Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-134/2010

NUTARTIS

2010 m. balandžio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. (S. T.) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Priteista iš S. T. Utenos rajono vartotojų kooperatyvui 26,49 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 23 d. apie 12.15 val. , apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, vagystės tikslu, užėjo į parduotuvės prekybos salę ir priėjęs prie alkoholinių gėrimų lentynos, atvirai, pardavėjoms M. K. ir S. N. matant, pagrobė svetimą Utenos RVK Svėdasų parduotuvei priklausantį turtą - 0,7 l talpos butelį degtinės „Lietuviška originali“, kurio kaina 26,49 Lt, tuo padarydamas Utenos RVK Svėdasų parduotuvei 26,49 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, t.y. parinkdamas jos rūšį ir dydį, teisingai vadovavosi BK 56 str. 1 d. išdėstyta bausmės skyrimo recidyvistui taisykle, BK 54 str. 2 d. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 61 str. 1-3 d. išdėstytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Apeliantas nusikaltimą, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-02-23 nuosprendžiu, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Teismas nuosprendyje įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas formaliąsias sąlygas, turinčias reikšmės bausmės paskyrimui : apeliantas įvykdė tyčinį apysunkį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą nuosavybei. Teismas individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į konkretaus nusikaltimo pavojingumą : nusikaltimo padarymo aplinkybes, apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad apeliantas nusikaltimo metu elgėsi įžūliai – parduotuvėje dienos metu, matant pardavėjoms, pagrobė svetimą turtą, kurio vertė nėra didelė, todėl padaryta nedidelė žala, tačiau apeliantas jos neatlygino. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe – nusikaltimo padarymą, apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Nors apeliantas skunde akcentuoja savo jauną amžių, tačiau jo jaunas amžius yra tik vienas jį apibūdinančių požymių, kuris negali būti prioritetiniu ir nulemti bausmės skyrimą, nevertinant kitų jo asmenybę apibūdinančių požymių, išsamiai aptartų nuosprendyje : tai, kad jis jau buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėl būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, yra baustas administracine tvarka. Teismas nuosprendyje kaip vieną iš apelianto asmenybę apibūdinančių požymių nepagrįstai nurodė tai, kad šiuo metu atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl apelianto galimai padarytų nusikalstamų veikų, nes tol, kol apeliantas nepripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, vien įtarimų pareiškimo faktas negali įtakoti jo teisinės padėties kitoje byloje. Tačiau iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad ši aplinkybė neturėjo jokios lemiamos reikšmės bausmės skyrimui. Apeliantui pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas taikė palankesnį, t.y. dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir galutinės apeliantui paskirtos bausmės laikyti per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Nuteistojo antrasis apeliacinis skundas nenagrinėtinas, nes BPK nenumato apelianto teisės paduotą apeliacinį skundą pakeisti ar papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. S. Timofejevo apeliacinį skundą atmesti.