ir jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaltinami tuo, kad nenustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, vykdydami E. L. duotą nesilaikant ir pažeidžiant eilės norminių aktų reikalavimus nurodymą sutvarkyti ir išvežti UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančių dviejų mazuto rezervuarų, buvusių Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, likusias dalis su mazutu, 2005 m. spalio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku išvežė ir išpylė 10 tonų mazuto bei 60 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu į Kėdainių mieste esančius UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančius lignino laukus ir tuo padarė didelės- už 180000 litų žalos gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 4 d. lignino laukuose buvo rasta apie 70 tonų statybinio laužo, užteršto mazutu, kuris neseniai iki suradimo ten buvo atvežtas. Šiame statybinio laužo kiekyje buvo apie 10 tonų mazuto (T.1 b.l. 41).

Liudytojų K. M., R. P., A. P. parodymais apie pagal išbarstytu pakeliui statybiniu laužu pažymėtą gabenimo kelią, rastus metalo kampuočius, lignino laukuose rasto atvežto grunto ir grunto, paimto iš teritorijos, esančios Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) tyrimų protokolais, kuriuose konstatuojamas grunto identiškumas, neginčijamai įrodyta, kad lignino laukuose rastas statybinis laužas buvo atgabentas iš teritorijos (duomenys neskelbtini) .

Išteisintasis E. L. neginčija, jog minimoje teritorijoje be kito UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto buvo ir du jos mazuto rezervuarai. Ši aplinkybė, be to, visiškai įrodyta 2002-02-05 pirkimo pardavimo sutartimi (T.1 b.l. 66), taip pat 2002-05-06 nekilnojamojo turto registro pažymėjimu (T.1 b.l. 60-64).

Iš minėtų dokumentų taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklauso tik dalis statinių, esančių teritorijoje, iš kurios į lignino laukus buvo išvežtas mazutu užterštas statybinis laužas. Kita dalis statinių priklauso K. R. firmai „(duomenys neskelbtini) “.

Iš 2001-10-09 patikrinimo akto matyti, kad tuo metu abejuose rezervuaruose, kurie vėliau buvo parduoti UAB (duomenys neskelbtini) “ buvo apie 5-7 kubiniai metrai mazuto (T.1 b.l. 21).

Byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ rezervuaruose (duomenys neskelbtini) gatvėje po jų įsigijimo būtų kaupusi mazutą ir jo ten po įsigijimo būtų atsiradę daugiau nei buvo 2001-10-19 patikrinimo metu.

Liudytojai- visa eilė asmenų, 2005 metais dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini) “, taip pat K. R. bei S. N., kurie nėra šios bendrovės darbuotojai patvirtino išteisintojo E. L. parodymus, kad mazutą iš minimų rezervuarų išsėmė ir į kitą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančią saugyklą, esančią Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) pervežė UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai E. L. nurodymu 2005 metų vasarą. Byloje nėra jokio įrodymo, paneigiančio minėtus išteisintojo ir liudytojų parodymus, be to, iš patikrinimo akto ir tyrimų protokolo matyti, kad E. L. nurodytoje vietoje yra mazuto talpykla su naftos produktais (T.1 b.l. 20, 34-35), todėl netikėti parodymais kolegija neturi jokio pagrindo.

Mazuto gabenimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę 2005 m. vasarą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir kolegija nesprendžia, ar atliekant šį veiksmą buvo pažeisti kokie nors norminiai aktai.

Tai, kad naftos produktų, saugomų UAB „(duomenys neskelbtini) “ mazuto talpykloje (duomenys neskelbtini) gatvėje ir rastų lignino laukuose bei teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje cheminė sudėtis skiriasi rodo, jog į lignino laukus nebuvo išvežti naftos produktai iš mazuto talpyklos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad mazutas, buvęs rezervuaruose (duomenys neskelbtini) gatvėje ir apie kurio cheminę sudėtį byloje nėra jokių duomenų, buvo nuvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ mazuto talpyklą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaip teigia išteisintasis E. L., o ne nuvežtas į lignino laukus.

Taigi, šių įrodymų visetu įrodyta, kad dviejuose UAB „(duomenys neskelbtini) “ mazuto rezervuaruose (duomenys neskelbtini) gatvėje Kėdainiuose nuo jų įsigijimo niekada nebuvo daugiau kaip 7 kubiniai metrai mazuto, o nuo 2005 m. vasaros jose mazuto nebebuvo aplamai, todėl mazuto ne tik kaltinime nurodytų 10 tonų, bet ir bet kokio jo kiekio iš minėtų rezervuarų išvežti kartu su statybiniu laužu 2005 m. spalio mėnesį nebuvo galima. .

Jau minėtame 2001-10-09 patikrinimo akte taip pat yra užfiksuota, jog teritorijoje yra sukaupta ir daugiau mazuto- patikrinimo metu nulinėje talpoje buvo apie 10 kubinių metrų, bei mazuto iškrovimo siurblinės prieduobėje - apie 1,2-1,5 kubinių metrų mazuto (T.1 b.l. 21).

Šio mazuto likimas byloje netirtas.

Be to, tiek išteisintojo E. L., tiek liudytojo K. R. parodymais, tiek 2005-02-07 trišale sutartimi (T.1 b.l. 59) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis, kurioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigyti mazuto rezervuarai, perėjo K. R. vadovaujamos įmonės dispozicijon ir pastarasis asmuo buvo suinteresuotas šią teritorijos dalį sutvarkyti.

Taigi, byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kas, kieno nurodymu ir kieno transportu iš teritorijos, esančios Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) , išvežė statybines atliekas užterštas mazutu į lignino laukus ir tuo padarė didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai. Apeliaciniuose skunduose taip pat nepateikta jokių neginčijamų įrodymų, kad šiuos veiksmus padarė E. L. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini) “, skunduose remiamasi išimtinai tik prielaidomis, kuriomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka E. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ jokių kaltės įrodymų surinkta taip pat nebuvo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog Kėdainių apylinkės teismo sprendimas išteisinti E. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą LR BK 270 str. 2 d. yra visiškai pagrįstas ir nuosprendį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dalyje dėl E. L. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) “ išteisinimo pagal BK 270 str. 2 d. atmesti.