- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 1-459-1108/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22735-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis (turintis neįgalumą), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 3 (trys) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 2 (du) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir laikotarpiu iki 2020 m. birželio 11 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje ant staliuko neturėdamas leidimo laikė dėžutėje 36 vnt. pramoninės gamybos 9x17 mm kalibro centrinio įskėlimo „Browning“ tipo šovinių, skirtų šaudyti iš pramoninės gamybos 9x17 mm kalibro pistoletų – B kategorijos šaunamųjų ginklų, iki kol 2020 m. birželio 11 d. apie 12.05 val. juos pateikė savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS vyriausiajam tyrėjui J. L..
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis ilgą laiką turėjo ginklą savigynai, kuris iš jo buvo paimtas. Atiduodamas ginklą pamiršo apie namuose seife laikytus šovinius, kuriuos, kaip ir ginklą, buvo įsigijęs teisėtai. Persikraustydamas į naują gyvenamąją vietą su savimi persigabeno ir seifą. Persikraustęs į butą Raudondvario pl. sunkiai susirgo, kurį laiką net negalėjo vaikščioti. Tik vėliau jau grįžęs iš ligoninės prisiminė apie seife laikomus šovinius. Kai pasigedęs savo piniginės išsikvietė pas save į butą pareigūnus, nuėjo iki seifo, pasiėmė jame saugotus šovinius ir atidavė atvykusiam pareigūnui. Atidavė, nes suprato, kad neturi teisės jų pas save laikyti. Apie seife laikomus šovinius jo sūnus nežinojo, niekas apie juos nežinojo. Pareigūnus kvietė 2020 m. birželio 11 d., nes nerado namuose piniginės, manė, kad ją pasisavino buvusi žmona. Piniginės vagystės faktas nepasitvirtino, tačiau atvykusiems pareigūnams atidavė šaudmenis.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.
2020 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui J. L. 2020 m. birželio 11 d. dirbant r. š. „1428“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja E. T. ir reaguojant į pranešimą ROIK: 0120000303846 dėl dingusios piniginės, apie 12.05 val. adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, V. V. savanoriškai pateikė 1 pistoleto „ČZ“ dėtuvę, 36 vienetus 380Auto kalibro šovinių ir 1 daiktą, panašų į „UZRGM“ sprogdiklį be paleidžiamojo mechanizmo. V. V. leidimas laikyti, nešiotis ginklus yra panaikintas (b. l. 9–12).
2020 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, matomas 5 aukštų gyvenamasis namas. Įėjus į laiptinę pro atviras duris pakylama į ketvirtą aukštą. Matomos šviesiai rudos spalvos durys, pažymėtos skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į butą patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje matomas praėjimas į virtuvę. Virtuvėje matoma įprastinė virtuvės įranga ir baldai. Grįžus į koridorių, toliau dešinėje patenkama į kambarį. Kambaryje po dešine puse stovi sofa-lova, tiesiai matomas langas su balkonu. Prie lango stovi rašomasis stalas, kairėje pusėje stovi komoda. Ant komodos pastatytas televizorius. Pasisukus į kairę pusę matoma miegamoji viengulė lova. Vidury kambario stovi žurnalinis staliukas. Ant staliuko matoma padėta juodos spalvos pistoleto dėtuvė, dėžutė su 36 šoviniais, daiktas, panašus į sprogdiklį (b. l. 13–19).
2020 m. birželio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. V. pateikė 1 vnt. pistoleto dėtuvę; 36 vnt. šovinių; 1 vnt. sprogdiklį (b. l. 20–21).
2020 m. liepos 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Tirti pateikti 36 vnt. šovinių yra šaudmenys. Tai 9x17 mm kalibro, centrinio įskėlimo, „Browning“ tipo šoviniai; 2. Tirti pateikta Čekijos pramoninės gamybos dėtuvė, skirta 9x17 mm kalibro, „CZ 83“ modelio pistoletams (telpa 13 vnt. šovinių) ir 9x18 mm kalibro, „CZ 82“ modelio pistoletams (telpa 12 vnt. šovinių). Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tokie pistoletai priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o jų šovinių dėtuvės – nepagrindinėms tokių ginklų dalims; 3. Tirti pateikti šoviniai tinka dėti į tirti pateiktą dėtuvę; 4. Tirti pateikti objektai civilinėje apyvartoje nėra draudžiami, jų apyvarta yra ribojama (b. l. 26–31).
