- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1845-479/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01129-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB IRM CONNECTION
- Ieškovas
- J. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2016-09-17 su atsakove susitarė dėl darbo sutarties sudarymo ir aptarė visas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, tai yra šalys susitarė, kad ieškovo darbovietė bus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo funkcijos – statybos darbų atlikimas Panevėžyje, taip pat vykimas dirbti darbus Švedijoje, bei darbo užmokesčio dydžio – 1 200 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovas nurodė, jog dirbti atsakovės įmonėje pradėjo 2016-09-21 ir šią dieną jis buvo išsiųstas dirbti į Švediją, kur dirbo įvairius atsakovės vadovo organizuotus darbus. Ieškovas paaiškino, kad darbdavio nurodymu grįžtant į Lietuvą, tai yra 2016-12-07, prie kelto jam buvo pateiktas pasirašyti darbo sutarties egzempliorius, kuriame buvo nurodyta šalių susitarimo neatitinkanti informacija dėl ieškovo darbo atsakovės įmonėje pradžios, darbo užmokesčio dydžio bei kitų sąlygų. Kadangi atsakovė atsisakė patikslinti darbo sutarties sąlygas, ieškovas atsisakė pasirašyti darbo sutartį. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui grįžus į Lietuvą paaiškėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ieškovas dirbti atsakovės įmonėje pradėjo 2016-10-18, o darbo santykiai su ieškovu nutraukti nuo 2016-11-18 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, tai yra darbuotojo pareiškimu. Ieškovas teigė, kad jis nebuvo pateikęs atsakovei prašymo dėl jo atleidimo iš darbo, o 2016-11-18 ieškovas vis dar dirbo Švedijoje atsakovės jam pavestus atlikti darbus. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą mokėti ieškovui darbo užmokestį, nesumokėjo jam dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei padarė ieškovui neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, jog 2016-12-29 kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija ieškovo reikalavimus nagrinėti atsisakė, nes darbo ginčų komisija nenagrinėja reikalavimų, susijusių su nelegaliu darbu. Dėl to ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti, jog darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2016-09-17, o darbo teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2016-09-23 iki 2016-12-07, priteisti ieškovui iš atsakovės 2 340,28 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2016-09-23 iki 2016-12-07, 4 028 Eur dienpinigių už komandiruotę į Švedijos Karalystę, skaičiuojant už kiekvieną faktiškai dirbtą kalendorinę dieną po 53 Eur už 76 dienas, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, panaikinti darbo ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2017-01-16 sprendimą, pripažinti, kad darbo sutartis pagal DK 127 straipsnio 1 dalį su ieškovu nutraukta neteisėtai ir nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta pagal DK 129 straipsnio 1 dalį nuo 2016-12-07, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės 4 800 Eur piniginę kompensaciją už įspėjimo laiką, 1 200 Eur dydžio vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-12-07 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, skaičiuojant po 54,54 Eur, priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad 2016-10-17 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota laikino įdarbinimo sutartis ir nustatė, kad laikino įdarbinimo pradžia yra 2016-09-23, o pabaiga – 2016-12-20. Teismas pripažino, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis nutraukta 2016-12-06 atsakovės iniciatyva pagal DK 129 straipsnio 5 dalį. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą už laikotarpius nuo 2016-09-23 iki 2016-10-17 ir nuo 2016-11-19 iki 2016-12-06 bei įpareigojo atsakovę apskaičiuoti ir sumokėti privalomus mokesčius, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 22,53 Eur dydžio nepervestų piniginių lėšų skirtumą bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016-12-06, vidutinį ieškovo darbo dienos užmokestį skaičiuojant po 29,70 Eur. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė ieškovui iš atsakovės 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteisė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 150,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė.Teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2017-01-16 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nes jame buvo reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir keliamas klausimas dėl nelegalaus darbo, todėl teismas nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamą darbo ginčų komisijos sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė darbo sutartį dėl ieškovo darbo pagalbiniu darbininku atsakovės įmonėje, kurios buveinė yra Lietuvoje. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas siekė dirbti Švedijoje ir atsakovė sutiko tarpininkauti surandant ieškovui darbą Švedijoje, todėl sudarydama sutartį atsakovė kartu teikė tarpininkavimo įdarbinant paslaugą. Teismas konstatavo, kad ieškovas pradėjo dirbti Švedijoje 2016-09-23, todėl ši data laikytina jo laikino darbo pradžia. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad laikino įdarbinimo terminuota darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2016-12-06 darbdavio iniciatyva pagal DK 129 straipsnio 5 dalį, tai yra atsiradus ypatingam atvejui ir nesant galimybės darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Byloje nebuvo nustatyta, kad įsidarbindamas atsakovės įmonėje ieškovas būtų susitaręs dėl darbo Lietuvoje, prieš išvykdamas į Švediją ieškovas Lietuvoje pas atsakovę nedirbo, todėl ieškovui netaikytinas komandiruojamo darbuotojo statusas pagal galiojusį Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymą, o jo reikalavimas dėl dienpinigių priteisimo yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad už darbo laikotarpį pas darbo naudotojus laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 ieškovas gavo sutartą atlyginimą, išskyrus 22,53 Eur nesumokėtą lėšų skirtumą, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovui iš atsakovės. Teismas konstatavo, kad už laikotarpius nuo 2016-09-23 iki 2016-10-17 ir nuo 2016-11-19 iki 2016-12-06 ieškovui turėjo būti mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis ginčo santykių laikotarpiu buvo 380 Eur. Ieškovo reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už įspėjimo laiką priteisimo ir išeitinės kompensacijos priteisimo teismas atmetė nesant teisinio pagrindo tenkinti šiuos ieškovo ieškinio reikalavimus. Teismui nustačius, kad atsakovė su ieškovu jo atleidimo dieną neatsiskaitė bei nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teismas priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016-12-06, vidutinį ieškovo darbo dienos užmokestį skaičiuojant po 29,70 Eur.