Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Vladislavo Lenčiko ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. T. ir jo gynėjui advokatui Ridui Žemkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant jo dukrą A. T..

Remiantis BK 68 ir 71 straipsniu D. T. uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuota jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 17.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei pripažinti jį kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 90 MGL dydžio baudą, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti iki 60 MGL dydžio baudos. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.Prokuroro įsitikinimu, teismo išvada, jog A. T. gali būti tinkama laiduotoja yra nepagrįsta. Pasak prokuroro, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos matyti, kad pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad A. T. yra labai jauno amžiaus, neseniai sulaukusi pilnametystės, iš esmės nepradėjusi brandaus gyvenimo etapo, turinti mažą gyvenimišką patirtį, užimamas pareigas eina labai trumpai. Prokuroro įsitikinimu, šios aplinkybės rodo, kad ji, kaip D. T. duktė, objektyviai nėra pajėgi daryti įtaką savo tėvui ir būti jam autoritetu. Prokuroras pabrėžė ir tai, kad sprendimo priėmimo dieną A. T. net neturėjo teisės vairuoti; o apskritai manytina, kad asmeniu, turinčiu autoritetą kaltininko atžvilgiu, gali būti pripažintas vyresnis ir didesnę gyvenimo patirtį sukaupęs asmuo. Nors tiek D. T., tiek jos dukra teigė, kad juos sieja artimas ryšys, tačiau šis ryšys D. T. nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Taigi nagrinėjamu atveju A. T. asmenybė yra daugiau nei abejotina, todėl ją pripažįstant tinkama laiduotoja, buvo nukrypta nuo aktualios LAT praktikos. Atsižvelgdamas į tai kas minėta, į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą; į tai, kad nustatyta D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta; kad D. T. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas; prokuroras daro išvadą, kad D. T. turi būti skirta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė. Teismo posėdyje D. T. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje prokuroro ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atleisti D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisingas ir pagrįstas – teismas neįžvelgia pagrindo abejoti laiduotojos A. T. tinkamumu.BK 40 straipsnyje numatytos formaliosios sąlygos, kurias nustačius, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Viena iš šių sąlygų – byloje turi būti pateiktas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Prokuroras abejoja A. T. galimybėmis daryti įtaką D. T. ir jos tinkamumu būti laiduotoja, tačiau be keliamų abejonių, duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. T. kaip laiduotojos tinkamumo, valstybinis kaltintojas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamasis įstatymas numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo patikimumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pabrėžtina, jog teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjantis teisėjas ir proceso dalyviai apklausė A. T. ir teismui nekilo abejonių dėl šio asmens patikimumo, t. y. ji buvo pripažinta teismo pasitikėjimo vertu asmeniu. Pirmiausia pabrėžtina, kad tiek A. T., tiek D. T. byloje nurodė, kad juos sieja tvirtas ir artimas ryšys – šios aplinkybės neginčijo ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Visgi esminiu apeliacinio skundo argumentu ir pagrindu keisti teismo nuosprendį yra tai, kad prokurorui abejonių kelia A. T. amžius, jos gyvenimiškos patirties trūkumas bei neturėjimas teisės vairuoti – prokuroro nuomone, autoritetingu asmeniu gali būti vyresnis ir patyręs asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prokuroro pozicija nėra pagrįsta. Baudžiamasis įstatymas tiesiogiai (expressis verbis) numato dvejopus reikalavimus laiduotojui – 1) asmuo turi būti vertas teismo pasitikėjimo – tokiu asmeniu gali būti tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys); 2) ir tai, kad sprendžiant dėl jo tinkamumo būtina įvertinti potencialaus laiduotojo asmenines savybes, jo veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendžiant dėl asmens tinkamumo būti laiduotoju vertinama galimybė asmeniu pasitikėti, jo asmeninės savybės, veikla bei galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. T., įvertinus jos asmenybę per minėtų kriterijų prizmę, bei prokurorui nenurodžius kitų argumentų dėl ko pastarąja nebūtų galima pasitikėti, visiškai pagrįstai pripažinta tinkama savo tėvo D. T. laiduotoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog A. T. yra jauno amžiaus, jog ji neturi didelės gyvenimiškos patirties, neeliminuoja pastarosios galimybės daryti įtaką savo tėvui. Pirmiausia būtina pažymėti, jog nors D. T. yra vedęs ir turi du pilnamečius vaikus, už jį atsakomybę prisiėmė ne jo žmona ar kitas pilnametis vaikas, o būtent jo jauniausioji dukra. Teisėjų kolegijai tai visiškai suprantama, nes vaiko įtaka tėvui, nesant jokių duomenų apie tai, jog vaiko ir tėvo santykiai nėra artimi ir tvirti, o atvirkščiai, esant duomenų apie jų itin glaudų ir artimą ryšį, gali reikšti ir kur kas didesnę vaiko įtaką tėvui nei ją galėtų daryti bet kuris kitas vyresnis asmuo (tėvai, sutuoktinis ar kt.). Asmens amžius šiuo atveju nėra esminis. Byloje esantys duomenys nepaneigia D. T. ir A. T. pozicijos apie tai, jog šiuo atveju dukros žodis ir nuomonė tėvui yra svarbi. A. T. gyvena kartu su savo tėvais, taigi ji nuolat bendrauja su savo tėvais, o tokiais atvejais, bet kokia neigiama reakciją į tėvo elgesį, pastabos, bendravimas, nepaisant dukros jauno amžiaus gali daryti teigiamą įtaką tėvui. Pastebėtina, jog būtent A. T. atliko perlaidą už tėvo padarytą žalą draudimo bendrovei (b. l. 78). Šios aplinkybės iliustruoja, jog nepaisant A. T. amžiaus, ji yra atsakinga bei padeda savo tėvui šalinti dėl jo neteisėtos veikos atsiradusias neigiamas pasekmes. Nors A. T. praeityje ir buvo bausta administracine tvarka, jos padaryti pažeidimai buvo mažareikšmiai ir jos teigiamos asmenybės konstatavimui neturi įtakos. Ypač atkreiptinas dėmesys į A. T. veiklos pobūdį – pastaroji dirba vaikų auklėtoja lopšelyje-darželyje, taigi akivaizdu, kad pastarosios gebėjimas ugdyti asmenis bei jiems daryti teigiamą įtaką jau yra vertintas priimant ją į tokį darbą (b. l. 76). Dėl šios priežasties jos galimybės daryti teigiamą įtaką savo tėvui, kartu įvertinant jos asmenybę, faktinį gyvenimą kartu su tėvu, yra laikytinos realiomis ir objektyviomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. T. tinkama laiduotoja ir pagrįstai įžvelgė esant nustatytas visas BK 40 straipsnio taikymo sąlygas. Teisėjų kolegija, byloje neįžvelgdama jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei atsižvelgdama į visus ankščiau minėtus argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos apeliacinį skundą atmesti.