2020 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. Tirti pateikta 1 (viena) sprogdiklio dalis nėra sprogmuo – tai yra karinės paskirties pirotechnikos gaminys – pramoninės gamybos (gamybos metai – nenustatyti, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS) „UZRGM-IM“ tipo sprogdiklio detonacinis mazgas (kapsulė, delsiklis ir detonatorius), skirtas komplektuoti su mokomojo sprogdiklio mechanine dalimi ir naudojamas karinių apmokymų ir pratybų metu imituoti rankinės granatos sprogimą (jo sprogimo metu išsiskiria garsas, dūmai ir ugnis); 2. Tirti pateiktas „UZRGM-IM“ tipo sprogdiklio detonacinis mazgas sprogdinimui yra tinkamas, tačiau panaudoti jį pateiktoje būklėje nėra galimybės, kadangi jis pateiktas be sprogdiklio mechaninės dalies (b. l. 57–59).
2020 m. liepos 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad V. V. 1999 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1293 ir tęsiamas iki 2014 m. sausio 23 dienos. 2014 m. sausio 23 d. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, galiojimas buvo panaikintas dėl to, kad jis naudojosi ginklu būdamas neblaivus. V. V. vardu buvo registruoti du ginklai, tai yra pistoletas „CZ 83“, Nr. A1292, cal. 9x17, ir lygiavamzdis šautuvas „IZH 54“, Nr. H1958, cal. 12X70/12X70, kurie 2014 m. balandžio 10 d. buvo priduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą realizavimui. 2013 m. birželio 26 d. ginklus paėmė Kauno miesto Santakos PK KP atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 24-1-00805-13 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas pistoletas „CZ 83“, Nr. A1292, su viena šovinių dėtuve, 5 šoviniai ir lygiavamzdis šautuvas „IZH 54“, Nr. H1958 (b. l. 41–42).
2020 m. spalio 21 d. Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos ginklų fonde prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsigytą V. V. ginklą. Rašte nurodoma, kad pistoletas „CZ 83“, Nr. 1292, įsigytas 2000 m. gegužės 10 d. Ginklų fonde. Ginklo įsigijimas yra registruotas asmenų, pirkusių šaunamuosius ginklus savigynai, apskaitos žurnale. Už laikotarpį nuo 1999 m. rugpjūčio 12 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. asmenų, pirkusių šaudmenis savigynai, apskaitos žurnale, įrašų nerasta (b. l. 45–48).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 24 d. liudytoju apklaustas J. L. parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. dirbant r. š. „1428“ kartu su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK VS tyrėja E. T. ir reaguojant į pranešimą ROIK: 0120000303846 dėl dingusios piniginės, apie 12.05 val. nuvyko adresu Raudondvario pl. 228A-56, Kaune. Bute rado V. V., kuris turi fizinę negalią – jis teigė, kad praktiškai nevaikšto, šalia jo buvo padėta vaikštynė. Bendraujant su V. V., jis pradėjo kalbėti, kad turėjo ginklą, bet iš jo paėmė policija. Dar pasakė „tada atimkite viską“ ir atidaręs rašomojo stalo stalčių, iš jo išėmė ir pateikė 1 pistoleto „ČZ“ dėtuvę, 36 vienetus 380Auto kalibro šovinių ir 1 daiktą, panašų į „UZRGM“ sprogdiklį be paleidžiamojo mechanizmo. Minėtus objektus V. V. pateikė savanoriškai ir jie buvo išimti surašant Daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Nustatė, kad V. V. leidimas laikyti, nešiotis ginklus yra panaikintas. Minėti objektai buvo parvežti į Kauno miesto Santakos PK ir įvestas planas „Skydas“. Galimai „UZRGM“ sprogdiklis be paleidžiamojo mechanizmo 2020 m. birželio 11 d. buvo perduotas Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „ARAS“. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22735-20 pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (b. l. 62–63).
Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos. Šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleistos kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti, arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.
Kaltinamasis V. V. dėl jam inkriminuotos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad pareigūnui atiduotus šaudmenis įgijo turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jų neatidavė, kai minėtas leidimas jam buvo panaikintas. Šių kaltinamojo parodymų teisingumą patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys – 2020 m. liepos 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad V. V. 1999 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1293 ir tęsiamas iki 2014 m. sausio 23 dienos. 2014 m. sausio 23 d. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas buvo panaikintas dėl to, kad jis naudojosi ginklu būdamas neblaivus. V. V. vardu buvo registruoti du ginklai, tai yra pistoletas „CZ 83“, Nr. A1292, cal. 9x17, ir lygiavamzdis šautuvas „IZH 54“, Nr. H1958, cal. 12X70/12X70, kurie 2014 m. balandžio 10 d. buvo priduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą realizavimui. Darytina išvada, kad kaltinamasis nuo 2014 m. sausio 23 d. neturėjo leidimo laikyti šaudmenis.