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2016-09-21 iki 2016-12-07, nes šalis darbo santykiai siejo tik laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovui yra skolinga darbo užmokesčio, nes byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi.Kadangi atsakovė su ieškovu yra tinkamai atsiskaičiusi, teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. J. prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad teismas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbo santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2016-09-21 iki 2016-12-07, nes šalis darbo santykiai siejo tik laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą, kad laikotarpiu nuo 2016-09-21 iki 2016-12-07 ieškovas buvo išvykęs į Švediją ir šiuo laikotarpiu dirbo pas atsakovę bei įrodinėja, kad darbo teisiniai santykiai šalis siejo tik laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra kelionės bilietas, telefono pokalbių išklotinė, įmonės Tallink Latvija 2017-02-13 raštas bei kiti įrodymai patvirtina, kad ieškovas į Švediją išvyko 2016-09-21. Atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas į Švediją atvyko 2016-09-23, jis buvo apgyvendintas atsakovei priklausančiose patalpose, padėjo atlikti kraustymo darbus ir buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašą. Atsakovės vadovas taip pat patvirtino, kad po 2016-11-18 ieškovas ir toliau dirbo darbus, susijusius su miško tvarkymu. Šias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklausti liudytojai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės pateikta darbo sutarties kopija nėra pakankamas įrodymas atsakovės atsikirtimams dėl apeliaciniame skunde nurodyto ieškovo darbo laikotarpio patvirtinti, nes ši sutartis nėra pasirašyta ieškovo. Be to, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2016-11-18, taip pat jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šalis siejusių darbo teisinių santykių pabaigą 2016-11-18. Įvertinusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog būdamas atsakovės darbuotojas, laikotarpiu nuo 2016-09-21 iki 2016-12-07 ieškovas dirbo Švedijoje.Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė ieškovui yra skolinga darbo užmokesčio, nes byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog atsakovė su ieškovu yra visiškai atsiskaičiusi. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant darbuotojo ir darbdavio ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, darbdaviui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra tinkamai atsiskaityta (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 ieškovui turėjo būti išmokėta iš viso 683,15 Eur darbo užmokesčio. Byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016-11-10 atsakovė ieškovui sumokėjo 164,66 Eur, 2016-11-14 buvo pervesta dar 495 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2016-10-18 iki 2016-11-18 susidaręs neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo priteistas ieškovui iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2016-09-23 iki 2016-10-17 ir nuo 2016-11-19 iki 2016-12-06 atsakovė ieškovui būtų mokėjusi darbo užmokestį, nors byloje nustatyta, kad šiuo laikotarpiu ieškovas dirbo atsakovės įmonėje (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę alga už laikotarpius nuo 2016-09-23 iki 2016-10-17 ir nuo 2016-11-19 iki 2016-12-06.Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Ginčo darbo teisinių santykiu metu galiojusi DK 141 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Byloje nustatyta, kad laikino įdarbinimo terminuotos darbo sutarties nutraukimo dieną, tai yra 2016-12-06, atsakovė su ieškovu tinkamai neatsiskaitė ir neišmokėjo viso ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Byloje nenustatyta, kad dėl uždelsimo atsiskaityti būtų kaltas ieškovas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įgijo teisę DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu reikalauti iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009 ir kt.). Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardytos šios: trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma; darbdavio finansinė padėtis; priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012 ir kt.). Skundžiamu teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016-12-06, vidutinį ieškovo darbo dienos užmokestį skaičiuojant po 29,70 Eur už vieną dieną. Pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (2017-12-18) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma sudarytų 11 196,90 Eur. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šalis darbo santykiai siejo trumpą laikotarpį (iki trijų mėnesių), neišmokėta darbo užmokesčio suma nėra didelė, lyginant ją su teismo priteistos vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką kompensacijos suma. Be to, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme metu užsitęsė, todėl tai objektyviai sudarė sąlygas padidėti teismo priteistai kompensacijos sumai. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalauti duomenys patvirtina, jog nuo 2017-05-15 ieškovas pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. liepos mėnesį jo darbo užmokestis sudarė 647,81 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėnesį – 757,14 Eur, 2017 m. rugsėjo mėnesį – 479,10 Eur. Taigi akivaizdu, kad ieškovui įsidarbinus kitoje darbovietėje, didesnių turtinių praradimų ieškovas dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio nepatyrė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas už visą laikotarpį nuo 2016-12-06 iki visiško atsiskaitymo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2016-12-06 (darbo sutarties nutraukimo dienos) iki 2017-05-15 (ieškovo įsidarbinimo kitoje įmonėje dienos), tai yra 3 356,10 Eur neatskaičius mokesčių (113 darbo dienų x 29,70 Eur = 3 356,10 Eur).Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra sutrumpinamas laikotarpis, už kurį skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, tačiau tai iš esmės nepakeičia byloje patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalies. Dėl to apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas tik iš dalies ir dėl to nėra iš esmės keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalis, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovui J. J. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 3 356,10 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016 metų gruodžio 6 dienos iki 2017 metų gegužės 15 dienos.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.