Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. liepos 23 d. apie 22 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime jis išgėrė 3 litrus alaus „Gintarinio“, tada atsidarė butelį degtinės ir išgėrė du stikliukus degtinės. Jis gyvena su žmona ir vaiku, bet jie buvo ligoninėje, todėl namuose buvo vienas. Jie neseniai atsikraustė į (duomenys neskelbtini), nelabai ką ten dar ir pažįsta. Jis prisimena, kad sėdėjo namuose prie kompiuterio ir po to nieko neprisimena. Po to prisimena, kad buvo pas kaimynus ir kad geria su jais turbūt tą jo namuose atidarytą butelį. Tada prisimena, kad su juo jau bendrauja policijos pareigūnai, kad jis iš automobilio renkasi daiktus, pareigūnams atiduoda automobilio dokumentus. Jau buvo paryčiai, buvo šviesu, gali būti, kad buvo 6.30 val. Prisimena, kad buvo sulaužyta medinė kaimynų tvora, apgadintas tvoros stulpelis, jam priklausantis automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat stovi apgadintas, kiek prisimena automobilio galinis bamperis. Ir vaikščiojo tie kaimynai kur tvora apgadinta. Prisimena, kad jis susinervinęs buvo, bet policijos pareigūnai jį apramino. Tada papūtė į alkotesterį, pripūtė promilių, prisipažįsta, kad pripūtė 2,08 promiles, kaip nurodyta įtarime. Tada jį nuvežė į policiją. Automobilį irgi išvežė į aikštelę. Jis neprisimena, kodėl ir kaip sėdo prie automobilio vairo, bet aišku, kad jis vairavo. Jis negali paaiškinti kodėl taip pasielgė, niekada ankščiau nėra taip padaręs. Nežino, kas jam nutiko, juk gyvena tame pačiame kaime, nežino, kodėl jam reikėjo su mašina gert važiuot pas kaimynus. Jis gėrė pas kaimynus, kurie gyvena priešais tuos kaimynus, kuriems apgadino tvorą. Neprisimena, kokiu būdu apgadino tvorą, tik numano, kad apsisukinėdamas galu galėjo kliudyti tvorą. Jis negali nurodyti, ar buvo už vairo, kai atvažiavo pareigūnai. Jis išgeria, bet kad tiek daug išgertų retai būna, ir retai būna, kad taip atmintis dingtų išgėrus. Šįkart tikrai per daug išgėrė. Kai išgėręs važiavo, jis buvo vienas. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, automobilis „Toyota Corolla Verso“ registruotas jo vardu. Labai gailisi dėl šio įvykio, jam tai bus pamoka visam gyvenimui (b. l. 91–94).

Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 06.30 val. jam dirbant su Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. buvo gautas iškvietimas, kad į pranešėjos tvorą kažkas įvažiavo. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rado pranešėją K. O. ir vyriškį, kuris pasak pareiškėjos buvo vairuotojas greta stovėjusio automobilio „Toyota Corolla Verso“. Pranešėja paaiškino, kad ji matė, kaip jis vairavo automobilį, išlipo iš vairuotojo vietos automobilyje ir buvo girtas. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, vardu J. Z., neneigė vairavęs, ant jo automobilio galinio bamperio buvo apgadinimai. Patikrinus jį alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 2,08 promilių etilo alkoholio girtumas, antru pūtimu 2,15 promilių etilo alkoholio girtumas. Iš pranešėjos žodžių šis vyriškis su šiuo automobiliu vakare buvo atvykęs pas kaimynystėje gyvenančius žmones ir jie visą naktį girtavo. Jiems atvykus J. Z. buvo prie automobilio, automobilis stovėjo prie apgadintos tvoros, variklis buvo užgesintas, automobilio raktelius iš kišenės padavė pats J. Z.. J. Z. nurodė, kad jis vairavo automobilį ir jis apgadino tvorą, nurodė, kad vairavo išgėręs, išsamiau aplinkybių jis neaiškino. Pranešėja labai skubėjo išvažiuoti, iš jos buvo paimtas paaiškinimas, į įvykio vietą iškviestas tyrėjas, automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Dėl tvoros apgadinimo J. Z. bus surašytas protokolas, buvo surinkta medžiaga administracinio pažeidimo nagrinėjimui (b.l. 28-31).