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius kaltinamojo veikoje, t. y. šaudmenų laikymą neturint leidimo, patvirtina ir 2020 m. liepos 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje pateikti duomenys apie tai, kad tirti pateikti 36 vnt. šovinių yra šaudmenys, tai 9x17 mm kalibro, centrinio įskėlimo, „Browning“ tipo šoviniai. Kad šie šoviniai yra skirti šaudyti iš pramoninės gamybos 9x17 mm kalibro pistoletų – B kategorijos šaunamųjų ginklų patvirtina nurodytoje specialisto išvadoje pateikti duomenys apie iš kaltinamojo paimtą ir su šoviniais tirti pateiktą dėtuvę. 2020 m. liepos 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateikta Čekijos pramoninės gamybos dėtuvė, skirta 9x17 mm kalibro, „CZ 83“ modelio pistoletams (telpa 13 vnt. šovinių) ir 9x18 mm kalibro, „CZ 82“ modelio pistoletams (telpa 12 vnt. šovinių). Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tokie pistoletai priskiriami B kategorijos šaunamiesiems ginklams, o jų šovinių dėtuvės – nepagrindinėms tokių ginklų dalims, o tirti pateikti šoviniai tinka dėti į tirti pateiktą dėtuvę. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo laikyti 36 vnt. šovinių buvo tinkami jo turėtam pistoletui „CZ 83“, kuris 2014 m. balandžio 10 d. buvo priduotas į Lietuvos Respublikos ginklų fondą realizavimui.
Kaltinamojo parodymai apie tai, jog šaudmenis jis pats savo iniciatyva atidavė pas jį į namus atvykusiam pareigūnui, patvirtina aplinkybę, kad kaltinamajam buvo žinoma, kad jis neturi teisės jų laikyti. Kaltinamasis suprato, kad šaudmenis jis turėjo priduoti kartu su ginklais, kuomet buvo panaikintas jam išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių nuo jo valios priklausiusių aplinkybių. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo V. V. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, V. V. pripažintinas kaltu, todėl baustinas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).
Kaltinamasis V. V. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaudmenimis, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 104), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 101). Nors kaltinamasis yra teistas, tačiau tik už pasikėsinimą įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą (b. l. 92–93), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 94–99). Kaltinamajam nustatytas 35 procentų neįgalumo lygis (b. l. 109–110).
V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimą V. V. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmės rūšis, jos terminą nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis pats savo iniciatyva atidavė neteisėtai laikytus šaudmenis, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktuose, t. y. įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.
Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės apžeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, V. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune.
Nors BK 75 straipsnio redakcija, numatanti arešto bausmės vykdymo atidėjimą, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d., t. y. po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atitinkamai, BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, taikytinos kaltinamojo V. V. atžvilgiu.
V. V. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nuo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir nepasiūlo subjekto, turinčio teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, policijos įstaiga tinkamus naudoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda realizuoti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis. Netinkamus naudoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaiga neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, iš kaltinamojo paimti 36 vnt. 9x17 mm kalibro, centrinio įskėlimo, „Browning“ tipo šovinių ir Čekijos pramoninės gamybos dėtuvė, skirta 9x17 mm kalibro, „CZ 83“ modelio pistoletams (telpa 13 vnt. šovinių) ir 9x18 mm kalibro, „CZ 82“ modelio pistoletams (telpa 12 vnt. šovinių), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 35–37), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini policijos įstaigai – Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. V. sumažintą galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais (BK 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), atidėti kaltinamajam V. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam V. V. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:
- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 36 vnt. 9x17 mm kalibro, centrinio įskėlimo, „Browning“ tipo šovinių ir Čekijos pramoninės gamybos dėtuvę, skirtą 9x17 mm kalibro, „CZ 83“ modelio pistoletams (telpa 13 vnt. šovinių) ir 9x18 mm kalibro, „CZ 82“ modelio pistoletams (telpa 12 vnt. šovinių), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (b. l. 35–37), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti policijos įstaigai – Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.