Liudytoja K. O. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. liepos 24 d. apie 6.45 val. ji su vyru išvažinėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo ir pamatė, kad apgadinta jų kiemo tvora. 05.30 val. matė kaimyno kieme automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Jiems apžiūrint apgadintą tvorą minėto automobilio kieme nebuvo, bet netrukus minėtas automobilis atvažiavo ir pamatė, kad apgadintas šio automobilio galinis dešinės pusės bamperis, ant kurio matėsi jų tvoros dažai. Iš automobilio išlipo nepažįstamas žmogus, kuris buvo akivaizdžiai girtas. Minėtas pilietis buvo vairuotojo vietoje ir ji su vyru A. O. matė, kaip jis vairavo minėta „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs vairuotojas svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Padarytą žalą vertina 100 Eur (b. l. 22).

Iš 2020 m. liepos 24 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad užfiksuota, jog J. Z. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu į nosies galą pataikyti negali. J. Z. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810 AREN 0207“, patikros Nr. 1178469, pirmojo tikrinimo metu 2020 m. liepos 24 d. 07.13 val. buvo nustatytas 2,08 promilių etilo alkoholio girtumas, o antro tikrinimo metu 2020 m. liepos 24 d. 07.33 val. buvo nustatytas 2,15 promilių etilo alkoholio girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. Z. sutiko (b. l. 12–13).

Iš 2020 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad prie gyvenamojo namo tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įlenktas galinis automobilio bamperis (b. l. 14–20).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra J. Z. (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. Z. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį“ Toyota Corolla Verso“ , kai jo iškvėptame ore buvo ne mažiau kaip 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad J. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina ir liudytojų V. F. ir K. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir įvykio vietos apžiūros protokolas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. Z. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Z. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi – bauda bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau dėl sunkios finansinės padėties prašo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kadangi gauna 550 Eur dydžio atlyginimą, turi mažametį sūnų, kurį išlaiko (b. l. 95–97).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. Z., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Z. teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 110), dirba (b. l. 111). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Nusikalstama veika buvo padaryta žala K. O. tvorai, kaltinamasis šią žalą atlygino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. Z. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas daro išvadą, kad 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos paskyrimas J. Z., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad jis 2015 m. buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 130-2 straipsnį už vairavimą jam esant neblaiviam, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. Z. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir J. Z. šeiminę ir finansinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. Z. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Toyota Corolla“ Verso konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

J. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y., vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Įvertinus tai, kad J. Z. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 27 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y., priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

J. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota Corolla Verso“, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 32). Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, esant nustatytoms visoms turto konfiskavimo sąlygoms, J. Z. priklausantis automobilis „Toyota Corolla Verso“ konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 520 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. Z. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

J. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (J. Z. vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95–99). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Bylos duomenimis, automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. RH613, 2020 m. liepos 24 d. buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Varimeda“ automobilių saugojimo aikštelėje. Transporto priemonės nuvežimo kaina 59 Eur su PVM, vienos saugojimo paros kaina 9 Eur su PVM (b. l. 36–48). Šios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. RH613, nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimo nuo 2020 m. liepos 24 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (14 parų), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. Z..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Z. (J. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Z. (J. Z.) paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti J. Z. (J. Z.) baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2020 m. liepos 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;

– nusikalstamos veikos priemonės – „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. RH613 – konfiskavimą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu pripažinti proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas dėl automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. RH613, nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimą ir iš J. Z. (J. Z.) priteisti 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) už transporto priemonės nuvežimą bei už saugojimą nuo 2020 m. liepos 24 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (14 parų), skaičiuojant vienos saugojimo paros kainą – 9 Eur (devynis eurus), t. y., 126 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus), viso iš J. Z. (J. Z.) priteisti – 185 Eur (šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

J. Z. (J. Z.) paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, J. Z. (J. Z.) išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.